Krašto apsaugos ministerija neapsaugojo savo pareigūno, dirbusio Panevėžyje. Kontržvalgybininkas, vertęsis ir ginklų kontrabanda, buvo nušautas.
Pasala
Taigi grįžkime į tą 1994-ųjų liepos vakarą, kai „tulpiniai“, pasidaliję ginklus ir radijo stoteles, išsiskirstė Marijonų gatvės rajone. Broliai Blinkevičiai turėjo stebėti kelią ir per raciją pranešti, kad Žalias pasirodė gatvėje ir tuoj įvažiuos į namo kiemą. Darius turėjo stebėti Marijonų gatvę iš stadiono pusės, o Valdas – tą pačią gatvę iš parko pusės. Nors A. Krivickas tuo metu jau važinėjo raudonu kabrioletu „Audi 80”, anksčiau jis buvo turėjęs žalios spalvos BMW, todėl banditai tarpusavyje jį vadino Žaliu.
Laiptinėje, ginkluoti „Agram‘ais“, įsitaisė V. Baltušis, A. Vertelka ir A. Andrušaitis. Tik V. Dačiulis, irgi ginkluotas automatiniu ginklu, laukė prie garažo. Buvo apie vienuolikta valanda vakaro, tad nepažįstamų vyrų vaikščiojimą matė ne vienas namo gyventojas. Vėliau jie girdėjo ir šūvius, kai kas matė ir nubėgančius šaulius, tačiau tuo metu jų parodymų neužteko, kad surastų įtariamuosius.
Dvi žmogžudystės
A. Krivickas tą vakarą buvo pirtyje pas savo brolį Liną. Čia taip pat buvo jo draugė Marina, klasės draugas Vilius, taip pat V. Marščionka ir Marius Kačkys – dar nepilnametis A. Krivicko kaimynas. Pirmas, pabuvęs apie pusvalandį, iš pirties išėjo Linas.
Po vidurnakčio namo susiruošė ir kiti. V. Marščionka liko sutvarkyti pirties, o A. Krivickas sėdo prie savo kabrioleto vairo. Šalia jo klestelėjo Vilius, užpakalyje įsitaisė Marina ir Marius. Pirmiausia į Bitės gatvę Audrius nuvežė savo klasioką. Šiam išlipus iš automobilio M. Kačkys persėdo į priekį. Kabrioletas pasileido Nemuno gatve, netrukus įsuko į Marijonų gatvę.
Tuo metu sėbrams, buvusiems pasaloje, D. Blinkevičius per raciją pranešė: „Žalias atvažiuoja, – ir dar pridūrė. – Važiuoja trise“. Buvusieji pasaloje sujudo, ant veidų užsimaukšlino juodas kaukes, išsitraukė ginklus. A. Vertelka išbėgo iš laiptinės ir pasislėpė už kieme stovinčio automobilio. Netrukus vasaros nakties tamsą praplėšė kabrioleto šviesos... A. Vertelka pakilo iš savo vietos ir ėmė šaudyti į priekinį jo langą. Matyt, šaudė taikliai, nes A. Krivickas sukniubo ant vairo, o nevairuojamas kabrioletas sustojo, atsitrenkęs į kieme stovėjusius „Žigulius“. M. Kačkys irgi buvo nušautas iš karto. Tik Marina, pamačiusi iš tamsos išnyrantį šaulį, spėjo pasilenkti ir tai išgelbėjo jai gyvybę.
Kabrioletui besitrenkiant į kitą mašiną, iš laiptinės išbėgo V. Baltušis ir A. Andrušaitis. Šaukdami ir keikdamiesi, pribėgę jiedu irgi ėmė šaudyti. V. Baltušiui vos spėjus nuspausti gaiduką, jo ginklas užsikirto. Po kelių šūvių užsikirto ir A. Andrušaičio „Agram‘as“.
Banditai, pamatę, kad automobilio priekyje sėdintys vyrai nebegyvi, dėjo į kojas. Jie perbėgo Marijonų gatvę, per stadiono teritoriją nusileido prie Nevėžio ir nubėgo tilto link. Pirmas skuodė V. Baltušis, iš paskos – A. Andrušaitis su A. Vertelka ir kiek atsilikęs V. Dačiulis. Prie upės banditų keliai išsiskyrė: V. Baltušis ir A. Andrušaitis perbėgo Respublikos tiltą, dar pabėgėjo kelis šimtus metrų, sukišo į dumblą ginklus ir nusirengę perplaukė upę. Po to nuėjo į „Žalgirio“ sporto klubą. Tuo metu laikrodis rodė 2 val. 30 min. Dar po 20 minučių į klubą įėjo ir A. Vertelka su V. Dačiuliu. Klube visas ketvertas išbuvo iki ryto, o po to išsiskirstė.
Broliai Blinkevičiai namo patraukė tada, kai pamatė į Marijonų gatvę atvažiuojančius greitosios pagalbos ir policijos automobilius.
Mirtis motinos akyse
Galima sakyti, kad M. Kačkys buvo sušaudytas tiesiog motinos akyse. Išvažiuodamas į pirtį, jis kieme, prirakinęs prie vamzdžio, paliko savo dviratį. Tuo metu, kai į kiemą įvažiavo A. Krivicko kabrioletas, motina kaip tik buvo išėjusi paimti dviračio. Moteris matė, kaip šaudydami prie automobilio bėgo trys vyrai – vienas iš priekio, kiti du iš laiptinės. Užpuolikai abiem rankomis laikė nedidelius ginklus, šūvių garsai buvo duslūs.
