Henriko Daktaro autobiografijoje „Išlikt žmogumi“ daugiausia kritikos sulaukęs prokuroras Algimantas Kliunka bylinėtis dėl šmeižto ir įžeidimo nematė reikalo.
Prokurorą sulygino su gestapo šefu
Henytės knygoje nemažai vietos skirta jo plačiai aprašytiems susitikimams su žinomais šalies teisėsaugininkais, kurie vienaip ar kitaip prisidėjo, kad jis atsidurtų kalėjime. Bene daugiausia iškoneveiktas Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vadovas Algimantas Kliunka, kurio iniciatyva H. Daktaras 1996 metais buvo suimtas ir kuris tiesiogiai vadovavo bylos tyrimui, dažniausiai jį apklausinėjo.
Skandalingai pagarsėjęs kaunietis šį prokurorą išvadino šunimi, jam nepagailėjo kitų įžeidžių epitetų, vadino itin žiauriu, negailestingu žmogumi – autobiografinėje knygoje „Išlikt žmogumi“ A. Kliunka net lyginamas su gestapo šefu Mulleriu.
„Mane pamatęs A. Kliunka iškart pavadino banditu ir Kauno mafijos tėvu. Jis buvo patenkintas. Džiaugėsi, kad įvykdė savo valdžios užduotį, t. y. sulaikė mane ir, žinoma, tuo pačiu užsidirbo didelį pliusą. Kiek teko man bendrauti su įvairiais advokatais, tai net jie A. Kliunką vadino Mulleriu dėl jo bjauraus, nežmoniško charakterio“, – savo pirmą susidūrimą su prokuroru prisiminė Henytė.
Kriminalinių ,,autoritetų“ ekspertas
H. Daktaras rašo, kad sėdėdamas kalėjime, per laisvėje buvusius tarpininkus neva smulkiai išsiaiškinęs nelaukto arešto schemą. „Prokuroras Vygintas Jukna pasikvietė pas save Vladimirą Kakoškiną, kad jam būtų drąsiau ir saugiau kalbėti su manimi. Pats V. Jukna, nežinodamas, kad V. Kakoškinas yra Generalinės prokuratūros šnipas, renkantis medžiagą apie visų prokurorų darbą, o jei reikėdavę, surinkdavo ir prokurorus kompromituojančių faktų, – rašė Henytė. – V. Kakoškinas, iš V. Juknos sužinojęs, kad po valandos atvyksiu, tuoj pat paskambino Artūrui Palauskui, o šis savo ruožtu greitai išrašė sankciją mano suėmimui. Visa tai buvo atlikta slaptai, kad nenutekėtų informacija ir tai manęs nepasiektų“.
Prokuroras A. Kliunka net kelis mėnesius atsisakinėjo duoti interviu ,,Akistatai“ apie H. Daktarą, jo suėmimą 1996 metais, nesiėmė vertinti jo „autobiografinį veikalą“. A. Kliunkos manymu, H. Daktaras ir kiti į jį panašūs asmenys neverti bet kokio, net ir neigiamo populiarinimo žiniasklaidos pagalba, tad prokuroras nematęs reikalo ir prasmės su H. Daktaru vesti kokio nors neakivaizdinio dialogo, nelaikęs jo lygiaverčiu diskusijos partneriu.
Galiausiai tik primygtinai ir atkakliai prašomas ilgametis kovotojas su mafija A. Kliunka per pokalbį su „Akistata“ šypsodamasis prisipažino ant H. Daktaro asmeniškai nepykstąs ir suprantąs, kad pastarasis jam galįs jausti nemenką neapykantą ir tokiais išgalvotais paskviliais tiesiog kerštavo jį suėmusiems ir patraukusiems baudžiamojon atsakomybėn pareigūnams. Mano, jog neblogai padirbėjo, jei sukėlė organizuotų nusikaltėlių pyktį.
Jam ir neteko iki galo perskaityti to, anot A. Kliunkos, neva H. Daktaro kūrinio ir tai padaryti jam nėra labai įdomu ir smalsu. Skaitė tos neva H. Daktaro knygos atskirus fragmentus viename šmeižikiško pobūdžio bulvariniame žiniasklaidos leidinyje ir jo internetiniame variante, girdėjo jo atstovų skaitomus publikacijos fragmentus per radijo laidą. Prokurorui teko girdėti, kad tą nelegalų leidinį, neva H. Daktaro knygą, paruošė vieno skandalingo žiniasklaidos leidinio leidėjai, kurių publikacijų antiherojais daugelį metų buvo vis tie patys teisėsaugos pareigūnai ir politikai. Tie leidėjai galėjo kerštauti už jiems ir jų publikacijų šaltiniams anksčiau iškeltas bylas dėl šmeižimo.
