psichologija
Šiame puslapyje rasite informaciją apie gairę pavadinimu „psichologija“. Visi straipsniai, video, nuotraukos, komentarai patalpinti tv3.lt naujienų portale apie gairę pavadinimu „psichologija“.
Laikas surūkyti paskutinę cigaretę
Gegužės 31-oji – Pasaulinė diena be tabako. Kad rūkymas kenkia, žino visi. Kad rūkymas didina tikimybę susirgti sunkiomis ligomis, taip pat visi žino. Bet metančiųjų šį įprotį gretos nėra gausios. Labai dažnai bandymas atsisakyti šio įpročio yra lydimas nesėkmės ar atkryčio. Tai suprantama, nes rūkymas yra priklausomybė ir ją nugalėti užtrunka. Būdų, padedančių atsikratyti šio įpročio, yra labai daug. Vieni fundamentalūs ir laiko patikrinti, kiti novatoriški, o kai kurie net keliantys šypseną.
Savęs žalojimas – savižudybė be noro numirti ar būdas manipuliuoti tėvais?
Skutimosi peiliuku ar kitu aštriu daiktu supjaustytos rankos, nudegimai, kuriuos paliko į odą užgesintos cigaretės, badymo žymės ir daugybė kitų neaiškios kilmės randų – tokį vaizdą pamato psichologai, kai jų kabinetų duris praveria vaikai ir paaugliai, kurie sąmoningai žaloja save.
Savęs žalojimas pasireiškia įvairiomis formomis ir būdais – badavimu, tyčiniu vaistų vartojimu ir pan. Atlikti tyrimai rodo, kad tokio elgesio apraiškų daugėja. Lietuvoje apklausus 4 tūkst.
Gyventi negalima pasiduoti!(I)
Sunku būtų įsivaizduoti žmogų, kuris savo gyvenime nebūtų patyręs sunkumų ar netekčių. Atrodo, problemos yra tas būtinas priedas, kurį visi gauname „nemokamai“ vos tik pradedame džiaugtis didžiuoju gyvenimo stebuklu.
Šias „dovanėles“ priimame labai skirtingai. Vieni pasiraitoja rankoves, įveikia savo sunkumus, vėl atgauna prarastą pusiausvyrą ir tampa stipresni bei išmintingesni. Kiti, deja, palūžta ir kartais taip ir nesugeba atleisti sau, Dievui ar Pasauliui ir toliau mėgautis gyvenimu.
„Vaikų linijai“ gresia uždarymas?
Vieną didžiausių vaikų patyčių ir savižudybių rodiklių Europos Sąjungoje turinti Lietuva gali likti be emocinės pagalbos vaikams ir paaugliams tarnybos. Nuo 1997 metų šalyje veikiančios „Vaikų linijos“ vadovai skundžiasi, kad linijai gresia uždarymas.
VšĮ „Vaikų linijos“ vadovas dr. Robertas Povilaitis atviru laišku kreipėsi į 13 šalies institucijų, prašydamas padėti užtikrinti emocinės pagalbos teikimą vaikams.
Mokyklose keičiasi aprangos kodas
Dienas, likusias iki mokslo metų pabaigos, skaičiuoja ne tik moksleiviai. Jas skaičiuoja ir siuvimo įmonės, parengusios mokyklinių uniformų kolekcijas. Siuvėjams svarbu gauti darbo visai vasarai. Mados ir teatro kostiumų dailininkas Juozas Statkevičius sako, mokyklinės uniformos nėra kūręs, bet su dideliu malonumu tai padarytų.
Mokytojai taip pat uniformuoti
Šiaulių Lieporių gimnazijoje mokyklines uniformas dėvi ne tik moksleiviai.
Egzaminai – tik darbas, kurį reikia atlikti
Dvylika metų gyvenę įprastu ritmu abiturientai, stovėdami ant egzaminų slenksčio, vis dažniau galvoja, kaip gyvens toliau? Ką veiks kitais metais tuo pačiu laiku? Kas, jei prastai išlaikyti egzaminai užkirs kelią tolesniam pasirinkimui?
Pasak psichologų, egzaminų bijoma kaip ir kiekvienos veiklos, kuri bus vertinama kaip sėkminga ar nesėkminga.
