Svarbiausios dienos naujienos:
16:06 | Ukrainiečiai sunaikino geležinkelio tiltą okupuotame Berdianske
Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausioji žvalgybos valdyba ir pasipriešinimo judėjimas surengė laikinai okupuotame Berdianske sėkmingą specialiąją operaciją ir sunaikino geležinkelio tiltą, kuriuo rusai gabeno karinius krovinius.
Tai pirmadienį naujienų agentūrai „Ukrinform“ pranešė šaltinis.
„Vakar vakare socialiniuose tinkluose vietos gyventojai pranešė apie kelis galingus sprogimus. Ėmusis sėkmingų diversinių veiksmų, buvo susprogdintas geležinkelio viadukas (tiltas), esantis tarp „Vodokanalo“ pastato ir automobilių plovyklos Rytų prospekte“, – pažymėjo pašnekovas.
Šaltinio teigimu, šio tilto sunaikinimas visiškai paralyžiavo geležinkelio susisiekimą su Berdiansku. „Dėl to į laikinai okupuotą Ukrainos miestą neįmanoma pristatyti degalų ir tepalų, ginklų ir amunicijos okupacinėms pajėgoms. Ir nors vietiniai okupaciniai ištekliai ir propagandistai teigia, kad „nė vienas tiltas nenukentėjo“, jie neparodo nė vienos šio neva nenukentėjusio tilto nuotraukos“, – sakė pašnekovas.
Kaip anksčiau buvo pranešta, spalio 27 d. Rusijos kariuomenės laikinai užimtame Zaporižios srities Berdiansko mieste buvo susprogdintas geležinkelio tiltas.
15:00 | Zelenskis: tikrasis Ukrainoje rusų nužudytų vaikų skaičius nežinomas
Šiuo metu tikrasis kare žuvusių vaikų skaičius nežinomas.
Tai interviu Indijos leidiniui „The Times of India“ pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, praneša „Ukrinform“.
„Šiuo metu niekas nežino tikrojo nužudytų vaikų skaičiaus. Deja, mes galime tiksliai konstatuoti, kad dešimtys tūkstančių vaikų buvo deportuoti ir pavogti. Kiek jų buvo nužudyta, mes sužinosime po karo“, – sakė V. Zelenskis.
Pasak jo, dešimtims tūkstančių vaikų buvo pakeisti vardai, pavardės, jie buvo priversti kalbėti kita kalba, o daug paauglių buvo išsiųsti į karą prieš savo šalį.
„Deja, buvo pavogta dešimtys tūkstančių, o mes susigrąžinome mažiau nei tūkstantį“, – sakė valstybės vadovas.
Jis pridūrė, kad nuo karo kenčia visi Ukrainos vaikai.
„Buvo smūgių mokykloms, universitetams, daug vaikų buvo sužeisti ir neteko galūnių, daug vaikų žuvo. Daug vaikų su motinomis išvyko į užsienį. Jūs žinote, kad dabar užsienyje yra daugiau nei 7 milijonai ukrainiečių. Didelė jų dalis – vaikai“, – sakė V. Zelenskis.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, praėjusių metų spalį patarėjų nacionalinio saugumo ir užsienio politikos klausimais susitikime Kanados atstovai pasiūlė sudaryti šalių koaliciją, kuri padėtų grąžinti Rusijos deportuotus ukrainiečių vaikus. Ši iniciatyva tapo programos „Bring Kids Back UA“ tęsiniu.
Vasario mėnesį Tarptautinė Ukrainos vaikų grąžinimo koalicija pradėjo darbą ir susitikime Kyjive pristatė savo veiklos gaires. Ji veikia vadovaujant Ukrainai ir Kanadai.
14:56 | Po Navalnajos žodžių apie Ukrainą – pasipiktinimo banga
Po savo vyro, Rusijos opozicionieriaus Aleksejaus Navalno, mirties Julija Navalnaja yra laikoma svarbiausia Rusijos režimo lyderio Vladimiro Putino kritike. Tačiau jos žodžiai apie karą Ukrainoje sukėlė pasipiktinimą, rašo UNIAN.