Prastas rašytojas
Su senosios kartos nusikaltėliais – Borisu Dekanidze, H. Daktaru, Sigitu Gaidjurgiu, Virginijumi Baltušiu, Šiaulių ,,princais“ ir kitais mafijos veikėjais – vyriausiajam prokurorui A. Kliunkai yra tekę susidurti akis į akį – juos apklausinėti, tardyti.
Anot pašnekovo, pats H. Daktaras išsiskyrė iš jų tuo, kad bendraujant niekada nekonfliktuodavo ir dažniausiai mėgindavo viską nuleisti juokais. Sudarė gan primityvios asmenybės įspūdį. Kiekvienos apklausos pertraukų metu per pokalbius nuolat rigidiškai kartodavo vis tas pačias frazes tais pačiais žodžiais. Tarp kitko vis sakydavo, kad ,,jauni nusikaltėliai nevaldomi“, kad be jo Kaune nebūsią tvarkos.
„Kai sulaikytas H. Daktaras buvo atvežtas į Vilnių ir atvestas į mano darbo kabinetą, jam nuėmus kaukę, aš bandžiau jam oficialiai prisistatyti, tačiau jis pasakė, kad to nereikią, nes mane žinąs. Paminėjo, kad aš anksčiau buvau ,,jų rajono“ (Kauno miesto Santakos rajono, į kurio teritoriją įėjo ir Vilijampolė ir kur gyveno H. Daktaras) vyriausiasis prokuroras. Vėliau vienos apklausos metu H. Daktaras, esantis Lukiškių tardymo izoliatoriuje, privertė mane ir suklusti – jis netikėtai pasakė ir mano buvusio buto, kuriame gyvenau dirbdamas Kaune, teisingą tikslų adresą – ne tik gatvę, bet ir namo bei buto numerius. Aišku, toks jo ,,informuotumas“ manęs nenudžiugino“, – papasakojo vyriausiasis prokuroras A.Kliunka.
Iš H. Daktaro asmeniškai parašytų skundų, kitų raštelių matėsi, kad jis yra visiškai neraštingas, rašė su elementariausiomis gramatinėmis klaidomis, be skyrybos ženklų, mintis dėste sujauktai ir vaikiškai lyg koks dvejetukininkas penktokas. Anot prokuroro, Henytė pats jokiu būdu negalėjo parašyti tos knygos, nes nesugebėtų nuosekliai raštu išdėstyti kokio nors išsamesnio, ilgesnio pasakojimo.
„Būtų buvę ir yra nerimta ir tikrai kvailoka su H. Daktaru ar to paskvilio tikraisiais rašeivomis bylinėtis teisme ar kitaip stengtis įrodinėti, kad teisėsaugos institucijų pareigūnai ne kvailiai ir ne nusikaltėliai, nefabrikavo bylų, apklausų metu nesielgė kaip kokie pusgalviai ar taip, lyg patys būtų banditai, o savanaudžiai ir riboti banditai, kurių rankos kruvinos, nėra intelektualai ir subtilūs romantikai. Jiems būtų buvę ir per daug garbės“, – teigė prokuroras. A. Kliunka užsiminė, kad su nusikaltėliais, tardomaisiais visada elgėsi net taktiškiau ir delikačiau, negu su pavaldiniais ar kitais kolegomis.
Ilgametis teisėsaugos darbuotojas prisimena, kad dar 1994 metais ,,daktarų“ grupuotė per tarpininkus ir per jų siunčiamą „derėtis“ gaujos narį teisėsaugos vadovų bandė nesėkmingai prašyti netaikyti jiems prevencinio sulaikymo, žadėdami veikti „tyliai“, nedaryti rezonansinių nusikaltimų.
Vengdami šio įstatymo taikymo, dalis kriminalinių grupuočių narių išvyko į užsienį arba gyveno nelegaliai, slapstėsi.
Asociacijoje – skambios pavardės
28 metus įvairiausio pobūdžio nusikaltimus narpliojęs prokuroras teigė, kad maždaug 1994 metais susidomėjęs įvairių minčių keliančiais alkoholio distribucijos reikalais.
„Tais metais Kaune buvo įsteigta alkoholio prekybos tarpininkų asociacija, kurios iniciatoriais ir faktiniais steigėjais buvo H. Daktaras, Lietuvos dziudo ir karatė meistras Vaidotas Stankevičius (geriau žinomas pravardėmis Smauglys arba Stankė, nužudytas 1998 metais, – aut. past.), Sigitas Čiapas, dar vienas buvęs etatinis kompartijos veikėjas iš Kauno, vienas Kauno viešbučio savininkas bei kiti tuometiniai „verslininkai“. Šiais asmenimis ir tos asociacijos veikla man pasiūlė pasidomėti tuometis Kauno policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo tarnybos vadovas. Išsiaiškinome, kad asociacijos steigėjams susitarus su dalies dar neprivatizuotų alkoholio gamybos įmonių vadovais, verslininkams, jiems nebūnant asociacijos nariais, beveik buvo užkirstas kelias gauti iš alkoholio gamybos įmonių alkoholinius gėrimus pardavimui, gaunant 12 procentų pelną nuo jų pardavimo kainos. Alkoholio prekeiviams stojant į asociaciją, reikėdavo mokėti nemenką stojamąjį mokestį, o vėliau – nario mokestį ir tam tikrą dalį gauto pardavus alkoholinius gėrimus pelno. Tai buvo tam tikras užmaskuoto turto prievartavimo būdas“.