Vaiko temperamentas, branda, savigarba (III dalis)
Praeitoje dalyje aprašėme, kada vaikas būna pakankamai subrendęs lankyti ugdymo įstaigą, vaiko fantazijas bei su jomis susijusius žaidimus. Šioje, paskutinėje dalyje aptarsime vaiko įsivaizduojamą draugą ir savigarbos ugdymą ikimokykliniame amžiuje.
Praėjusiąją straipsnio dalį rasite čia.
Vaikai kilę iš dangaus (II dalis)
Pirmoje dalyje išsiaiškinome keletą svarbių dalykų apie vaikus ir jų auklėjimą. Aprašėme du pozityvaus auklėjimo principus. Šioje dalyje aprašysime likusius tris principus, kurie stipriai palengvins gyvenimą tiek tėvams, tiek vaikams.
Praėjusiąją straipsnio dalį galite rasti čia.
Principas nr.
Vaiko temperamentas, branda, savigarba (II dalis)
Praeitoje dalyje aprašėme vaiko temperamentą ir kas jam turi didžiausios įtakos. Šioje dalyje aptarsime, kada vaikas būna pakankamai subrendęs lankyti ugdymo įstaigą, vaiko fantazijas bei su jomis susijusius žaidimus.
Praėjusiąją straipsnio dalį rasite čia.
Ar vaikas subrendo lankyti ugdymo įstaigą
Vaiko temperamentas apima daug aspektų:
- Jei turi saugų prisirišimo stilių.
Rūkymas ir stereotipai – ar teisingai pasirinkai?
Nors rūkymo žala sveikatai ir grožiui – akivaizdi, vis dėlto atsisakyti šio žalingo įpročio nėra taip paprasta. Ne tik todėl, kad organizmas kasdien reikalauja įprastos nikotino dozės – tai dar galima būtų ištverti.
Kur kas sunkiau įveikti tvirtai įsigalėjusius stereotipus ir mitus, kurie, kad ir kaip būtų paradoksalu, skatina ne atsisakyti šio įpročio, o... griebtis dar vienos cigaretės.
Rūkymas – veiklių žmonių įprotis.
REKLAMA
REKLAMA
Romantiški filmai kenkia santykiams
Edinburge esančio Heriot Watt (HW)universiteto mokslininkai nustatė, kad romantinių komedijų žiūrėjimas iš tiesų gali pakenkti jūsų meilės santykiams, praneša BBC. Pasak mokslininkų, romantinių komedijų žiūrėjimas skatina nerealistiškus lūkesčius meilės srityje.
HW mokslininkai išsiaiškino, kad tokių filmų, kaip „Pabėgusi nuotaka“ („Runaway Bride“) ir „Noting Hilas“ (“Notting Hill“), gerbėjai dažnai nesugeba bendrauti su savo partneriu.
Rūkyti draudžiantys ženklai skatina užsirūkyti
Rūkyti draudžiantys ženklai daugumą žmonių gali paskatinti prisidegti cigaretę, teigiama psichologiniame tyrime.
Anot mokslininkų, ironiška, bet šis ženklas dar labiau sustiprina žmonių poreikį tabakui. Patys to nesuvokdami, į ženklą jie reaguoja galvodami apie cigaretes ir užsinorėdami parūkyti, rašo britų „Daily Mail“.
„Žmonių suvokiamą informaciją suporuojant su neigimu, gaunamas ironiškas efektas.
Tvarkymasis gali sukelti depresiją
Švaros manija gali sukelti žmogui dirglumą ir depresiją, teigia mokslininkai.
Tyrėjai atrado, kad švariuose namuose ar darbovietėse sumažėjęs purvo ir bakterijų kiekis, silpnesnę imuninę sistemą turinčius žmones gali sudirginti ir paveikti jų smegenų funkcijas.
Šiems žmonėms gali susiformuoti alergija, o smegenys gali pradėti nebegaminti „laimės“ hormonų, tokių kaip serotoninas, ir sukelti depresiją.
Vaiko pyktis (II dalis)
Šioje dalyje tęsiame temą apie vaikų pyktį ir šįsyk pateiksime patarimus kaip reikia reaguoti į vaikų pyktį.
Pirmąją dalį rasite čia.
