psichologija

Viena iš nuolatinių mūsų iliuzijų yra tikėjimas, jog galima gyventi be baimės. Baimė yra mūsų egzistencijos dalis, atspindinti mūsų priklausomybes ir žinojimą, kad esame mirtingi. Mes tegalime bandyti atskleisti priešingas jai jėgas: drąsą, pasitikėjimą, pažinimą, galią, viltį, nuolankumą, tikėjimą, meilę. Visa tai mums gali padėti sutikti su baimės buvimu, įsigilinti į ją, vis iš naujo ją įveikti. Nors baime ir yra neišvengiama mūsų gyvenimo dalis, tai nereiškia, kad nuolat ją jaučiame.

Vaikai – gyvenimo gėlės, mūsų turtas, ateitis, stimulas gyventi, bet pasitaiko atvejų, kai motina, padovanojusi gyvybę kūdikiui, pati ją iš jo ir atima. Lietuvoje 2010 metais užregistruotas vienas naujagimio nužudymo atvejis, 2009 metais – 3, o 2008 – 2. Naujagimiai randami konteineriuose tarp visų atliekų ir šiukšlių.

Lietuvoje auga tik antroji „tikra“ televizijos žiūrovų karta, tačiau negailestingoji statistika byloja, kad beveik visi esame televizijos vaikai, o šios priklausomybės sukeliamos problemos tampa vis aštresnės. Pirmąją straipsnio dalį rasite čia. Kaip išsigelbėti? Kalbėti su vaiku JAV psichologai L. Eronas ir R. Huesmanas atliko eksperimentą: Čikagos vaikams aiškino, kad TV programos rodo netikrą pasaulį, kad blogis – smurtas ir agresija – nėra tokie veiksmingi, kaip vaizduoja televizija.

Apie televizijos poveikį vaikų sveikatai visuomenėje diskutuojama jau apie 60 metų – maždaug tiek, kiek egzistuoja pati televizija. Mokslininkai, medikai, pedagogai, psichologai visame pasaulyje atliko tūkstančius tyrimų, kurių rezultatai didžiąja dauguma atvejų įrodė neigiamą besaikio televizijos žiūrėjimo poveikį žmonėms, ypač mažiems vaikams.

Šiame, trijų dalių straipsnių cikle, papasakosime jums apie vaiko temperamentą, kas jo susiformavimui turi įtakos, vaiko brandą bei savigarbą. Remiamės „Vaikų sveikatos enciklopedija“, kurią neseniai išleido „Šviesos“ leidykla.

Šioje dalyje tęsiame apie pokyčius, kurie vyksta kūdikyje įžengiant į antruosius gyvenimo metus. Pirmąją dalį galite rasti čia. Jau vaikšto Vaikas pasiekė tokį etapą, kai ne tik mokosi vaikščioti ir kalbėti, bet kartu keičiasi jo požiūris į pasaulį ir atsakas į jį. Iki šio amžiaus mažylis dar labai nedaug galėdavo paveikti aplinką, jam trūko suvokimo ir įgūdžių, todėl beveik viską turėdavote už jį daryti jūs. Dabar jis jau kur kas ryžtingesnis ir bando būti savarankiškas.

Suaugusiesiems vaikai primena nekaltus, tyrus angelėlius , todėl susidūrę su savo vaikų seksualiniu elgesiu tėčiai ir mamos dažnai išsigąsta ir pasimeta. Tad pristatome antrąją straipsnio dalį. Pirmąją dalį galite rasti čia. Žaidimai, kurie žeidžia 5–7 metų vaikai yra smalsūs, socialūs ir labai lengvai pasiduoda aplinkos įtakai, todėl jų seksualinė sveikata gali būti ypač lengvai pažeidžiama.

Suaugusiesiems vaikai primena nekaltus, tyrus angelėlius , todėl susidūrę su savo vaikų seksualiniu elgesiu tėčiai ir mamos dažnai išsigąsta ir pasimeta. Staiga pasidaro neaišku, kur yra riba tarp to, kas leistina, normalu, ir to, kas neturėtų būti toleruojama. Seksualumą esame pripratę sieti išskirtinai su suaugusiųjų pasauliu, tačiau iš tiesų žmogus jau nuo ankstyvos kūdikystės yra seksualus.

