Jeigu tragišką avariją sukelia jaunas, ne pensinio amžiaus vairuotojas, skubame jį vadinti kelių ereliu ir kaltinti dėl dėmesingumo bei patirties stokos, pramuštgalviško elgesio kelyje.
Jeigu eismo įvykis pasibaigia liūdnai, kai vienas iš avarijos dalyvių – pagyvenęs pensininkas, net nesigilinant į įvykio aplinkybes ir neieškant kaltojo skubama keikti senuką, kuriam esą seniai laikas mašinoje būti tik keleiviu.
Lietuvos kelių policijos kas mėnesį sudaroma eismo nelaimių statistika atskleidžia daug įvairių niuansų apie avarijų priežastis ir jų dalyvius – neblaivius, nedėmesingus, apsižioplinusius vairuotojus, pėsčiuosius, dviratininkus ir taip toliau. Žuvusiųjų statistika išrūšiuoja juos pagal lytį ir amžių. Tačiau niekas oficialiai neskaičiuoja, kokio amžiaus vairuotojai sukelia daugiausia sunkių, tragiškų avarijų.
„Akistatos“ paskaičiavimu, per rugpjūtį ir pusę rugsėjo Lietuvoje buvo užfiksuotos 29 eismo nelaimės, pasibaigusios vieno ar kelių asmenų žūtimi. Tik dviejose iš jų figūruoja garbaus amžiaus vairuotojai.
Pirminiais dar tebevykstančių tyrimų duomenimis, 11 tokių avarijų buvo kalti patys jauniausi, tai yra 18–28 metų vairuotojai, 4 atvejais – 30–39 metų, 7 atvejais – 40–49 metų, 5 atvejais – 50–59 metų vairuotojai.
Nesunku patiems padaryti išvadą, kokio amžiaus vairuotojai per minėtą laikotarpį sėjo mirtį Lietuvos keliuose. Kelių policijos pareigūnai teigia, kad panaši situacija būna visada. Tad ar vertai keiksnojame garbaus amžiaus pensininkus, sėdančius prie automobilio vairo?..
Kaltas, nes... senas
Ir vis dėlto vyriausieji vairuotojai sulaukia bene daugiausia kitų eismo dalyvių pykčio. Esą senukai sudarantys kamščius keliuose, nes per lėtai važiuojantys ir dar kone kelio viduriu – trukdantys.
Vos tik įvyksta eismo nelaimė, kurios dalyvis yra pagyvenęs pensininkas, net ir žurnalistai pataikauja daugumos nuomonei, tad informaciją skelbia sudomindami šaukiančiomis ir pensininkus kaltinančiomis antraštėmis.
Štai neseniai Alytaus rajone pavakare žuvo 50 metų dviratininkas. Jį partrenkė automobilis „VW Golf“, vairuojamas 81 metų vairuotojo. Nors pastarasis buvo blaivus ir nepažeidė kelių eismo taisyklių, o dviratininkas važiavo be atšvaitų ir be šviesą atspindinčios liemenės, iškart buvo paskelbta, kad: „Garbaus amžiaus pensininkas pražudė dviratininką“.
„Senukui trauktis nuo vairo“ suskubta patarti ir po eismo nelaimės Kaune, Žemuosiuose Šančiuose, kai 82 metų kauniečio vairuojamas automobilis „VW Santana“ partrenkė pėsčią 13 metų berniuką. Tiesa, pastarasis popietę per kelią ėjo tvarkingai – per pėsčiųjų perėją, tad kritika nedėmesingai vairavusiam senoliui – pagrįsta.
O 2003 metais Vilkaviškio rajone žuvus vienai dviratininkei, net keletą metų įvairiuose spaudos leidiniuose buvo karštai diskutuojama ir net grėsmingai klausiama, kaip nušalinti nuo vairo 75–80 metų ir vyresnius vairuotojus, kurie patys, girdi, nesusipranta, kad jų vairavimo stažas turi baigtis anksčiau negu gyvenimas. Mat minėtos avarijos kitas dalyvis buvo 90-metį perkopęs vilkaviškietis lengvojo automobilio vairuotojas. Beje, tuokart jo kaltės dėl avarijos nebuvo.