Ką galite padaryti
Bandant numalšinti pyktį svarbu patiems nepulti į isteriją. Daugybė, kartoju, daugybė tėvų išžygiuoja iš parduotuvių, žaidimų aikštelių ir šeimos pobūvių tvirtai po pažastimi prispaudę ir tarsi taraną nešdami įsiutusį, spiegiantį vaiką. Arba bando kur nors viešai savo besiblaškantį ir besispardantį nenaudėlį įgrūsti į vežimėlį.
Paauglystės baubas (II dalis)
Paauglystės baubas. Ar visi paaugliai – sekso maniakai? Kodėl paaugliai mėgsta viską, kas bjauru? Ar jie pamiršta viską, ko juos mokė tėvai?
Pirmąją straipsnio dalį rasite čia.
Atsako p. Dalia Lapinienė:
Bene paslaptingiausias metas – tai perėjimas į kitą paros laiką. Naktis jau baigėsi, o rytas dar neatėjo. Arba – diena jau išėjo, o nakties kol kas dar nėra. „Prieblanda – tai plyšys tarp dviejų realybių“, – taip Kastanedai sakydavo jo mokytojas donas Chuanas.
Vaiko pyktis (I dalis)
Kai kurie vaikai taip ir išauga ankstyvuosius metus nė karto netrypę iš pykčio kojomis ir jų patenkintiems tėvams atrodo sunku suprasti, kaip kiti žmonės gali turėti tiek daug bėdų su savo atžalomis. Jeigu tarp tokių esate ir jūs, žinokite – kitas jūsų vaikas gali „atidirbti“ už pirmąjį ir dar, ko gero, teks atsiimti savo žodžius!
Šis, dviejų dalių straipsnių ciklas yra paremtas neseniai išleista knyga „Vaikas auga.
Emociniai kraštutinumai
Valandėlę vaikas bus paklusnus, meilus, o kitą jis jau klyks per visą rajoną, kai bandysite pasodinti į vežimėlį. Gali būti sunku tai ištverti, tačiau nesinervinkite – nereikia iš savo mažylio per daug reikalauti. Turi praeiti šiek tiek laiko, kol jis išmoks valdyti savo jausmus.
Šis straipsnis yra paremtas neseniai išleista knyga „Vaikas auga. Mėnuo po mėnesio“, kurią parašė pediatrė Su Laurent kartu su šeimos gydytoju Peter Reader. Ją išleido „Alma Littera“ leidykla.
Paauglystės baubas (I dalis)
Paauglystės baubas. Ar visi paaugliai – sekso maniakai? Kodėl paaugliai mėgsta viską, kas bjauru? Ar jie pamiršta viską, ko juos mokė tėvai?
Atsako p. Olegas Lapinas:
Man atrodo, kad kiekvienas žmogus gyvenime turi aplankyti ir Rojų, ir Pragarą. Jei jis ilgai užsibūna vienoje iš šių vietų, kita vieta pasikvies jį ilgam ir trenks jam su didele jėga.
Štai paauglystė. Metas, kada tu turi patirti ir Pragarą, ir Rojų. Metas, kada tu turi visus savo žygdarbius atlikti be tėvų pagalbos.
Stebuklingi žodžiai bendraujant su vaiku
Jausdamas tėvų palaikymą mažylis auga stiprus, laimingas ir pasitikintis savimi!
Mano tėvai tiki manimi ir myli mane – šis tikrumas būtinas vaikui kaip oras. Bet jis neatsiranda pats savaime. Vaikai nori ir turi vėl ir vėl sulaukti pozityvių „žinučių“ iš savo tėvų. Tinkamu metu ir tinkamoje vietoje.
Kas mums trukdo elgtis protingai?
Tyrimai rodo, kad priimdami net pačius atsakingiausius sprendimus mes dažniausiai remiamės visai ne logika, o neįsisąmoninta reakcija į situaciją, tos akimirkos nuotaika, jausmais. Racionalusis mūsų protas ima veikti vėliau, kai kam nors aiškiname savo pasirinkimo priežastis, giriamės, kaip sugalvojome tokį tobulą pasiūlymą, arba teisinamės dėl patirtos nesėkmės.
Priimti sprendimą reiškia pasirinkti. Mes kas dieną daugybę kartų renkamės.