Įbauginti verslininkai
A. Kliunkos teigimu, dalis alkoholio prekybos tarpininkų pardavinėjo alkoholį, bet pinigų gamintojams negrąžindavo. Asociacijos steigėjai, įvairiais būdais šantažuodami vienos iš įmonių vadovą (pavyzdžiui, į susitikimus su juo atvykdavo ir H. Daktaras – vien jo buvimu darytas spaudimas), bandė tai įmonei primesti jų parengtą sutartį ir į savo rankas perimti visą tos įmonės prekybos pagamintais alkoholiniais gėrimais organizavimą ir vykdymą. Ta įmonė būtų tapusi tik jų gamybos cechu. Tai irgi buvo tam tikra turto prievartavimo forma. „Šiuo atveju, įmonės vadovui bendradarbiavus su prokuratūra ir policija, mums pavyko tą įmonę apginti nuo tokių kėslų. Kitos įmonės vadovai, pakviesti pasikalbėti, tiesiai pareiškė, kad ta kauniečių suorganizuota distribucija yra normali komercinė veikla, įprastas darbas, jų kriminalinė praeitis neturinti jokios reikšmės, nes ir perkant laikraščius spaudos kioske pardavėja neprašo iš pirkėjo pažymos apie teistumą“.
Vėliau, kai 1996 metais H. Daktaras buvo suimtas ir netrukus buvo nužudytas S. Čiapas, vienos alkoholio gamyklos vadovai pradėjo siųsti į policiją ir prokuratūras skundus dėl sukčiavimo ,,distributorių“, gavusių parduoti alkoholį ir negrąžinusių gamyklai pinigų. „Vėliau generalinio prokuroro pavaduotojas, pabendravęs su vienu iš valstybės vadovų, perdavė man tokį to politiko, kuriam, matyt, guodėsi minimos gamyklos vadovai, priekaištą: ,,Reikėjo su tais gamyklos vadovais normaliai vyriškai pabendrauti, nuvažiuoti į pirtį, kartu išgerti...“ Deja, tie vadovai prieš tai nesileido į jokius atvirumus. Iš jų įtikinamais žodžiais dėstomų ,,tiesų“ mačiau, kad jokio atviro pokalbio nebus, nors visais įmanomais būdais ir įtikinėjimu tokio atvirumo siekiau. Juk bendrauti tarnybiniais reikalais geriant alkoholį pirtyse nėra prokuroro darbo forma ar būdas – tokių neformalių neprocesinių pokalbių prie bylos nepridėsi“, – teigė A. Kliunka
KITAME „AKISTATOS“ NUMERYJE SKAITYKITE
Kokiame leidinyje pasipriešinimo sulaukė mafijai kliudęs prokuroras
Nenugrimuotas Kauno mafijos boso veidas (1)
Nenugrimuotas Kauno mafijos boso veidas (2)
Nenugrimuotas Kauno mafijos boso veidas (3)
Nenugrimuotas Kauno mafijos boso veidas (4)
Nenugrimuotas Kauno mafijos boso veidas (5)
Nenugrimuotas Kauno mafijos boso veidas (6)
Nenugrimuotas Kauno mafijos boso veidas (7)
Nenugrimuotas Kauno mafijos boso veidas (8)
Nenugrimuotas Kauno mafijos boso veidas (9)
Nenugrimuotas Kauno mafijos boso veidas (10)
Nenugrimuotas Kauno mafijos boso veidas (11)
Nenugrimuotas Kauno mafijos boso veidas (12)
Nenugrimuotas Kauno mafijos boso veidas (13)
Nenugrimuotas Kauno mafijos boso veidas (14)
Nenugrimuotas Kauno mafijos boso veidas (15)
Nenugrimuotas Kauno mafijos boso veidas (16)
Nenugrimuotas Kauno mafijos boso veidas (17)
Nenugrimuotas Kauno mafijos boso veidas (18)
Nenugrimuotas Kauno mafijos boso veidas (19)
Nenugrimuotas Kauno mafijos boso veidas (20)
Nenugrimuotas Kauno mafijos boso veidas (21)
Nenugrimuotas Kauno mafijos boso veidas (22)
