Nuo 2016 metų valdžioje esantis Š. Mirzijojevas vykdo ekonomines ir socialines reformas Uzbekistane, tačiau jo režimas vis dėlto yra autoritarinis.
Š. Mirzijojevo Liberalų demokratų partija laimėjo 64 iš 150 vietų parlamente, o rinkėjų aktyvumas, Uzbekistano rinkimų komisijos duomenimis, siekė 74,72 proc.
Rinkimuose realios opozicijos nebuvo. Juose galėjo dalyvauti penkios partijos – visos daugiau ar mažiau lojalios prezidentui.
Balsavimą stebėjusi Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO) pareiškė, kad rinkimuose nebuvo „tikro pasirinkimo“. „Nepaisant vykdomų reformų, pamatinės laisvės tebėra neproporcingai ribojamos tiek teisės aktais, tiek praktiškai“, – sakė organizacija.
Ji teigė, kad žiniasklaida suvaržyta „saviraiškos laisvės apribojimais, todėl rinkėjai turėjo minimalias galimybes susipažinti su įvairiais požiūriais“.
Tačiau „teigiamas dalykas yra tas, kad tarp kandidatų ir rinkimų administracijoje buvo daug moterų“, – pridūrė ESBO.
Uzbekistanas yra dujų turtinga buvusi sovietinė respublika Centrinėje Azijoje, kurioje gyvena apie 35 mln. žmonių.
Š. Mirzijojevas yra sakęs, kad po ilgamečio diktatoriaus Islamo Karimovo mirties pradėjęs eiti pareigas, jis vykdo atvirumo politiką.
Tačiau teisių gynimo organizacijos kritikuoja Taškentą už tai, kad jis neleidžia kritikuoti vyriausybės.
Ališeras Ilchamovas iš organizacijos „Central Asia Due Diligence“ sakė, kad rinkimai buvo tik „rutininė procedūra“, kurioje „nebuvo vietos institucinei opozicijai ir tikram valdžių pasidalijimui“.
Rinkimuose pirmą kartą buvo taikomas proporcinis atstovavimas, o valdžia teigė norėjusi „sustiprinti politinių partijų įtaką“.
