Ne tik vienaskaita ir daugiskaita, bet ir dviskaita
Dar ir šiandien kai kuriose tarmėse galima išgirsti retą kalbos kategoriją – dviskaitą. Ši forma vartojama tada, kai kalbama apie du objektus. Pavyzdžiui: „einava mudu abudu“ arba „saldu gardu kaip du medu“. Dviskaita lietuvių kalboje jau tapo reta, tačiau ji vis dar vartojama slovėnų, sorbų ir kai kuriose kitose kalbose.
Yra vilnietiška tartis
Kiekvienas žino, kad lietuvių kalboje yra keturios pagrindinės tarmės: aukštaičių, žemaičių, suvalkiečių ir dzūkų. Tai nėra visiška tiesa. Tarmės yra tik dvi: žemaičių ir aukštaičių. Tarmės smulkiau skirstomos į patarmes, šnektas bei pašnektes. Pavyzdžiui, aukštaičių tarmė dalijama į rytų, vakarų ir pietų aukštaičių patarmes. O šalia tarmės ir potarmės yra ir tartis – tai būdas, kaip tariami įvairūs žodžiai. „Kalba Vilnius“ duomenų autoriai pastebi, kad nors rašomoji vilniečių kalba beveik nesiskiria nuo bendrinės rašytinės lietuvių kalbos, vilniečiai turi savitą tarimą. Pavyzdžiui, vilniečiai sakys ne „buvau sodè“, o „buvau sõde“, ne „Vìlniuje“, o panašiau į „Vylniuje“, ne „čia vienuolynas“, o „čia venolynas“. Tiesa, savitų tarčių galima rasti ir kituose miestuose, tačiau nuoseklių tyrimų apie jas kol kas nėra atlikta.
Lietuvių kalba turi naują ilgiausią žodį
Pamirškime „nebeprisikiškiakopūsteliaujantiesiems“. Ilgus metus šis iš trisdešimt septynių raidžių sudarytas žodis vertė liežuvį palaužyti ne tik užsieniečius, bet ir tuos, kuriems lietuvių kalba yra gimtoji. Vis dėlto prieš keletą metų atsirado naujas lietuviškas žodis, sukurtas informacinių technologijų dėka – „nebeprisivaizdotinklaraštininkaujantiesiems“. Naujasis ilgiausias lietuviškas žodis sudarytas net iš 43 raidžių.
Įdomu tai, kad šis išskirtinai ilgas žodis nėra vienintelis, pretenduojantis į rekordą. Anksčiau atrastas ir kitas, trisdešimt devynių raidžių žodis – „fibroezofagogastroduodenoskopijuojamas“. Jis reiškia asmenį, kuriam atliekama medicininė procedūra, skirta stemplės, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos apžiūrai naudojant specialų įtaisą. Tačiau Valstybinė lietuvių kalbos komisija šiam žodžiui nei suteikė oficialaus ilgiausio žodžio titulo, nei jo paneigė, kadangi komisija paprastai nerenka statistikos apie žodžių ilgį.
Žodis „eiti“ turi daugiau nei 300 sinonimų
Vienas dažniausiai kasdienėje kalboje vartojamų veiksmažodžių turi didžiulį sinonimų – žodžių, turinčių tokią pačią arba panašią reikšmę – skaičių. Lietuvių kalbos sinonimų žodyne pateikiamas net 361 žodžio „eiti“ sinonimas. Sąraše – nuo dažnai vartojamų „žingsniuoti“, „judėti“, „žygiuoti“ iki retesnių, bet vaizdingų „sliūkinti“, „rypuoti“ ar „dramblioti“.
Vienas įtakingiausių pasaulio kalbos tyrėjų – lietuvis
Algirdas Julius Greimas – vienas žymiausių XX a. kalbotyros tyrėjų. 1944 m. jo šeima pasitraukė į Prancūziją, kur jis studijavo Sorbonos universitete. Vėliau dėstė sociosemiotiką, o jo išleisti teoriniai samprotavimai tapo pagrindu semiotikai – mokslui apie ženklus, simbolius, jų struktūras ir reikšmes. Nors A. J. Greimas svarbiausius mokslinius darbus rašė prancūzų kalba, pavyzdžiuose dažnai analizavo lietuviškus kūrinius bei svariai prisidėjo prie lietuvių kalbos ir mitologijos studijų.