Prisilietimas žmogui – gyvybiškai svarbus
Pavasaris dvelkia šiluma. Po truputį atidengiame savo kūną saulės spindulių ir vėjo glamonėms, tiesa, tik šiek tiek: leidžiame vėjui kedenti plaukus, neužsisagstome taip aklinai, kaip žiemą. Galbūt dėl ore tvyrančio vasariškų vėjo ir šilumos glamonių pažado, kurio išsipildymo visi taip nekantriai laukiame, linkstame arčiau vienas kito – norisi liesti, glostyti, glausti ir glaustis.
Jis palietė jai širdį
Pirmąsias glamones patiriame dar būdami mamos įsčiose.
Apie draugystę ir draugus
Tikri, geri draugai ir artima draugystė visada buvo aukštai vertinami, daug dainų sukurta apie draugystę ir daug knygų apie tai parašyta.
Dažnai ir apie žmogaus asmenybę sprendžiame iš to, ar jis turi artimų draugų, sugeba užmegzti šiltą ryšį.
Erotinių fantazijų pasaulyje (N-18)
Erotinės fantazijos – fantazijos, svajonės ar sapnai, turintys seksualumo prigimtį. Tokias fantazijas patiria daugelis žmonių.
Jos atsiranda lytinės brandos metu, dažnai – patiriant pirmąją meilę. Asmuo gali norėti arba nenorėti įgyvendinti tokias svajones. Be to, ne visos tokios fantazijos yra realios. Vyrų erotinės fantazijos turi labiau fizinį pagrindą, moterų – daugiau susijusios su meilės jausmu, bet ši tendencija nėra universali.
Gyvenimas kartu nesusituokus
Gyvenimas kartu nesusituokus gali atrodyti puikus būdas išbandyti santykius. Tačiau tyrimų duomenimis taip pat yra didesnė tikimybė, kad susituoksite dėl netinkamų priežasčių arba pagaliau įvykusios vestuvės bus tiesus kelias į skyrybas.
Kas nutinka susituokus?
Šiandien nesusituokę kartu gyvena daugybė porų, ir tai tampa ne „gyvenimu nuodėmėje“, kaip mūsų bobučių laikais, bet normalaus, tipiško gyvenimo dalimi.
Moterų manipuliavimo gudrybės ir kaip jų išvengti
Kuomet moterims kažko reikia, o Jūs atsiduriate būtent jų tikslų realizacijos kelyje, jos retai elgiasi sąžiningai. Tai, kaip moterys gali vadovauti vyrams, tapo legendų pagrindu ir, kaip Jau supratote, artimiausiu metu tai nesiliaus.
O tai reiškia, kad Jums yra didelė tikimybė (pavojus) patiems patirti, kas tai yra.
Kaip užauginti kūrėją (II dalis)
Gal jums teko girdėti tokį posakį: visi žmonės gimsta originalai, tačiau absoliuti dauguma miršta kopijos. Maži vaikai tiesiog trykšta entuziazmu ir spontaniškumu, smalsiai tarsi kokie mokslininkai tyrinėja ir atranda pasaulį. Jų vaizduotė atrodo beribė, iš smėlio saujos galinti sukurti pasakišką pilį, o mažą akmenėlį paversti brangakmeniu ar gardžiausiu skanėstu.
Kaip užauginti kūrėją (I dalis)
Gal jums teko girdėti tokį posakį: visi žmonės gimsta originalai, tačiau absoliuti dauguma miršta kopijos. Maži vaikai tiesiog trykšta entuziazmu ir spontaniškumu, smalsiai tarsi kokie mokslininkai tyrinėja ir atranda pasaulį.
Jų vaizduotė atrodo beribė, iš smėlio saujos galinti sukurti pasakišką pilį, o mažą akmenėlį paversti brangakmeniu ar gardžiausiu skanėstu.
Seksas – tai ne proga susipažinti! (N-18)
Kadaise, kad įsitemptumėte draugę lovon, privalėjote pajungti visus savo vidinius resursus. Šiais laikais viskas paprasčiau, bet ar tai geriau?
Kuomet pradedame kalbėti apie seksą, nuomonės apie tai, kam ir kodėl jis reikalingas tuojau pat išsiskiria, kadangi, kaip pasirodo, kiekvienas sekse siekia savo paties tikslų, kurių dauguma neturi nieko bendro su seksu.
