Nors rūkymo žala sveikatai ir grožiui – akivaizdi, vis dėlto atsisakyti šio žalingo įpročio nėra taip paprasta. Ne tik todėl, kad organizmas kasdien reikalauja įprastos nikotino dozės – tai dar galima būtų ištverti.
Kur kas sunkiau įveikti tvirtai įsigalėjusius stereotipus ir mitus, kurie, kad ir kaip būtų paradoksalu, skatina ne atsisakyti šio įpročio, o... griebtis dar vienos cigaretės.
Rūkymas – veiklių žmonių įprotis. Tą autoritetingai galėtų paliudyti ne viena sėkmingai karjeros laiptais kopianti pažįstama. Kai tu snūduriuoji prie savo kompiuterio ekrano, kovodama su nuoboduliu ir miegu, tikriausiai keletas kolegių nuolat šmirinėja į vestibiulį ir atgal. Kiekviena rūkymo pertraukėlė, kiekviena sutraukta cigaretė – tai naujų idėjų versmė. Po pertraukėlės jos grįžta pailsėjusios nuo darbo, kupinos entuziazmo ir noro veikti. Kas tai – jų savitaiga, ar moksliškai faktais pagrįsta tiesa?
Moksliniais tyrimais įrodyta, kad nikotinas, priklausomai nuo jo kiekio, veikia žmogaus nervų sistemą arba raminamai, arba atvirkščiai – skatina medžiagų apykaitą, palengvina savikontrolę, prailgina budrumo laiką. Tačiau žvalumo būklė tęsiasi vos keletą minučių, po to kraujagyslės susitraukia ir savijauta keičiasi. Prasideda kraujagyslių spazmas, kuris tęsiasi 20 – 30 minučių.
Rūkant vieną cigaretę po kitos, dėl nuolatinio dirginimo nervinės ląstelės išsenka. Taigi dirbtinai stimuliuojamas žvalumas greitai virsta nerviniu išsekimu. O paprasčiausia pertraukėlė tarp darbų – 5 minučių pasivaikščiojimas, raumenų tempimo pratimai – duotų kur kas daugiau naudos organizmui ir nuteiktų žvaliai nepalyginamai ilgesniam laikui, nei surūkyta cigaretė.
Rūkymas – suaugusių žmonių įprotis. Nepaisant to, daugelis rūkorių rūkyti pradeda dar būdami paaugliais ir besistengdami žūtbūt greičiau pasijusti suaugusiais, o kai iš tikrųjų suauga, iš paskutiniųjų stengiasi šio įpročio atsisakyti, tačiau ne visiems pavyksta. Paauglius rūkyti neretai paskatina visuomenė, siejanti rūkymą su brandaus, nepriklausomo ir savimi pasitikinčio žmogaus įvaizdžiu.
Paauglio užsitraukta cigaretė tampa tarsi protesto ženklu tėvams – „Gana mane auklėti!“ Tačiau kuo žmogus brandesnis, tuo lengviau jam atsiriboti nuo aplinkos ir susivokti, ko išties reikia jam pačiam. Moksliškai įrodyta, kad rūkymas yra viena iš išvengiamiausių ligų priežasčių, turinti įtakos sveikatai.
Rūkymas lieknina. Šis mitas išties labai populiarus. Ir jame yra dalis tiesos. Nikotinas, kaip stimuliuojantis narkotikas, paspartina medžiagų apykaitą ir tuo pačiu mažina apetitą. Tačiau rūkymas – ne pats geriausias būdas lieknėti. Ir tikrai negarantuoja, kad trokštami kilogramai būtinai nukris – juk tikriausiai teko matyti ne vieną rūkantį storulį.
Stimuliuojantis nikotino poveikis nėra pastovus. Rūkymas leis sulieknėti, jei cigaretė atstos valgio porciją. Tačiau juk valgyti vis tiek norėsis! Jei apetitas ir sumažės sutraukus dūmą, tai jau po 10 min. jis bus vėl toks pat, koks ir buvo.
Mitas apie liekninantį rūkymą grįstas patirtimi, kad neretai rūkyti metęs žmogus priauga svorio. Tačiau taip atsitinka todėl, kad metusieji rūkyti dažnai mėgina „suvalgyti“ cigaretės poreikį ir po skanių pietų griebiasi ne įprastos cigaretės o... dar vienos porcijos ko nors skanaus.
Beje, pasirinkusios rūkymą kaip liekninamąją priemonę turėtų visų pirma atsakyti į klausimą, ar keletas kilogramų viršsvorio išties trukdo gyventi labiau, nei pageltę dantys, lūžinėjantys nagai, praradę žvilgesį plaukai, pasunkėjęs kvėpavimas, užkimęs balsas ir nuolatinis rūkalų tvaikas.
Įdomūs faktai apie rūkymą
• Rūkant cigaretę, pagrindinis dūmas įkvepiamas ir išpučiamas 8 – 9 kartus, tai vyksta maždaug 24 sekundes, o pati cigaretė dega apie 12 minučių visą laiką teršdama orą šalutiniais dūmais. Kenksmingų medžiagų koncentracija šalutiniuose dūmuose didesnė negu pagrindiniame dūme, kurį įtraukia rūkantysis: juose 3 kartus daugiau benzapireno, 2 kartus daugiau dervų ir nikotino, 5 kartus daugiau anglies monoksido ir 50 kartų daugiau amoniako.
• Rūkant paskutinius du cigaretės centimetrus, į organizmą patenka keturis kartus daugiau nuodingų medžiagų, galinčių sukelti vėžį, negu rūkant du pirmuosius jos centimetrus.
• Daugelis rūkorių kasdien mėgaujasi stimuliuojančiu nikotino ir kofeino poveikiu. Tačiau cigaretė ir kavos puodelis – itin pavojingas derinys. Rūkymas ir kava – gana stiprus antitiamininis faktorius. Tiamino trūkumas dabar laikomas svarbiu aterosklerozės vystymosi faktoriumi.
L.Barzdaitienė
