Marijampolės policijoje tebetiriamas įvykis dėl kapų išniekinimo.
Trims mergaitėms iš Marijampolės, kurios rugpjūčio pradžioje chuliganiškai elgėsi kapinėse, laisvės atėmimas negresia – vienai vandalei tėra 12 metų, dviem – po 14.
Šis skandalingas įvykis Lietuvą apskriejo žaibo greičiu, kai vienoje populiarioje interneto svetainėje pasirodė 4 minučių trukmės filmukas „Vandalės“.
Jame užfiksuota, kaip trys mergaitės šviesiu paros metu „linksminasi“ kapinėse: viena ilgai ir stipriai klibina ir lanksto prie kapo metalinį kryžių, kol tas, galiausiai išverstas, atsiduria ant žemės; tada vandalė nusimauna kelnaites ir, atsitūpusi ant antkapio, nusišlapina; kita mergaitė išrauna ir sviedžia tolyn gėlių krūmą. Praeidamos paauglės apspardo antkapius. Vaizdus nuolat lydi kapus niokojančiųjų replikos, keiksmažodžiai ir juokas.
„Aš tai jau nemyšiu, nes tikrai nenoriu. Prisiekiu“, – sako, tarsi norėdama įtikinti drauges, mergaitė, filmuojanti mobiliuoju telefonu.
Idėją parsivežė iš užsienio?
Kadangi filmuke yra parodyti visų „aktorių“ veidai ir visos trys mergaitės „filmo“ kūrėjų yra įvardintos – Brigita, Deimena ir Viktorija, – tad informaciją apie paskleistus vandališkus vaizdus gavę policininkai netruko nustatyti visas tris „žvaigždes“.
Braukdamos ašaras ir žvelgdamos išsigandusio žvėrelio akimis, skubiai apklaustos buvo tik Brigita ir Deimena, nes vyriausioji – Viktorija – jau buvo išvykusi pas mamą į Angliją. „Akistatos“ duomenimis, „Mafijos galva“ filmuke pavadinta Viktorija (ji ir šlapinosi ant antkapio) yra šių laikų Lietuvos emigrantų atžala ir mokosi užsienyje, į gimtinę buvo sugrįžusi tik atostogų.
Viktorijos bendrininkės filmuke pavadintos „Asistente“ ir „Dešiniąja rankele“. Tai joms, kilus skandalui, teko didžioji visuomenės smerkiančio dėmesio ir vertinimų dozė. Kita vertus, abi jaunosios vandalės nusistūmė nuo savęs dalį kaltės – jos tikina, kad šiuo metu toli nuo Lietuvos esanti Viktorija buvo nusikaltimo iniciatorė ir elgėsi niekingiausiai.
Dėl Viktorijos tyrimas gali užsitęsti, tačiau įvykį tiriantys pareigūnai „Akistatą“ patikino, kad užsienis nepadės „Mafijos galvai“ likti apskritai nepaliestai.
Beje, užsienio šalyse šokiruojantys vaizdai internete, į jį patekę iš „gatvės“, jau seniai yra labai populiarūs – taip parodoma „jėga“ ir „talentas“ plačiajai visuomenei. Todėl manoma, kad būtent Viktorija ir „parvežė“ šią madą savo draugėms į Marijampolę.
Sprendimas – pakeisti mokyklą
Už 16 metų neturinčių vandalių „linksmybes“ atsakys jų tėvai. Kol kas teisėsaugininkai dar nenusprendė, ar bus apsiribota tik įspėjimu, ar bus paskirta kelių šimtų litų bauda už vaikų nepriežiūrą.
Nebus pagarbinti ir mergaičių laisvalaikį plačiai išviešinę jų pažįstami bendraamžiai berniukai, filmuko „režisieriai“, kurių rankose buvo atsidūręs mobilusis telefonas su užfiksuotomis „linksmybėmis“ ir kurie įdėjo tuos kadrus į internetą.
Sako, kad jie Lietuvą sudrebino iš gerų ketinimų: esą patys, pamatę užfiksuotus vaizdus kapinėse, pašiurpo ir panoro nubausti niekdares – atidavė jas „tautai pasmerkti“.
Nors tyrimas dar nebaigtas, dvi kapines niekinusios mergaitės jau ragauja bausmės vaisių. Nemalonūs pokalbiai su policininkais, tėvų moralai ir draudimais suvaržytas laisvalaikis, kaimynų smerkiantys žvilgsniai, praeivių replikos, internete pasipylusi net ir bendraamžių komentatorių prakeiksmų kruša...
Galiausiai – sprendimas pakeisti mokyklą. „Mes nesiruošėme mergaičių pašalinti iš mokyklos, tačiau po jų ir jų tėvų ilgų pokalbių su mokytojais, socialine pedagoge ir psichologe buvo nuspręsta, kad dar ne vieną mėnesį atlaikyti kelių šimtų moksleivių žvilgsnius ir badymus pirštais mergaitėms bus didelė psichologinė trauma, – „Akistatai“ sakė mokyklos, kurioje iki skandalo mokėsi Brigita ir Deimena, laikinai direktorių vaduojantis pedagogas. – Tėvai pasirinko atokesnių vietovių mokyklas, kurių moksleiviai, manoma, dar nėra taip pasigavę „internetinių madų“.
Pedagogas minėjo, kad mergaitėms visada atviras kelias sugrįžti į savo mokyklą. Taip pat joms ir jų tėvams pasiūlyta psichologo pagalba, paaiškinta, kad jos tikrai reikia ir kur jos ieškoti.