Surasti kelią į vaiko pasaulį
Šie metai paskelbti Tėvų metais, tad Panevėžio pedagoginė-psichologinė tarnyba šeštadienį kviečia įdomiai praleisti laiką renginyje „Tėvystė „veža“?..“
Lietuvos pedagoginių-psichologinių tarnybų vadovų asociacijos (LPPTVA) iniciatyva 2011-ieji skelbiami Tėvų metais. Asociacijos suvažiavime buvo priimta bendra veiklos programa, jos tikslas – plėtoti tėvų, ugdymo įstaigų ir tarnybų specialistų bendradarbiavimą, siekiant vaiko ugdymo gerovės.
Apie lėtumo naudą (III dalis)
„Naujausias mūsų civilizacijos produktas – gebėjimas protingai užpildyti laisvalaikį“ – Bertrandas Raselas (Bertrand Russell)
Praeitoje dalyje nagrinėjome lėtumo naudą darbe. Dauguma žino, kad dirbti greitai reiškia nudirbti daugiau kiekybiškia, bet pamiršta apie kokybę. Įsitikinome, jog kartais reikia sustoti ir paimti „laiko valdžią“ į savo rankas, nes tai reiškia, kad darbus nudirbame ir geriau, ir, paradoksalu, greičiau.
Praėjusiąją straipsnio dalį rasite čia.
Pagrindinės baimės formos (IV dalis)
Praeitoje dalyje aptarėme mūsų baimių kilmę, t.y. iš kur jie kyla. Pagrindiniai baimių šaltiniai yra mūsų pirmykščiai genai, šeimos genai, išmokimas iš kitų arba traumuojanti patirtis. Trumpai aptarėme ir gynybinius mechanizmus.
Praėjusiąją straipsnio dalį rasite čia.
Kaip įveikti baimę
Prie savo baimių įmanoma prisitaikyti, o kai kurias net panaudoti savo labui. Tokios patirties žmogus jau yra įgijęs.
Pavyduliavimas – kas tai? (II dalis)
Pavyduliavimas. Kodėl ir kaip mes pavyduliaujame, kaip tvarkytis su savo pavyduliavimu, kaip reaguoti į pavydų partnerį?
Pirmąją straipsnio dalį rasite čia.
Atsako p. Dalia Lapinienė:
Ar įmanomi meilės santykiai be pavydo? Kokia pavyduliavimo kilmė? Ar užtenka papudruoti pavyduliavimo apraiškas – tegu ir auksu, sidabru ar kitais brangiausiais metalais?
Kai prisiliečiame prie meilės paslapties, tampame nepaprastai pažeidžiami.
Kodėl studentai perka akademinius darbus?
Pavasarį baigiamųjų kursų studentai retai mėgaujasi saulute ir kitais malonumais, mat dauguma jų būna įnikę į baigiamųjų darbų rašymą. Ilgos valandos prie kompiuterio, nesuskaičiuojama daugybė kavos puodelių ir nuolat ramybės neduodantis klausimas, ar einama teisingu keliu, ar pavyks atiduoti darbą iki nustatytos datos.
Danijos psichologai: socialiniai tinklai apgauna smegenis ir deformuoja socialinius įgūdžius
11 – 15 metų paaugliai su savo bendraamžiais dabar praleidžia tik pusę to laiko, kurį kartu praleisdavo 1988 metais. Dabar didelę laisvalaikio dalį paaugliai skiria kompiuteriniams žaidimams, filmų peržiūrai bei bendravimui socialiniuose tinkluose. Tokią išvadą daro Danijos nacionalinio sveikatos apsaugos instituto darbuotojai.
„Tai kardinalus paauglių elgesio ir tarpusavio santykių pasikeitimas“, – pakomentavo paauglių tarpe atliktos apklauso rezultatus projekto vadovė Pernila Due.
Susitikinėji su mergišiumi?
Susitikinėji su žavingu vaikinu, kuris negaili Tau dėmesio, maloniai bendrauja, sako komplimentus ir Tave žavi bene visi jo būdo bruožai? Kaip žinoti, ar jis Tau nuoširdus ir kaip nepasiklysti tarp saldžių vaikino žodelių? Juk niekada negali žinoti su keliomis merginomis be Tavęs, jis susitikinėja. Mes padėsime Tau išsiaiškinti, meluoja jis Tau ar ne!
1. Be emocijų.
Vienas ar vienišas? (I dalis)
Vienas ar vienišas? Kaip iškęsti vienatvę? Ar visuomet žmonės aplink yra geriau negu būti vienam? Kiek mus gydo vienatvė?