14:42 | Lenkijos prezidentas: teritorinės nuolaidos Ukrainoje būtų katastrofiška klaida
Kyjivas turi gauti iš Vakarų viską, ko reikia, kad pasiektų pergalę gynybiniame kare prieš Rusiją. Bet kokios nuolaidos Maskvai, net ir nedidelės, būtų „katastrofiška klaida“.
Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda tai pareiškė interviu britų leidiniui „The Sunday Times“, pranešė „Ukrinform“ ir „Bankier.pl“.
Lenkijos vadovas pakartojo savo poziciją, pažymėdamas, kad, nepaisant politinių ginčų tarp Lenkijos ir Ukrainos, jis mano, jog Kyjivui turėtų būti suteikta visa parama, kurios reikia, norint pasiekti visišką pergalę prieš Rusiją, nes ji yra labai svarbi ir Ukrainai, ir Europai.
Atsakydamas į klausimą, ar Ukraina realiai galėtų susigrąžinti visas okupuotas teritorijas, atsižvelgiant į Rusijos kiekybinį pranašumą, A. Duda paprieštaravo: „Jei esate tokie dosnūs Rusijai, kodėl neatiduodate jai gabalėlio savo žemės?“
„Kokiu pagrindu, leiskite paklausti, Rusija ko nors nusipelnė – ypač svetimos teritorijos?" – akcentavo jis.
A. Duda pažymėjo, kad Lenkijos „Rytų skydo“ projektas yra „nauja geležinės uždangos versija“. Nors kai kurie Vakarų politikai į šią perspektyvą galbūt žiūri su nerimu, jis pareiškė: „Jei mano tėvynainių saugumas turi būti užtikrintas vėl pastatant geležinę uždangą, tuomet gerai, bus geležinė uždanga – o mes būsime laisvojoje jos pusėje“.
Kaip praneša „Ukrinform“, Lenkija planuoja iki 2028 metų palei savo sienas su Rusija ir Baltarusija pastatyti 700 km ilgio įtvirtinimus, kurie yra plačios iniciatyvos „Rytų skydas“ dalis, įskaitant aptikimo ir perspėjimo sistemas, pažangias bazes, logistikos centrus ir kovos su dronais priemones.
Interviu agentūrai „Ukrinform“ Lenkijos laikinasis reikalų patikėtinis Ukrainoje Piotras Lukasiewiczius paaiškino, kad „Rytų skydo“ projektu, kurį įkvėpė Ukrainos patirtis, siekiama apsisaugoti nuo galimų įsiveržimų iš Rusijos ir Baltarusijos.
2022 metais Lenkija palei savo sieną su Baltarusija pastatė 5,5 m aukščio, 186 km ilgio užtvarą ir pažangią elektroninę stebėjimo sistemą, reaguodama į 2021 metų vidury Baltarusijos ir Rusijos organizuotą „migracijos spaudimo“ taktiką prie Lenkijos ir Baltijos šalių sienų.
14:23 | Zelenskis prabilo apie Rusijos nuostolius: „Jie neskaičiuoja“
Rusija kare prieš Ukrainą neteko apie 650 tūkst. karių, įskaitant žuvusius ir sužeistus, sako Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
13:29 | „Pavojinga Rusijos karo plėtra“: NATO patvirtino, kad Kurske buvo dislokuotos Šiaurės Korėjos pajėgos
NATO generalinis sekretorius Markas Rutte patvirtino Šiaurės Korėjos karių dislokavimą Rusijoje ir jų dislokavimą Kursko regione, kur jie dalyvauja kare prieš Ukrainą, rašo „Ukrinform“.
„Šiandien galiu patvirtinti, kad Šiaurės Korėjos kariai buvo nusiųsti į Rusiją ir kad Šiaurės Korėjos daliniai buvo nusiųsti į Kursko sritį.