Rodos, dar vakar ji buvo savo tėvelio mažoji princesė, mamytės džiaugsmas ir pasididžiavimas. Smalsios ir nenustygstančios vietoje, švelnios ir pasitikinčios savo tėvais – tokios būna sveikos mergaitės, kol sulaukia paauglystės. Prasidėjus brendimo laikotarpiui, tėvai su liūdesiu prisipažįsta, kad jų dukterys labai pasikeitė. Jos tarsi tos pasakų karalaitės, atsikandusios užnuodyto obuolio ar įsidūrusios užkerėta adata, giliai užmiega šimtui metų.

Svajoji apie vyro pagyras bei pagarbą? Nori, kad jis kraustytųsi iš proto dėl Tavęs, bet tau vis kažko pritrūksta? Neatsipalaiduoji drauge su vyru ir jautiesi susikausčiusi? Mes Tau padėsime pasijusti tikra deive. Tik prieš tai turi įsiklausyti į profesionalų teikiamus patarimus Tau! 1. Turi žinoti savo vertę. Taip, SAVO vertę. Tu gali įsigyti gundantį apatinį trikotažą, pasidaryti nuostabų makiažą, bet jei nejusi pasitikėjimo savimi, negalėsi žengti į priekį ir Tau nepavyks tobulėti.

Praeitoje dalyje aprašėme atsivėrimo kitam žmogui riziką, kaip ją sumažinti, supratome kodėl tiek daug žmonių slepia savo jausmus. Pateiktos įžvalgos buvo vertingos ir lengvai pritaikomos praktikoje. Pirmąją straipsnio dalį rasite čia. Šioje dalyje pratęsime atsivėrimo tarpasmeniniuose santykiuose temą.

Sėkminga pažintis – kur rasti raktą į ją? Visi mes „pažindinamės“, bendraujame ir slaptai arba atvirai viliamės, kad pažintis bus vaisinga, naudinga, atneš mums įdomių įspūdžių, naujų potyrių ir gal būt net daugiau laimės. Deja ilgiau „vienišaujant“ pradedame daugiau abejoti  ir dažniau nusivilti, nebematome teisingo kelio, forsuojame, dažniau nuliūstame.

Grasinimai suspardyti, suluošinti ar kitaip susidoroti jau tampa socialinę paramą skirstančių įstaigų darbuotojų kasdienybe. Tie valstybės žmonės įpareigoti virš skurdo ribos atsidūrusiems pašalpų gavėjams pranešti, kad parama nebepriklauso. O tokia žinia gali bet kurį žmogų išvesti iš pusiausvyros. Įtūžo negavęs pašalpos Pirmadienio popietę Šiaulių miesto savivaldybės Socialinės paramos skyriuje įsisiautėjęs 54-erių bedarbis svaidėsi grasinimais nušauti jam neįtikusią įstaigos darbuotoją.

Praeitoje dalyje aprašėme, kaip susidaro užburtas ratas, į kurį patenka visi daug savivertės neturintys žmonės. Taip pat nurodėme, jog viskas ką mums reikia daryti, jog nepakliūtumėm į šį ratą – atskirti faktus nuo interpretacijų. Pirmąją straipsnio dalį rasite čia. Šioje dalyje aptarsime kaip dar mums gali pakenkti savivertės trūkumas. Aptariamas aukos vaidmuo, nereikalingas tobulybės siekis bei aplinkiniai, kurie mums neretai pakenkia, nors galutinį tašką padedame patys.