Atsako p. Olegas Lapinas:
Jei jūs manęs paklaustumėte, kas baisiau: skausmas, liūdesys, skurdas ar vienatvė, aš atsakysiu jums – vienatvė. Tiesa, skausmas ir nemiga bjaurūs tuo, kad jų apimtas jautiesi labai vienišas. Tau atrodo, kad skausmas kamuoja tik tave, o kai nemiegi, kad nemiegi tu vienas visame pasaulyje.
Vienatvė nelabai mus gydo.
Paauglyste, nepakenk!
Kadangi dauguma paauglio organizmo sistemų dar nėra iki galo susiformavusios, yra dalykų, kurie jo sveikatai ir raidai gali pakenkti.
Sunkiosios atletikos užsiėmimai
Po 15-ųjų gyvenimo metų paauglio kaulai ir raumenys ima greitai augti, todėl dažnai jaunuoliai atrodo kampuoti ir nerangūs. O kuris gi tokio amžiaus berniūkštis nesvajoja apie Švarcnegerio raumenis.
Kūno kalba – tiksliau nei žodžiai
Įsimylėti pavasarį – kas gali būti paprasčiau. Ne tik gamta pražysta, bet ir mes žiemos sąstingio atsikratę vis dažniau siunčiame ar gaudome erotinius signalus. Tik ar visus juos tinkamai iššifruojame?
Vyriškasis žodynas
„Nemėgstu, kai vyras vilki ilgą švarką. Žiūri į tokį ir nesupranti, ką jis tau jaučia“, – draugei skundžiasi blondinė. Šis anekdotas puikiai parodo neverbalinių signalų reikšmę. Gerai, kad ne tik TA kūno dalis gali išduoti, jog vyras pasirengęs flirtui.
Emocijos darbe: trukdys ar sėkmės garantas?
Platonas teigė, jog pažinimą visur lydi jausmai; jie viena iš proto dalių. Tačiau tas pats Platonas buvo vienas iš pirmųjų iškėlusių mintį, kad jausmai simbolizuoja primityvesnį, gyvuliškąjį mūsų pradą ir yra nesuderinami su mąstymu. Šią mintį vėliau patvirtino Froidas ir jo pasekėjai. Taigi požiūris, kad emocijos trukdo mąstymui, gyvuoja iki šiol.
Ką jums sako darbalaukio paveikslėlis?
Jei skaitote šį straipsnį, vadinasi, esate prie kompiuterio. O jis turi savo darbastalio foną.
Kaip žinia, dauguma žmonių nekvaršina sau galvos smulkmenomis ir kompiuterio darbastalį pasilieka tokį, koks jau buvo jame įdiegtas. Arba renkasi tai, ką siūlo jame įdiegta sistema. Tai reiškia, kad arba žmogui nerūpi, kaip atrodo jo darbo stalas, arba žmogus tiesiog tingokas. Bet jei išsirinkote kažką ypatingo – tikrai galite sužinoti ir daugiau detalių apie save. Arba savo kolegą.
O. Fitzpatrickas: paveikti sąmonę nesunku
Psichologas Owenas Fitzpatrickas interviu ,,Ekonomika.lt" atskleidė, kaip vadovaujantis sėkmingų žmonių elgesio principais pasiekti užsibrėžtų tikslų.
Pasaulyje pripažintas neurolingvistinio programavimo (NLP) meistras airis O. Fitzpatrickas įsitikinęs – kiekvieno iš mūsų sąmonę paveikti visai nesunku. Tereikia pastebėti sėkmingų ir nesėkmingų žmonių elgesio skirtumus. Anot pašnekovo, NLP metodika ypač išpopuliarėjo per krizę – kai efektyvumas tapo brangiausia vertybe.
Apie lėtumo naudą (II dalis)
„Nejaugi darbininkai negali suvokti, kad persidirbdami jie išsekina savo jėgas ir praranda galimybę turėti palikuonių, kad jie yra ilgai išnaudojami tol, kol ateis jų laikas ir nesugebės dirbti jokio darbo, kad būdami absorbuoti ir paversti gyvuliais to vieno vienintelio blogio jie daugiau nebėra žmonės, o tik žmogaus gabalai“ – Šorenas Kierkardas (Soren Kierkegaard)
Praėjusiąją straipsnio dalį rasite čia.