Įdomios pavardžių kilmės
Pirmosios pavardės Lietuvoje atsirado XIII a., nors oficialiai jos pradėtos registruoti tik 1861 m. Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, pavardės buvo kuriamos pagal to žmogaus tėvavardį (pavyzdžiui, Jonaitis), profesiją (pavyzdžiui, Dailidė), išskirtines išvaizdos savybes (pavyzdžiui, Ilgis) arba vietovę, kurioje gyveno (pavyzdžiui, Kalnietis). Įdomu tai, kad kai kurios pavardės gali turėti netikėtų reikšmių: pavyzdžiui, populiariausia Lietuvoje pavardė Kazlauskas kildinama nuo lenkiškos „ožio“ versijos. Kalbos tyrinėtojas Jonas Albertas Naktinis aiškina, kad pavardė Zulonas kilo iš žodžio „zulintis“ (kasytis), o Morkūnais galėjo būti vadinami ne tik žmonės, gavę krikšto vardą Markus, bet ir tie, kurie buvo „markanoti“, tai yra, lengvai susigraudinantys.
Itin reta lietuviška tarme kalba mažiau nei 80 žmonių
Kalbininkai nuolat stebi, ar dar yra kalbančių Šišioniškių tarme. Mat 2021 m. buvo užfiksuota vos 80 gyventojų, kalbančių šia unikalia tarme. Šilutės, Klaipėdos ir Pagėgių rajonuose aptinkama tarmė – tai lietuvių kalba, paveikta vokiečių kalbos. Įdomu tai, kad daugelis klysta manydami, kad tarmės pavadinimas kilo nuo Šyšos upės vardo. Iš tiesų Šišioniškių tarmėje vietoj „čia“ naudojamas žodis „šiš“ arba „šišon“. Be to, ši tarmė neturi vietininko linksnio, tad vietoj „apsipirkau parduotuvėje“ sakoma „apsipirkau į parduotuvę“. Taip pat dvigarsiai -ie ir -uo keičiami balsiais -ė ir -o, pavyzdžiui: „joda dona ir pėns“.
Esame viena iš keturiasdešimties valstybių, turinčių tik vieną oficialią kalbą
Pasaulyje yra 195 valstybės ir tūkstančiai kalbų, todėl natūralu, kad daugelyje valstybių vartojama daugiau nei viena kalba. Įdomu tai, kad Lietuva yra viena iš nedaugelio – vos keturiasdešimties – valstybių, turinčių tik vieną oficialią valstybinę kalbą. Tiesa, pasaulyje yra trys šalys, kurios neturi oficialios kalbos – tai JAV, Japonija ir Australija. Dažnai po dvi oficialias kalbas turi anksčiau kolonizuotos arba gilius istorinius santykius turinčios valstybės – pavyzdžiui, Kanadoje tai anglų ir prancūzų kalbos, Indijoje – anglų ir hindi, Kipre – turkų ir graikų kalbos. Šveicarijoje yra net keturios oficialios kalbos: vokiečių, prancūzų, italų, retoromanų. Visgi, Gineso rekordą 2013 m. pelnė Zimbabvė, kurioje oficialiai pripažintos net 16 kalbų.
Daugiausiai reikšmių lietuvių kalboje turintis žodis
Daugiausiai reikšmių lietuvių kalboje turintis žodis yra „leisti“. Lietuvių kalbos žodyne jam apibūdinti randamos net 94 reikšmės, ir tai – be paantraštinių žodžių, tokių kaip „išleisti“, „paleisti“, „atleisti“ ir panašiai. Atsivertę žodyną, rasime kasdien vartojamų reikšmių, kaip „duoti leidimą“, „nelaikyti skysčio“, „judėti žemyn“, „švirkšti vaistus“, taip pat ir retesnių, pavyzdžiui, „melžti karvę“.
Lietuvių kalba viena iš nedaugelio kalbų, kurioje žodžių tvarka gali keistis
Lietuvių kalboje gausu pavyzdžių, kai žodžio daugiskaitą, linksnį, laiką, kryptį ir santykius tarp žodžių nurodo priešdėliai, priesagos, galūnės, todėl sakinio tvarka nėra tokia svarbi. Pavyzdžiui, anglų kalboje žodžių tvarka yra griežtesnė, nes joje naudojama daugiau papildomų žodžių, nurodančių laiką bei santykius tarp žodžių. Šiam skirtumui atskleisti dažnai pasitelkiamas pavyzdys, kai užsienietiški vardai lietuvių kalboje nėra sulietuvinami. Angliškas sakinys „Tom saw David“ reikš tik vieną – „Tomas matė Deividą“. Tuo tarpu lietuvių kalboje „Tom matė David“ galėtų reikšti tiek „Tomas matė Deividą“, tiek „Tomą matė Deividas“.