Myliu kaip dūšią, krečiu kaip grūšią – tokios liaudies išminties tikrai negalima priskirti „išminties“ kategorijai, ypač jei ta meilė ir kratymas taikomi vaikams. Iš šono žvilgtelėjus atrodo, kad papurtyti besiožiuojantį vaiką – kur kas humaniškesnis būdas jį sudrausminti nei pliaukštelėjimas ranka per sėdynę. Ir vis dėlto ar taip yra iš tiesų? Pasak specialistų, nei vienas, nei kitas būdas kaip auklėjimo priemonė visiškai netinkami.

Valandėlę vaikas bus paklusnus, meilus, o kitą jis jau klyks per visą rajoną, kai bandysite pasodinti į vežimėlį. Gali būti sunku tai ištverti, tačiau nesinervinkite – nereikia iš savo mažylio per daug reikalauti. Turi praeiti šiek tiek laiko, kol jis išmoks valdyti savo jausmus. Šis straipsnis yra paremtas neseniai išleista knyga „Vaikas auga. Mėnuo po mėnesio“, kurią parašė pediatrė Su Laurent kartu su šeimos gydytoju Peter Reader. Ją išleido „Alma Littera“ leidykla.

„Atsipalaiduok, negalvok apie nieką, kas yra ar dar bus, mėgaukis akimirka,“ – šnabžda šių dienų kazanova, ir nejučia pradedi galvoti, kad gyvenimas tikrai pernelyg trumpas, laikas bėga žaibiškai, o ištikimybė, emocinis ir dvasinis artumas, prieraišumas ar kitos įskiepytos vertybės, tėra visuomenės primesti pančiai... Meilė šiandien suvokiama kaip investicija, todėl kaskart stengiamasi racionaliai apsvarstyti, ar apsimoka (įsi)mylėti.

Šiandien norėtume pakalbėti apie meilę. Taip taip, vėl apie ją, tik iš medalio pusės. Vis meilės mums per mažai ir meilės mums niekada nebus per daug, bet ar tikrai? Norime pakalbėti apie tas situacijas ir tas meilės formos, kurios atstumia ir dažnai yra nepriimtinos. Prakaituoju iš meilės... Vieni stipriau jaučiame, esame labiau emocingi ir visu savo kūnu mylime, kiti – esame santūresni.

Prieš daug metų mes su žmona ir mūsų trimis dukterimis kažkur važiavome automobiliu, kai viena jų netikėtai paklausė: „ Jūs labiau norėtumėte būti protingais ar laimingais?“ Šią akimirką prisiminiau praeitą savaitę, kai perskaičiau „ Wall Street Journal“ publikuotą Amy Chua straipsnį „Kodėl Kinijos motinos yra geresnės?“. Straipsnis sukėlė komentarų bumą – jų buvo daugiau nei 4000, o socialiniame tinkle „ Facebook“ – daugiau nei 10000. Šis straipsnis – tai A. Chua bestselerio „ Motinos-tigrės ...

Ginčas. Sąvoka „taikdariškas seksas“ – tai ne mitas. Tokia sekso rūšis iš tikrųjų yra, ir ji savotiškai žavi. Įsivaizduokite: karštas ginčas su mergina privertė užvirti kraują, širdis tuoj iššoks iš krūtinės. Taigi, vos tik konfliktas pasiekia apogėjų, jums telieka pasinaudoti akimirka. Aistringi bučiniai, veržlus atsikratymas drabužių ir ugningos glamonės kartu su teigiamomis emocijomis leis išnaudoti ginčo metu atsiradusią energiją ir hormonų audrą.

Tyrinėtojai moksliškai įrodė gana paplitusį posakį, kad „meilė – akla“. Neurobiologė Mara Dirsen išanalizavo smegenų veiklą ir išaiškino, kad romantišką ir motinišką meilę aktyvina viena ir ta pati smegenų dalis. Be to, šios abi meilės dalys „atjungia“ tą zoną, kuri yra atsakinga už smerkimus ir kitų žmonių įvertinimą, rašoma Journal of Experimental Social Psychology . Тokiu būdu žmogus, apimtas meilės, praranda sugebėjimą kritikuoti ar negatyviai vertinti savo susižavėjimo objektą.