Toks Šiaurės Korėjos karių panaudojimas, visų pirma, reiškia reikšmingą Šiaurės Korėjos įsitraukimo į Rusijos nusikalstamą karą eskalavimą. Antra, tai dar vienas JT Saugumo Tarybos rezoliucijos pažeidimas. Trečia, tai yra pavojinga Rusijos karo plėtra“, – pabrėžia M. Rutte.
12:20 | Praėjusią naktį apšaudytas Charkivas ir Chersonas, yra žuvusių ir sužeistų
Naktį į pirmadienį Ukrainos Charkivo regione per Rusijos oro antskrydžius buvo sužeistas 21 žmogus, įskaitant penkis vaikus. Apie tai pranešė Valstybinė nepaprastųjų situacijų tarnyba.
Vakaro ir nakties valandomis Rusijos pajėgos atakavo Charkivo Ševčenkivskio, Saltivskio ir Cholodnohirskio rajonus, taip pat Charkivo srities Čuhujivo miestą. Buvo pranešta apie gyvenamųjų namų infrastruktūros sugriovimus ir padarytą žalą.
Čuhujive gaisras kilo ūkiniame pastate, ugniagesiai jį greitai užgesino.
Charkivo Cholodnohirskio rajone vyksta skubūs gelbėjimo darbai.
Per priešo apšaudymą Chersone žuvo dvi moterys, sužeistas 13 metų berniukas. Apie tai „Telegrame“ pranešė Chersono srities karinė administracija.
„Rusijos artilerijos pajėgos vėl apšaudė Chersoną. Apšaudyti gyvenamieji namai centriniame rajone. Deja, per priešo ataką žuvo 74 metų moteris, patyrusi mirtinus sužalojimus“, – sakė administracijos viršininkas Oleksandras Prokudinas.
Taip pat nukentėjo 54 metų moteris. Ji patyrė sprogimo traumą ir sumušimą. Medikai jai suteikė pagalbą vietoje. Nukentėjusioji atsisakė vykti į ligoninę, priduriama pranešime.
Vėliau administracijos vadovas atnaujino pranešimą apie nukentėjusiuosius.
„Centriniame rajone nuo priešo atakos žuvo 50 metų moteris. Ji mirė vietoje nuo patirtų sužalojimų. Reiškiu nuoširdžią užuojautą aukos šeimai. Taip pat buvo sužeistas 61 metų vyras, kuris smūgio metu buvo išėjęs į gatvę. Jis patyrė sprogimo traumą, sumušimą, taip pat šautinę žaizdą kojoje. Nukentėjusysis buvo nuvežtas į ligoninę“, – „Telegrame“ rašė O. Prokudinas.
Vėliau jis paskelbė dar vieną pranešimą apie nukentėjusį nepilnametį: „Dėl smūgio į gyvenamąjį namą buvo sužeistas 13 metų paauglys. Berniukas patyrė sprogimo traumą, jam buvo sužeista galva ir koja. Medikai suteikė jam pagalbą įvykio vietoje. Jo tėvai atsisakė hospitalizavimo“.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, naktį į pirmadienį Chersone nuskambėjo keli sprogimai.
11:30 | Tyrimas: Šiaurės Korėjos Rusijai pristatytos ginkluotės vertė gali siekti 5,5 mlrd. JAV dolerių
Ginkluotės, kurią Šiaurės Korėja pristatė Rusijai, kad ją būtų galima naudoti pastarosios kare Ukrainoje, vertė gali siekti net 5,5 mlrd. JAV dolerių, teigiama pirmadienį pasirodžiusioje Friedricho Naumanno fondo atlikto tyrimo ataskaitoje.
Glaudžiais ryšiais su verslą remiančia „Laisvąja demokratine partija“ (FDP), kuriai pirmininkauja finansų ministras Christianas Lindneris, garsėjančio Vokietijos fondo ataskaitoje, pavadintojo „Putino partneris“, spėjama, kad, dislokavus Ukrainoje Šiaurės Korėjos karius, pastarosios šalies eksporto vertė galėtų padidėti milijonais JAV dolerių.