Vairuotojų amžius – medikų rankose
Pagal šiuo metu galiojančią tvarką galima teigti, kad vairuotojų amžius yra tik medikų rankose. Nors seniai diskutuojama, kad garbaus amžiaus vairuotojams būtų privaloma dažnai oficialiai pasitikrinti savo žinias, būtinas vairuojant (laikyti savotišką egzaminą), ir praktiškai įvertinti tokių vairuotojų galimybes, stebinti iš šalies, tačiau iš tiesų papildomų reikalavimų vairuojantiems senoliams Lietuvos įstatymai nenumato.
Atsižvelgiama tik į bet kokio amžiaus vairuotojų sveikatos būklę. Dar ruošdamiesi laikyti vairavimo egzaminus asmenys sužino, kad vairuotojo pažymėjimo jie niekada negaus, jeigu nepasitikrins sveikatos, kaip nurodyta Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme.
Visiems vairuotojams, kurie yra iki 55 metų amžiaus, sveikatą reikia tikrintis kartą per 10 metų, 56–69 metų amžiaus – kartą per 5 metus, 70–79 metų amžiaus – kartą per 2 metus, o nuo 80 metų – kasmet.
Šie reikalavimai netenka galios, jeigu medikų komisija numato kitaip – tai yra konkrečios ligos atveju. Tuomet medikai gali įpareigoti vairuotoją sveikatą tirtis kur kas dažniau.
Ir medikai, ir policijos pareigūnai teigia, kad nuo dažnesnio vyresnių vairuotojų sveikatos patikrinimo niekam nebūtų blogiau.
„Akistatos“ kalbinti keli psichoterapeutai tvirtino, kad senatvėje padaugėja kardiologinių, neurologinių sveikatos sutrikimų atvejų. Pastarieji gali trukdyti žmogui saugiai vairuoti. Juk sulėtėja pensinio amžiaus žmonių reakcija, prarandama orientacija laike bei erdvėje, sunkiau sutelkti dėmesį, greitai priimti ir apdoroti informaciją, veiksmai neretai tampa nekoordinuoti ir impulsyvūs – visa tai gali sukelti pavojų kelyje.
„Akistatos“ pašnekovų pasiteiravome: „Ar jums trukdo kelyje sutiktas garbaus amžiaus vairuotojas? Ar reikėtų įstatymu nustatyti, kokio amžiaus žmogus nebegali vairuoti?“
Gedeminas Andriukaitis, Marijampolės kelių policijos vadovas:
– Kiekvienas atvejis ir kiekvienas žmogus yra individualus, todėl apibendrintai teigti, jog visi asmenys, sulaukę 70 metų ir daugiau, yra jau netinkami būti vairuotojai, jokiu būdu negalima. Juk yra daugybė 18–25 metų jaunuolių, kurie vairuodami yra kur kas didesnė kliūtis kelyje, negu vadinamieji senjorai. Jeigu žmogus tvarkingai ir drausmingai vairuoja, jo amžius nėra rodiklis. Ir medikai mums praneša, kad asmuo dėl atsiradusios ar paūmėjusios ligos nebegali vairuoti, ir pats vairuotojas turi būti dėmesingas sau ir savikritiškas. Būna, kad susirūpinę mums paskambina senyvo vairuotojo šeimos nariai ar kaimynai ir paprašo padėti jam susivokti, jog jis jau turėtų nebevairuoti. O kol žmogus jaučiasi prie vairo gerai ir užtikrintai, jam amžiaus prikaišioti nederėtų.
Lina Adomavičienė, prekybininkė:
– Manyčiau, kad, ko gero, nuo 75 metų žmogus turėtų pats susiprasti ir automobilyje būti tik keleivis. Juk pagyvenę pensininkai neretai prie vairo sėda, kaip galbūt šiek tiek hiperbolizuojama, tik porą kartų per metus – per Velykas ir per Kalėdas. Ir iš tiesų jie vairuoja rečiau ir vyksta trumpučiais atstumais – į kapines, į bažnytėlę, pas gimines. Jie išmokę vairuoti dar tada, kai Lietuvos keliuose buvo daug mažiau automobilių. Dėl to dabar, atsidūrę mašinų apsuptyje, sunkiau orientuojasi kelyje, nemėgsta kelkraščio – užsiima vietą kone kelio viduriu, ir jų nei aplenksi, nei pastumsi. Taip kalbu pati nebūdama greičio mėgėja – visada laikausi leistino greičio. Bet važiuojantieji per lėtai ir dar neduodantieji kelio – lyg „mozoliai“ kelyje. Garbaus amžiaus vairuotojas turėtų dar dažniau tikrintis sveikatą ir net paprašyti savo artimųjų, kad jį įspėtų ar net uždraustų vairuoti, kai pastebės, jog jis aplinkoje orientuojasi prasčiau.