Mes, žmonės, esame didingi iš prigimties. Gebame įveikti kliūtis, pasiekti reikšmingų laimėjimų, gerbiame svarbiausias vertybes, patiriame laimę ir dalijamės savo ypatingomis, nepakartojamomis dovanomis su kitais. Trumpai tariant, galime atsakingai kurti visavertį gyvenimą. Deja, užgriuvus gyvenimo negandoms, visa tai pamirštame. Eidami per gyvenimą susiduriame su nesuskaičiuojama galybe situacijų, galinčių sustiprinti mūsų savivertę arba ją sunaikinti.

Dauguma iš mūsų tikriausiai esame girdėję apie pogimdyminę depresiją. Vienos nėščiosios baiminasi tokios būsenos, kitos galvoja, kad tikrai niekad nesusirgs, trečios tiesiog „plaukia pasroviui“, per daug minčių tam neskirdamos. Tad kas yra pogimdyminė depresija ir ar reikia jos bijoti? Iki 85 % mamų po gimdymo jaučia didesnį ar mažesnį liūdesį.

Trimetė Ievutė kartą papasakojo, kad ji labai mėgsta alų ir jį galėtų gerti visą dieną. Kitą sykį porino, kad niekas jos nemyli, visi muša... Nemanykite, kad ji gyvena kokioje nors asocialioje šeimoje. Tiesiog čia susiduriame su tuo, ką vienas pavadintų melavimu, kitas – vaiko fantazijomis. Kaip reikėtų į jas reaguoti ir ką verta žinoti apie vaiko melavimą? Įdomu, kad dažniau meluoja tie darželinukai, kurių intelekto koeficientas aukštesnis.

Ar dažnai mes randame laiko bendraudami net su artimaisiais pasikalbėti apie tai, ką iš tiesų galvojame ir kaip jaučiamės? Daugelis atsakytume: „Ne.“ Kita vertus, vargu ar daug atsirastų žmonių, kurie teigtų, kad niekad nenusvilo santykiuose su kitais dėl pernelyg didelio atvirumo. Tačiau atsivėrimas yra neatsiejama sėkmingų tarpasmeninių santykių dalis. Atsivėrimas, pačia bendriausia prasme, yra savo asmeninių bei biografinių duomenų pranešimas, pasidalijimas mintimis ir jausmais.

„Atsipalaiduok, negalvok apie nieką, kas yra ar dar bus, mėgaukis akimirka,“ – šnabžda šių dienų kazanova, ir nejučia pradedi galvoti, kad gyvenimas tikrai pernelyg trumpas, laikas bėga žaibiškai, o ištikimybė, emocinis  ir dvasinis artumas, prieraišumas ar kitos įskiepytos vertybės, tėra visuomenės primesti pančiai. Meilė šiandien suvokiama kaip investicija, todėl kaskart stengiamasi racionaliai apsvarstyti, ar apsimoka (įsi)mylėti.

Ne visada darbuotojui tiesiogiai leidžiama suprasti, kad jis netinkamas darbe, tačiau egzistuoja požymiai, kurie padės Jums suprasti, kad esate nebepageidaujamas arba Jūsų vieta artimiausiu metu atiteks kitam žmogui. Nepamirškite, kad svarbiausia – mokėjimas išsisukti iš bet kokios situacijos, jei ne nugalėtoju, tai bent jau gražiu išėjimu iš darbo. Neverta suteikti galimybės „geradariams“ patiems Jus atleisti – geriau tai padarykite savarankiškai, savo noru.

Tyrėjai atrado, kad savo kūno stebėjimas sumažina patiriamą skausmą. Tai visiškai prieštarauja žmogaus įpročiui nusisukti, pvz., injekcijos metu. BBC praneša, kad tyrimas, publikuotas žurnale „Psichologijos mokslas“, atskleidžia, kaip žmogaus smegenys sukuria skausmo pojūtį. Tyrimą atliko Londono koledžo universiteto ir Milano Bicocca universiteto mokslininkai. Jame dalyvavo 18 savanorių. Kiekvieno dalyvio ranka buvo dirginama temperatūrą keičiančiu liestuku.