Atliekant tyrimą, Olena Guseinova iš Seulo Hankuko užsienio studijų universiteto vertino žvalgybos ataskaitas, nutekintus dokumentus ir amunicijos kainas, taikytas pirmesnių Šiaurės Korėjos sudarytų ginkluotės sandorių metu. Remdamasi šiais duomenimis, ji apskaičiavo, kad ginkluotės, kurią Šiaurės Korėja pristatė Rusijai nuo 2022 m. vasario, kai prasidėjo Rusijos sukeltas karas, vertė gali sudaryti nuo 1,7 iki 5,5 mlrd. JAV dolerių.
Šiaurės Korėja informacijos apie ginklų eksportą neskelbia, todėl tiksliau ginkluotės vertę apskaičiuoti praktiškai neįmanoma. Pietų Korėjos žvalgybos agentūros duomenimis, grindžiamais palydovo darytomis iš Šiaurės Korėjos į Rusiją keliaujančių ginkluotės siuntų nuotraukomis, didžiąją dalį karinės paramos, kurią Šiaurės Korėja teikia Rusijos armijai, sudaro artilerijos sviediniai ir artimojo nuotolio raketos.
„Dėl karo Ukrainoje nukentėjo ir saugumo padėtis Rytų Azijoje. Rusija ir Šiaurės Korėja stengiasi destabilizuoti tarptautinę tvarką“, – paaiškino Friedricho Naumanno fondo skyriaus Korėjoje vadovas Fredericas Spohras.
Pietų Korėjos centrinio banko skaičiavimu, pernai Šiaurės Korėjos bendrasis vidaus produktas (BVP) siekė 23,7 mlrd. JAV dolerių, taigi 5,5 mlrd. dolerių eksporto į Rusiją suma sudarytų bemaž 25 proc. Šiaurės Korėjos BVP.
10:55 | Putinas sako tikįs, kad Vakarai išgirdo perspėjimą dėl tolimojo nuotolio ginklų
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas sekmadienį pareiškė tikintis, kad Vakarai atsižvelgė į jo perspėjimus dėl tiesioginio karo su NATO pavojaus, jei leis Ukrainai panaudoti tolimojo nuotolio ginklus smūgiams į Maskvos karinius objektus šalies gilumoje.
Rugsėjį Kremliaus šeimininkas pirmą kartą pagrasino Vakarams, kai Jungtinė Karalystė (JK) ir JAV pareiškė svarstančios galimybę leisti Kyjivui naudoti tolimojo nuotolio ginklus prieš Rusijos taikinius. Tąkart V. Putinas pareiškė, kad jei tai bus patvirtinta, tai taps NATO karu prieš Rusiją.
„Jie man nieko apie tai nesakė, bet aš tikiuosi, kad jie išgirdo“, – žurnalistui pareiškė V. Putinas, paklaustas, ar Vakarai išgirdo jo perspėjimus.
„Ukrainos kariai negali patys naudoti šių ginklų. Tai gali padaryti tik NATO šalių specialistai, nes jiems reikia kosminės žvalgybos, kurios Ukraina, savaime suprantama, neturi“, – pridūrė jis.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis spaudžia Vakarų sąjungininkus leisti Kyjivui naudoti jų tiekiamas ilgojo nuotolio raketas smūgiams Rusijos teritorijoje. Tai, pasak jo, paskatintų Maskvą siekti taikos.
Praėjusį mėnesį Vakarų pareigūnai Kyjivui nurodė, kad sprendimas šiuo klausimu bus priimtas netrukus. Tačiau jis buvo atidėtas, kai Maskva pažėrė grasinimų, jei šis V. Zelenskio prašymas bus patenkintas.
V. Putino grasinimų JAV prezidentas Joe Bidenas nesureikšmino. Vašingtono pareigūnai mano, kad leidimas naudoti šias raketas smūgiams Rusijai esmingai nepakeistų situacijos fronte.