Povilas Ivaškevičius, buvęs policijos darbuotojas, pensininkas:
– Man 71 metai, vairuoju nuo 1974-ųjų iki šiol. Tik dabar mano kelionės trumpesnės ir retesnės. Buvo laikas, kai vairuodamas lėkiau, lenkiau, skubėjau. Dabar įvertinu save ir aplinkybes – vairuoju kur kas atsargiau. Kaip sakoma, lėčiau važiuosi – toliau nuvažiuosi. Ir laikausi tokio principo: verčiau vėliau pasieksiu kelionės tikslą, bet saugiau. Dar neketinu pasitraukti nuo vairo. Kartu manau, kad nereikalinga nustatyti kraštutinę amžiaus ribą vairuotojams. Tegul jaunimas pasimoko vairavimo kultūros iš mūsų, pensininkų! Tiesa, būna atvejų, kad garbaus amžiaus vairuotojas padaro avariją tik dėl savo sveikatos būklės – neseniai, žinau, žuvo 85 metų vairuotojas, kurį staiga ištiko infarktas. Manau, jeigu širdis ar kiti organai jau duoda signalą, kad jiems kažkas negerai, raktelius reikia pačiam padėti į šoną.
Lina Naginionienė, tarnautoja:
– Nesu linkusi kritikuoti garbesnio amžiaus vairuotojus vien dėl to, kad jie pagyvenę. Šie žmonės kelyje kaip tik būna atsargesni, todėl mažiau pavojingi. Sakykim, nespėję laiku pasukti, kur norėjo, jie sukelia eismo įvykius, bet dažniausiai tik menkus, kurie nėra skaudūs. O pažiūrėkime, kokio amžiaus vairuotojai – babtiškis Rimas Muraškovas, klaipėdietis Artūras Klumbys, skuodiškis Saulius Paulikas – sukėlė avarijas, kurios pražudė 7, 6 ir 3 žmones? Visi šie kaltininkai – iki 30 metų! Taigi nors senjorai prie vairo ir vargina kitus eismo dalyvius, tačiau svarbiausia – išsaugoti žmogaus gyvybę. Senatvė – ne liga, dėl kurios būtų draudžiama vairuoti. Kita vertus, senatvė – lyg antroji vaikystė, todėl garbaus amžiaus vairuotojams reikia tik griežtesnės „auklės“ – kontrolės.
Antanas Nedzinskas, Seimo narys:
– Jokiu būdu negalima uždrausti pagyvenusiems žmonėms vairuoti! Šitaip padvelktų žmonių diskriminacija, būtų parodyta nepagarba senjorams. Juk ir mes, jauni, kada nors būsime seni – tai turime suprasti jau dabar. Manęs netrikdo vairuojantys pagyvenę pensininkai. Jie paprastai būna atsargesni ir drausmingesni, nelenkia ir nesikraipo kelyje kaip nutrūktgalviai „pacanai“. Manau, užtenka tik to, kad garbaus amžiaus vairuotojai visada suprastų, jog jie kelyje yra ne vieni – jog yra ir daugiau eismo dalyvių, su kuriais reikia saugiai prasilenkti, draugauti. Linkėčiau, kad jauni vairuotojai būtų pakantesni vyresniems ir ne keiksmais ar nepagarbiais gestais juos „sveikintų“, o ramiai pamirksėtų šviesomis, jeigu senas eismo dalyvis trukdo ar padarė kokią nors klaidelę, kiek daugiau užtruko stabtelėjęs. Jeigu jau reikia amžiaus cenzo vairuotojams, tai tada jo reikia ir Seimo nariams!
Irena Zubrickienė