Apie neišvengiamus pokyčius, kai įsčios tampa naujos gyvybės namais: norą nusikratyti atsakomybės už besikeičiantį savo kūną ir drąsą kurti savo unikalią nėštumo istoriją. Apie keistą pirmojo gimdymo matematiką, kai nešiojame vieną, o pagimdome tris žmones, sustiprėjusį ryšį su kūnu ir bauginantį prisilietimą prie to, kas sukūrė mus pačias.

Mokslininkai teigia, kad žmogų pažinti mums tereikia pusę minutės trunkančio įdėmesnio žvilgsnio. Dažniausiai ne aprangos stilius, o veido bruožai pasąmoningai nupiešia nepažįstamojo portretą. Kokie veido ypatumai išduoda mūsų silpnybes ir stipriąsias puses? „Prancūzai sako, kad antro karto padaryti pirmą įspūdį neturėsi“, – teigia veidotyros specialistė Eglė Pelienė. Veido dalių formos, išskirtiniai bruožai atskleidžia būdo ypatybes, kurių nuslėpti nepavyksta.

Bristolio universiteto (D. Britanija) psichologai, vadovaujami daktarės Lindsay St Claire, nustatė, kad stresinėse situacijose kava teigiamai veikia moterų protines galimybes, tačiau vyrų atveju jos poveikis yra priešingas, pranešė „Physorg.com". Tokia išvada buvo padaryta atlikus tyrimus, kuriuose dalyvavo 64 savanoriai. Jie buvo suskirstyti į tos pačios lyties ir to paties amžiaus dalyvių poras.

Bendraujant su uošviais kartais nuo karto atsiranda įvairių nesusipratimų, kuriuos, atrodo, sunku išspręsti, nes neaišku, ką daryti, kad uošviai neįsižeistų, teisingai jus suprastų, o taip pat – atsižvelgtų į jūsų prašymus. Pabandykime apžvelgti įvairias situacijas, kurios iškyla šeimoje, ir galbūt bus lengviau suprasti, kas slypi už girdimų žodžių ir kaip galima į tai atsakyti. Jeigu jie kritikuoja jūsų tvarką ir švarą... Kreipkitės tiesiogiai.

Ar anūkams būtini seneliai? „Turiu du vaikus: dukrai dveji metukai, sūnui – ketveri. Kiek galėjau, auginau vaikus pati, taip pat ateina padėti mano mama. Anytos pagalbos, nors ji gyvena čia pat, aš nenoriu. Ji labai nori padėti, myli vaikus, bet aš pasitikiu tik savo mama, o su anyta išvis nebendrauju. Ir mano vyras, jos sūnus, su savo tėvais nesusitinka. Vaikams apie tuos senelius nieko nekalbam ir jie apie juos nieko nežino. (...) Kad ką bloga apie anytą reikėtų pasakyti – nežinau.

Prisiminkite laiką, kai pirmą kartą pradėjote su kažkuo susitikinėti. Kaip jautėtės? Ko gero, buvo daug romantikos, paslaptingumo, pažadų, tiesa? Buvo daugybė pokalbių ir SMS žinutės kas valandą, norint sužinoti, kaip laikosi antroji pusė. Po 6 mėnesių dingo noras visada žinoti, ką veikia mylimasis. Buvo barnių, tačiau vienas kito supratimas tapo gilesnis. Dar po 6 mėnesių jūsų santykiai apskritai įgijo naują prasmę. Lyginant su pirmu draugystės mėnesiu, daug kas pasikeitė.

„Vyrai ir moterys – tai žmogiškieji magnetai. Jeigu virš šiukšlių krūvos nešime magnetą, jis pritrauks tiktai giminingus niekučius. Taip ir mes nuolatos traukiame prie savęs panašius daiktus ir užmezgame santykius su tais žmonėmis, kurie panašiai mąsto ir turi giminingų idėjų“ – Džosepas Murfis (Joseph Murphy) Kodėl kai kurie žmonės taip lengvai patraukia kitų dėmesį, be vargo susibičiuliauja ir visus sužavi, o kiti lieka nuošalyje? Visiems yra tekę bendrauti su žmonėmis, kurie iš karto pakeri...