10:20 | Rusija vis dar turi išteklių karui tęsti, teigia JAV žiniasklaida
Didžiulė karo našta Rusijos ekonomikai sukėlė jos perkaitimą, tačiau Kremlius vis dar turi išteklių tęsti karą. Taip teigiama laikraščio „The Washington Post“ pranešime, su kuriuo susipažino „Ukrinform“.
Publikacijoje remiamasi Rusijos ekonomistais, tarp jų ir Europos analizės ir strategijų centro (Rusijoje pripažinto „užsienio agentu“) bendradarbiu Vladislavu Inozemcevu, kurie mano, kad Maskva dėl didžiulių pajamų iš naftos pardavimo ir Vakarų sankcijų neefektyvumo gali išlaikyti karą prieš Ukrainą dar 1-3 metus.
Tuo pat metu Rusijos centrinio banko vadovė Elvyra Nabiulina perspėjo, kad gamybos pajėgumai Rusijoje yra „beveik išsemti“. Ji paskelbė ilgą aukštų palūkanų normų laikotarpį, kad sumažintų infliaciją, tačiau kol kas ši priemonė nedavė teigiamų rezultatų.
Spalio mėnesį Rusijos pramonininkų ir verslininkų sąjungos atlikta apklausa parodė, kad 83 procentams verslo įmonių kyla sunkumų ieškant darbo jėgos.
Sibire trūksta autobusų vairuotojų. Rusijos ūkiuose melžėjoms mokami tokio pat dydžio atlyginimai kaip ir IT specialistams, kad jos liktų dirbti, o viešbučiams sunku rasti padavėjų, valytojų ir virėjų.
Pasak analitikų, V. Putinas neišvengiamai mažins socialines išlaidas švietimui, sveikatos apsaugai ir civilinei infrastruktūrai.
Pažymima, kad nepaisant Rusijos gebėjimo kurį laiką kariauti ir masiškai gaminti primityvius ginklus, jos karinis-pramoninis kompleksas nepajėgus gaminti modernių ginklų ir karinės įrangos.
9:52 | Pirmieji sunkvežimiai jau galėjo pasiekti frontą: Rusija į Kurską slapta gabena sąjungininkės pajėgas
Kremlius slapta gabena Šiaurės Korėjos karius link Kursko, rašo „Forbes“. Anot leidinio, tai patvirtina slapta perimti Rusijos radijo ryšio pranešimai, kuriais pasidalijo Ukrainos žvalgyba. Manoma, kad tūkstančiai Šiaurės Korėjos karių juda link fronto linijos Rusijos vakaruose.
Paskelbtas pokalbis tarp dvejų Rusijos kariškių, jame kalbama apie KAMAZ vairuotoją Andrejų Sveridenko, kuris buvo sustabdytas važiuojant į Kurską.
Rusijos karo policija „sulaikė kažkokį KAMAZ greitkelyje“ Kursko srityje“, – radijo ryšiu savo kolegai sakė vienas iš pareigūnų.
Sunkvežimio valstybinis numeris, 497, „yra civilinis numeris“, sakė pirmasis pareigūnas. Transporto priemonė „neturėjo jokios kovinės užduoties“, todėl karo policija „susirūpino“.
„Aš tai sutvarkysiu“, – atsakė antrasis pareigūnas. Jis nurodė, kad A .Sveridenko „padeda pervežti Šiaurės Korėjos piliečius“.
„Aha, vadinasi, todėl neturi užduoties“, – pasakė pirmasis pareigūnas.
Manoma, kad būtent šis sunkvežimis su Šiaurės Korėjos kariais buvo skirtas Rusijos karinio jūrų laivyno 810-ajai jūrų pėstininkų brigadai, kuri bando atremti Ukrainos puolimą rytiniame Kursko salyno pakraštyje. Kol kas ukrainiečių bepiločiai lėktuvai ir artilerija sulaiko rusus.