Rūpestingi tėvai – ne garantija
Tyrimo duomenimis, mergaitės iš anksto neplanavo vandalizmo akto – viskas išėję spontaniškai. Duomenų, kad jos būtų buvusios apsvaigusios, nėra.
Marijampolės vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojų teigimu, visų trijų mergaičių šeimos iki šiol nebuvo patekusios į jų akiratį.
Apie abi Marijampolėje gyvenančias mergaites pedagogai atsiliepia tik teigiamai: paslaugios, mandagios, mielos, draugiškos, nuovokios. Žinia apie vandalizmo aktą jiems buvo netikėta staigmena, liūdna naujiena.
Taip pat vertinamos ir mergaičių šeimos – rūpestingos, kultūringos, padorios. Vienos mergaitės motina, beje, dirba mokykloje. Šios vadovai įvertino: atsakinga darbuotoja, rūpestinga mama, dėmesinga kolegė. „Ir jai, ir mums buvo šokas, – teigė mokyklos direktoriaus pavaduotoja. – Moteris taip išgyvena, kad iki šiol vien iš jos veido matyti, jog yra prislėgta tragedijos. Čia tikrai ne tas atvejis, kai vaikų blogas elgesys lyg veidrodis atspindi tėvų kasdienybę“.
Kiek kitaip mano kapinių vandalizmo atvejį tiriantys teisėsaugininkai. Anot Marijampolės rajono apylinkės prokuratūros vadovo Rimo Bradūno, šiurpaus paauglių elgesio priežasčių pirmiausia reikia ieškoti tik šeimoje. „Tėvai turi pripažinti, kad neišnaudojo visų savo teisių, auklėjimo priemonių ir pareigų“, – sakė prokuroras.
“Jeigu vaikui nuo mažens buvo diegiamos tikrosios dorovinės normos ir vertybės, nemanau, kad jis vėliau taip brutaliai paniekintų jas, – „Akistatai“ teigė ir marijampolietis prokuroras Oskaras Martynaitis. – Bet, pasirodo, yra ir retų išimčių“.
Paaugliai palikti likimo valiai
Kaip įsitikinęs prokuroras R. Bradūnas, tokio amžiaus vaikai privalėtų jau turėti supratimą apie dorovines normas, vertybes, kurių reikia laikytis viešumoje, tačiau bėda, kai pasiduodama kitų įtakai.
Viena minėtų mergaičių mokytoja, nenorėjusi būti įvardinta, nebuvo linkusi jaunųjų vandalių skandale „neįkąsti“ ir pačiai švietimo sistemai. „Nors dauguma stengiamės iš paskutiniųjų, vykdome įvairias programas mokykloje, užimame moksleivius ir diegiame jiems vertybes, tačiau mokyklų vadovai priversti laikytis įsikibę ne gražių, auklėjančių projektų ir paprasto, nuoširdaus darbo, o mokinio krepšelio, – kalbėjo ji. – O kur varžytuvės dėl pinigų, ten moralė ir dorovė greitai nustumiamos į šalį“.
O ką apie nenuspėjamą ir sukrečiantį paauglių elgesį sako psichologai?
Jų teigimu, šeimose vaikai neretai barami už netinkamą elgesį ir kur kas rečiau sulaukia pagyrimų, pasidžiaugimų už gerus rezultatus. O tokių teigiamų emocijų labai norisi – jų ir ieškoma kitose erdvėse.
Kita vertus, kaip teigia žinomas psichologas Evaldas Karmaza, Vilniuje esančios įstaigos „Vaiko namas“ direktorius, paaugliams nuo 12 metų svarbesnė tampa ne tėvų, o draugų nuomonė.
„Pirmiausia, mūsų paaugliai turi netinkamus mokytojus: vienas kitą, internetą, filmus ir popkultūrą. O mokykla ir tėvai – paskutinėje vietoje“, – teigė E. Karmaza. Taip esą yra todėl, kad suaugusieji per mažai būna su savo vaikais – vidutiniškai 7 minutes (!) per dieną, kaip parodė atliktas tyrimas.
„Natūralu, kad tuomet paaugliai patys sudaro savo taisykles ir suformuoja normas, kuriomis remiantis išsiaiškinama, kas yra „kietas“, o kas ne, – apibendrino E. Karmaza. – Didžiulė bėda, kad Lietuvoje paaugliai, palikti vieni, veikia ką nori tol, kol tai tampa labai matoma ir kol į tai suaugusieji sureaguoja labai stipriai“.
Tik faktai:
Anot tarptautinių tyrimų, iki 18 metų paauglys per televiziją pamato apie 200 000 smurtinių scenų ir apie 16 000 žmogžudysčių.
***
Kartoti tai, kas pamatyta, paaugliams knieti labiau, negu daryti tai, ko mokoma ir kas girdima.
***
Paaugliai nenumato pasekmių, todėl „prisidirba“, o paskui ir gailisi, ir kremtasi.
***
Lietuvos paaugliai pirmauja Europoje pagal patyčių skaičių.
***
15 metų paaugliams patyčios yra tapusios normaliu reiškiniu, kasdienybe.
***
Anot vieno tyrimo, Lietuvoje kas dešimtas 5–8 klasės mokinys filmuoja įvairius incidentus, kad „išgarsėtų“, o greičiausiai tai padaryti galima internete.
***
Internetu išplatintas vaizdas jo autorius jaudina kaip iššūkis.
***
Dvasininkai liūdnai konstatuoja, kad dabar auga karta, kuriai yra svetimos įprastos vertybės; visuomenė dažniau siekia verslo, karjeros ar materialinės gerovės.
Irena Zubrickienė