Kasmet iš Lietuvos emigruoja 70-80 tūkst. žmonių. Ką palieka jie čia? Tėvus... O, skaudžiausia, vaikus. Psichologai sunerimę - daugėja vaikų ir paauglių, turinčių psichikos sveikatos problemų. Daugėja normalių šeimų, kurios, paliestos emigracijos, nedarbo, tarpusavio nesantaikos, nebeįstengia užauginti ir išauklėti dvasiškai sveikų, laimingų vaikų. Ką daryti, kaip nesužaloti vaiko dvasinės sveikatos, „Respublika“ kalbina psichologė Rasą PRANINSKIENĘ.

Nauja pažintis, nauji santykiai – tai nuostabus vilčių, iliuzijų ir staigmenų laikotarpis. Deja, kartais susijęs ir su tam tikrais stresais. Ką daryti ir ko vengti užsimezgus naujų jausmų pumpurams? NE: Neskubėk klijuoti savo santykiams etikečių Kaip pavadinsite judviejų santykius? Judu abu galite kurį laiką jiems taikyti skirtingas etiketes. Nauja pažintis? Draugystė? Meilė? Apskritai – ar judu jau pora? Kol viskas dar gana šviežia, abejonių netrūksta.

Neištikimybė. Galbūt svarstėte apie tai, o galbūt ir susidūrėte. Naujo tyrimo duomenimis, šiandien moterys kaip niekada anksčiau linkusios vadovautis potraukiais bei aistromis. Tyrimas atskleidžia, jog šiandien partnerį apgaudinėja viena iš penkių dailiosios lyties atstovių. Tai aukščiausias kada nors teigtas neištikimų moterų skaičius – šiandien jis susilygino su neištikimų stipriosios lyties atstovų skaičiumi,– teigia Danijos Tarptautinių nuomonės tyrimų centras.

Interviu su tarptautinio lygio psichoterapeute, Centrinio-azietiškojo taikomųjų dvasinių technologijų instituto direktore Marina Targakova (Almata, Kazachstanas). -         Marina Zamšarifovna, prašau pasakykite, ar apskritai žmogui reikalingas psichologas? Galbūt užtektų turėti gerą bičiulį, kuris gebėtų išklausyti, taip pat ar nederėtų žmogui turėti drąsos pačiam išspręsti savo problemas? -         Manau, jūs p...

Pirmadienis, pirmoji mėnesio diena, dvi savaitės iki svarbių iškilmių ir, žinoma, pirmoji naujų metų diena – puikus metas keistis. Neabejoju, kad jau dabar eidamos gatve ir jausdamos švenčių pakylėtumą bei maloningą naujų metų dovaną atsinaujinti ne viena apie tai pagalvojame.

Mokykla be patyčių daugumai – vis dar toli nuo realybės. Prasivardžiavimai, apsistumdymai koridoriuose, užgauliojimai tokie įprasti, kad tikėtis juos sutramdyti atrodo neįmanoma. Patyrę, ką reiškia, kai einant koridoriumi už nugarų girdi garsų juoką ar nebylų šnibždesį, keturi Panevėžio 9-osios vidurinės mokyklos 10–12 klasių mokiniai surėmė pečius kovoti su patyčiomis mokykloje. Jie įkūrė klubą „Mes laukiami paaugliai“ ir kviečia įsijungti visus, kurie mokykloje jaučiasi atstumti ar engiami.

Didelį visuomenės spaudimą būti tobulomis mamomis patiriančios moterys savo klaidas dangsto po melo šydu, praneša BBC. Britų tinklalapio „Netsmum“ atlikta apklausa parodė, kad daugybė moterų atsakydamos į tokius klausimus kaip: kiek jų vaikai laiko praleidžia prie televizoriaus ar kokius patiekalus jos galima savo šeimai, meluoja.