Tokie jūrų pėstininkų daliniai kaip 810-oji jūrų pėstininkų brigada garsėja brutalumu. Spalio 10 d. 155-oji jūrų pėstininkų brigada, dislokuota vakariniame Kursko pakraštyje, sulaikė, išrengė ir sušaudė devynis ukrainiečių dronų operatorius.
Nuo to laiko keturios elitinės ukrainiečių brigados tyčia medžioja ir rengia pasalas 155-osios jūrų pėstininkų brigados būriams.
Jei Ukrainos žvalgybos valdybos radijo perėmimas rodo platesnį Šiaurės Korėjos pajėgų persikėlimą į Kurską, tikriausiai tik laiko klausimas, kada atsiras tiesioginių įrodymų, kad Šiaurės Korėjos pajėgos dalyvauja mūšyje.
9:27 | Ukraina atakavo spirito varyklą Rusijoje
Ukrainos dronai atakavo Rusijos spirito varyklą, esančią 240 km nuo sienos, pranešė Dezinformacijos prevencijos centro prie Nacionalinės saugumo ir gynybos tarybos vadovas Andrijus Kovalenka, rašo UNIAN.
8:58 | Kryme nugriaudėjo sprogimų serija
Laikinai okupuotame Kryme naktį iš sekmadienio į pirmadienį nugriaudėjo sprogimų serija, rašo „Kanal 24“.
8:20 | Okupantai naujakurius iš Rusijos apgyvendina naujuose daugiabučiuose, atsiradusiuose vietoje sugriautų ukrainiečių namų
Laikinai okupuotame Mariupolyje grupelė naujakurių iš Sankt Peterburgo įsikraustė į naujus daugiabučius, pastatytus vietoje miesto centre sugriautų namų, priklausiusių ukrainiečiams, kuriems nė nebuvo pasiūlyta atlyginti už padarytą žalą.
Apie tai pranešė tremtyje dirbančio Mariupolio mero pavaduotojas Petro Andriučšenko.
„Metalurgų prospektas miesto centre. Turime žmonių, kurių namai buvo sugriauti, o vietoje jų išdygo nauji gyvenamojo „Leningrado rajono“ pastatai. Hipotekiniai skruzdėlynai, į kuriuos jau įsikėlė gyventojai iš Sankt Peterburgo. O mūsiškiams nebuvo pasiūlyta visiškai jokia kompensacija“, – teigiama pranešime.
P. Andriuščenko pastebėjo, kad okupacinė valdžia nuo 2025 m. sausio panaikino visas kompensacijų programas, todėl savo namų per karą netekusieji nebeturės galimybių gauti naują būstą ar kompensaciją.
Pranešama, kad okupantai nusprendė nugriauti daugiau nei 20 daugiabučių namų rusų armijos laikinai okupuoto Mariupolio miesto Kairiosios krantinės rajone.
7:56 | Ukrainiečiai bepiločiais orlaiviais sunaikino dvi toli užnugaryje dislokuotas rusų artilerijos sistemas
Ukrainos sausumos pajėgų 100-osios atskirosios mechanizuotosios brigados kariai bepiločiais orlaiviais sunaikino dvi galingas rusų savaeiges artilerijos sistemas „2S7 Pion“.
Apie tai Ukrainos ginkluotosios pajėgos pranešė feisbuke, šį savo pranešimą papildydamos atitinkama filmuota medžiaga.
Pranešama, kad artilerijos sistemos buvo dislokuotos už 25 kilometrų nuo fronto linijos, netoli rusų kariuomenės laikinai okupuoto Horlivkos miesto Donecko regione.
Technikai sunaikinti buvo panaudoti dronai „Nemesis“. Ukrainiečių ugnį koregavo nacionalinės policijos puolamosios brigados „Įtūžis“ oro žvalgybos daliniai.
Pirmiau buvo pranešta, kad Nacionalinės gvardijos kariai, naudodami dronus su sumontuotomis pirmojo asmens kameromis, sunaikino keletą priešų technikos vienetų, kuriuos rusai naudojo, mėgindami pralaužti ukrainiečių gynybą netoli Zolotos Nyvos Donecko regione.