Kai banditai spruko iš kiemo, moteris šaukdama puolė prie automobilio. Nuo jos šauksmo ir dūžtančių stiklų pabudo ir kiti kaimynai. Vaizdas, kurį jie išvydo, buvo sukrečiantis. Tiek A. Krivickas, tiek M. Kačkys buvo tiesiog suvarpyti kulkų. Panašiai atrodė ir kabrioletas. Jo stogas buvo pakeltas, tad žudikams niekas netrukdė šaudyti iš visų pusių. Vėliau ekspertai nustatė, kad į A. Krivicką pataikė 19, o į M. Kačkį – 4 šūviai.
Patobulinti ginklai
Atliekant balistinę ekspertizę paaiškėjo, kad buvo šaudyta iš Kroatijos gamybos pistoleto-kulkosvaidžio „Agram 2000“. Ekspertams buvo keista, kad nusikaltimo vietoje nerasta šovinių tūtelių. „Agram‘ai“ buvo gaminami su garso slopintuvais, tačiau kriminalistinėje praktikoje nebuvo žinoma, kad tokiam ginklui specialiai būtų gaminami tūtelių surinktuvai. „Tulpinius“ čia būtų galima pavadinti net išradėjais – jie savo ginklams turėjo pasisiuvę specialius tūtelių gaudytuvus.
„Agram‘as“ nusikaltėliams gan patogus, nes jo ilgis tik 33 centimetrai, tad labai lengva paslėpti po drabužiais. Vilioja nusikaltėlius ir šio ginklo svoris – vos pustrečio kilogramo.
Ilgą laiką buvo manoma, jog tai JAV specialiųjų tarnybų smogikų ginklas. Vėliau paaiškėjo, kad šį devinto kalibro pistoletą-kulkosvaidį sukonstravo kroatų inžinierius Ivanas Vugrekas iš Zagrebo. Pilietinio karo buvusioje Jugoslavijoje metu „Agram‘us“ su duslintuvais naudojo kroatų žvalgybinės-diversinės grupės. Pasibaigus karui, automatinius pistoletus imta štampuoti pogrindyje. Tai pigiai padaroma ir tarp banditų labai paplitusi prekė.
Beje, maždaug po mėnesio V. Baltušis ir A. Andrušaitis ištraukė iš nendrių savo paslėptus „Agram‘us“ ir, nuvažiavę į klubą „Agatas“, juos išlydė. Tačiau visų nusikaltimų pėdsakų vis tiek nesuslėpė.
Pareigūnas kontrabandininkas
Tuoj po A. Krivicko nužudymo Panevėžio kriminalistai jau neslėpė, kad Krašto apsaugos ministerijos pareigūnas Panevėžyje vertėsi ir ginklų kontrabanda. Dabar sunku atsekti, ar tai daryta su KAM Kontržvalgybos tarnybos žinia, ar tai buvo kontržvalgybininko „papildomas uždarbis“. To meto Krašto apsaugos ministras Audrius Butkevičius po savo darbuotojo žūties sakė, jog šis dalyvavo slaptoje policijos organizuotoje operacijoje, kad išaiškintų nelegalią prekybą ginklais. Ministras net gyrėsi – girdi, kol kas tik į jų pareigūnus šaudo mafija. O tai turėjo reikšti, kad jie dirba geriau nei policija ar prokuratūra.
Su A. Krivicku siejamas ir dar vienas mįslingas įvykis. Manoma, kad su jo pagalba Saulius Janonis buvo gavęs Krašto apsaugos ministerijos Žvalgybos ir kontržvalgybos skyriaus išduotą pažymėjimą, draudžiantį tikrinti jo pateikėją. Tad su šiuo pažymėjimu tuo laiku „tulpinių“ lyderiu vadinamas S. Janonis įveikdavo ne vieną kliūtį – sustabdę policininkai jo automobilį tuoj pat paleisdavo. Ir tik po verslininko K. Mančio nužudymo S. Janonį sulaikę klaipėdiečiai pabandė išsiaiškinti, ar tikrai KAM išdavė tokį pažymėjimą. Pasirodo, pažymėjimo blankas buvo tikras, o antspaudas ir parašas – padirbti. Žinoma tik tiek, kad S. Janonis artimai bendravo su A. Krivicku, tad kas dabar galėtų paneigti, kad ne jis ir parūpino tą pažymėjimo blanką.
Apie to meto kontržvalgybininko darbą Panevėžyje „Akistata“ pabandė sužinoti ir Krašto apsaugos ministerijoje. Gautas atsakymas, kad visa informacija apie vyresniojo leitenanto A. Krivicko vykdytas tarnybos užduotis yra įslaptinta ir negali būti teikiama. Pavyko sužinoti tik tiek, kad ministro įsakymu 1994 metų sausio 6 dieną A. Krivickui buvo pareikšta padėka už pagalbą sulaikant nusikalstamą grupuotę Panevėžyje.
Žilvinas Vizgirda
Kitame „Akistatos“ numeryje skaitykite:
Teismas Strasbūre
„Žemaitukų“ žygiai
Krauju ir lavonais nusėtas „tulpinių“ kelias (1)
Krauju ir lavonais nusėtas „tulpinių“ kelias (2)
Krauju ir lavonais nusėtas „tulpinių“ kelias (3)
Krauju ir lavonais nusėtas „tulpinių“ kelias (4)
Krauju ir lavonais nusėtas „tulpinių“ kelias (5)