Dvasinis skausmas – pats baisiausias. Tikriausiai su tuo sutiktų kiekvienas, kuriam teko patirti skausmingas meilės kančias, ar tiesiog gyvenimiškus nuopolius, iš kurių išsikapanoti labai sunku. Deja, vaistų nuo to nėra. Išgėrus piliulę – nepalengvės. Gyvenimas nuolatinėje tamsioje tuštumoje, į kurią neprasiskverbia nei vienas šviesos spindulys – baisus išbandymas kiekvienam.

Vaikams ir pilnametystės nesulaukusiems jaunuoliams emocinę pagalbą telefonu, laiškais ir internetu teikianti emocinės paramos tarnyba „Vaikų linija“ dirba jau trylika metų. Visos Lietuvos vaikų ir paauglių skambučių nemokamu telefonu 8-800-11111 laukiantys savanoriai pirmaisiais darbo metais telefono ragelį kėlė 702 kartus.

Taip, mums, Lietuvos moterims, gyventi tikrai nelengva – aplink vieni rūpesčiai. Darbe nesiseka, karjeroje - jokių perspektyvų, vaikai nuolatos „džiugina“ prastais pažymiais, nepamenate, kada nuo vyro eilinę dieną gavote gėlių. O dar kaip tyčia prapliupo lietus, kai jūs namie pamiršote skėtį! Tiek laiko surijusiai šukuosenai galas... Stop. Ar ne be reikalo puolame į kraštutinumus? Net sudėtingiausiomis akimirkomis galima nuteikti save oriai.

Praeitoje dalyje aptarėme kodėl vyrai kartais atitrūksta nuo savo šeimų ir pasineria į darbus. Taip pat patarėme kaip pamirši sunkumus darbe ir džiaugtis gyvenimu (skirta daugiau vyrams) bei galiausiai pateikėme kitokį požiūrį į darbą. Praėjusiąją straipsnio dalį rasite čia. Šioje, paskutinėje dalyje aptarsime moterų nuotaikų svyravimus ir kas tuo metu dedasi jų viduje. Sudėsime galutinius taškus vyro ir moters bendravime, kurie padės gerinti tarpusavio santykius.

Grįžta vyras iš darbo, o žmona lovoje su... drauge. Girdėjote tokį anekdotą? Vargu, nes tokio dar nesugalvota. Jei šeimos valtis sudužo atsitrenkusi į tokios išdavystės rifą, kokie gali būti juokai... „Rausvasis saulėlydis“ Dažniausiai vyrai, pasak psichologų, į lesbietes žiūri pakankamai ramiai. Kai kuriuos moteriška meilė net žavi. Tik čia yra viena sąlyga: jeigu tai svetima moteris, o ne jo draugė, mylimoji ar žmona.

Mobiliuosius telefonus išjungusius, interneto vengiančius žmones gali kamuoti panašūs simptomai, kaip bandantiesiems atsisakyti narkotikų. Mokslininkai paprašė savanorių 24 valandas nesiuntinėti elektroninių laiškų, nesinaudoti socialiniais tinklais „Facebook“ ir „Twitter“. Tyrimo dalyviams ėmė reikštis simptomai, kuriuos patiria cigarečių atsisakyti bandantys rūkaliai. Kai kurie dalyviai jautė liguistą būseną, pasireiškiančią bandant atprasti nuo narkotikų.

Pažįstu vieną moterį. Ji žino viską ir apie visus. Ne tik apie savo bendradarbius, giminaičius ar pažįstamus – apie visus. Jei kas kalbasi apie savo šeimą ar sugyventinius, Moteris net įsitempia bandydama nepraleisti nė menkiausios smulkmenos. Su saldžia šypsena ji apsimeta Tikra Drauge, o iškamantinėjusi kokią smulkmeną, netrunka apipinti ją pagražinimais, interpretacijomis ir neša, lyg kokią dovaną, ne ką mažiau pletkinti mėgstančioms draugėms.