7:24 | Rusija artėja prie perdegimo taško: Putinas turės keisti karo vedimo būdą
Rusiją kamuoja ekonominės problemos ir žmogiškųjų išteklių trūkumas. Tai gali priversti Rusijos režimo lyderį Vladimirą Putiną pakeisti karo vedimo būdą arba rasti būdą, kaip užsitikrinti išteklių, kad jo režimas išliktų stabilus, sako JAV Karo studijų institutas (ISW), rašo UNIAN.
„Karo palaikymo išlaidos didės, nes Rusija ir toliau švaistys žmogiškuosius išteklius ir medžiagas fronto linijose. Rusijos ištekliai yra riboti, ir V. Putinas negali ignoruoti šių išlaidų neribotą laiką.
Rusijos ekonomika pasieks perdegimo tašką. Šis perdegimo taškas padarys didžiulę žalą Rusijos visuomenei, o tai gali priversti V. Putiną priimti svarbius sprendimus dėl Rusijos karo išteklių arba pakeisti karo vedimo būdą, kad būtų išsaugotas jo režimo stabilumas“, – sako analitikai.
Anot jų, įtampa Rusijos ekonomikoje auga ir kels vis daugiau iššūkių ilguoju laikotarpiu.
ISW priminė „The Washington Post“ publikaciją, kurioje pažymėta, kad Rusijos ekonomikai „gresia perkaitimo pavojus“. Publikacijoje buvo aiškinama, kad pernelyg didelės karinės išlaidos taip paskatino šalies ekonomikos augimą, kad Rusijos įmonės buvo priverstos dirbtinai didinti atlyginimus, kad išlaikytų žmones darbo vietose. Jos turėjo tapti konkurencingos dėl didelių Rusijos kariškių atlyginimų.
Be to, žiniasklaida priminė Rusijos centrinio banko vadovės Elvyros Nabiullinos žodžius. Ji 2024 m. liepą pažymėjo, kad Rusijos darbo jėga ir gamybos pajėgumai „beveik išsekę“. Privačios bendrovės vis dažniau priverstos siūlyti atlyginimus, kurie kelis kartus viršija tipinius pramonės šakos vidurkius. Savo ruožtu sparčiai didėja ir išmokos kariuomenei, taip užtikrinant darbo jėgos srautą į frontą.
„Tai pabrėžia, kad Rusija neturi begalinio darbo jėgos rezervo ir turi finansiškai ir socialiai skaitytis su vis didėjančiomis išlaidomis, patiriamomis papildant nuostolius fronte įvairiais ginkluotųjų pajėgų panaudojimo būdais. V. Putinas tikriausiai mano, kad paskelbti dar vieną dalinės mobilizacijos bangą arba įvesti visuotinę mobilizaciją jo režimui kainuotų per brangiai, todėl griebėsi kriptomobilizacijos priemonių, kurios, atrodo, vis labiau apkrauna Rusijos karo ekonomiką“, – sakoma pranešime.
Anot analitikų, Šiaurės Korėjos pajėgų dalyvavimas kare prieš Ukrainą patvirtina, kad visa V. Putino pajėgų generavimo sistema yra labai trapi.
Padniestrė
Iranas
''Demokratinė'' Šiaurės Korėja
Osetija
Rusija
Abhazija
Sirija
Tai grynas pederastų klubas, trukdantis pasauliui ramiai gyventi taikoje
Tuo tarpu JAV senas pirdyla Trampas vėl pateko į skndalą:pavadino Puerto Riką plūduriuojančia šūdina sala, o juk šios salos gyventojai-JAV piliečiai. Šis senas demencinis šūdas atrodo tyčia kalba taip, kad pralaimėtų rinkimus, nes jau pirminiai rezultatai įspūdingi, ypač aktyviai balsuoja moterys, nes jos noriteisės į abortą.
Iki JAV prezidento rinkimų liko tik 9 dienos!
KAM47A 2024!
.jpg)
.jpg)
.jpg)
.jpg
)