Praeitoje dalyje trumpai apžvelgėme greitumo žalą bei lėtumo naudą.
Pagrindinės baimės formos (II dalis)
Praeitoje dalyje aprašėme baimės esmę. Supratome, kad baimė yra neišvengiama kiekvieno žmogaus egzistencijos dalis, kad į baimę galima reaguoti dvejopai ir kad ji neatsiejama nuo brendimo bei vystymosi.
Pirmąją dalį rasite čia.
Šioje dalyje aprašysime pagrindines žmogaus baimės formas, kurių yra keturios. Tačiau jas pateiksime alegorija apie harmoningą visatą. Pasirodo, jog žmogus kaip mažyte planeta, besivadovaujanti tais pačiais dėsniais kaip ir mūsų Žemė.
Vyro dalyvavimas gimdyme: nereikalingas stresas ar galimybė sutvirtinti santykius?
Naujos gyvybės atėjimo į pasaulį paslaptį nuo seno gaubia įvairūs mitai ir prietarai, bet mūsų dienomis, kai visagalė medicina gali tiksliai nuspėti būsimo vaiko lytį, o gimdyme dažnai dalyvauja ir partneris, atrodytų nebelieka dalykų, kurie būtų griežtas tabu.
Žmonių atpažinimo sistema „savas – svetimas“
Ar žinojote, kad žmogaus asmenybės tipai skirstomi ne tik pagal temperamentą, bet ir pagal vyraujančią reprezentuojančią sistemą. Paklausite, kas tai?
Ogi visuma žodinės, kūno kalbos, elgesio išraiškos, būdinga žmogui. Kaip pasakoja Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centro direktorius, psichiatras – psichoterapeutas Raimundas Alekna, neurolingvistinio programavimo (psichologijos šaka) atstovai skiria tris pagrindinius asmenybės tipus: vizualus, audialus ir kinestetikus.
Nuo kitos savaitės moksleiviams vėl bus leidžiama tyčiotis
Paskelbus akciją „Savaitė be patyčių“ už galvų susigriebė ne tik statistikų skelbėjai ar moksleivius auginančios šeimos. Lietuvos vaikai nuo patyčių, pažeminimų, nuolat išgyvenamo psichologinio ir fizinio smurto kenčia labiausiai Europoje. Ne mažesnė patyčia - kai kovai su šiuo visuomenės skauduliu pasitelkiamas tik proginis dėmesys.
Problema gilėja
Menininkė, geros valios ambasadorė Nomeda Marčėnaitė pripažįsta, kad patyčios mokyklose - itin didelė problema.
Vilnius – tarp sėkmingiausių chemijos ir psichologijos mokslų miestų
Chemijos ir psichologijos mokslų raida Lietuvoje atitinka pasaulinius standartus, tačiau to negalima pasakyti apie fiziką, atskleidė dviejų Europos mokslininkų atliktas lyginamasis mokslo darbų citavimo ir jų publikacijų kiekio tyrimas.
Maxo Plancko draugijos Miunchene (Vokietija) mokslo darbuotojas dr.
Psichologas: patyčios internete – skaudesnės už patiriamas realybėje
Neseniai laikraščių antraštės šokiravo atvirumu – nepakentę patyčių iš gyvenimo savo noru per pastaruosius metus pasitraukė net keli vaikai ir jaunuoliai. Šios skaudžios istorijos paskatino pagalvoti apie tuos, kurie kasdien mokykloje ir už jos ribų kenčia bendraamžių patyčias.
VšĮ „Vaikų linija“ nuo kovo 21 dienos jau antrąjį kartą organizuoja akciją „Savaitė be patyčių“, kurios metu vyks daug viešų renginių, stengiantis atkreipti dėmesį į šią aktualią problemą.
Stresas – dėl didesnio atlyginimo
Žmonės, kurie skundžiasi spaudimu kuo greičiau atlikti užduotis, dažniausiai kaltina per didelį darbo krūvį, šeimą ar net abu. Neseniai mokslininkai išsiaiškino dar vieną streso darbe kaltininką – algos padidinimą.
Viename taikomosios psichologijos žurnalo straipsnyje teigiama, kad daugiau uždirbantys asmenys jaučia didesnį spaudimą greičiau atlikti savo darbą.
