Lietuvoje auga tik antroji „tikra“ televizijos žiūrovų karta, tačiau negailestingoji statistika byloja, kad beveik visi esame televizijos vaikai, o šios priklausomybės sukeliamos problemos tampa vis aštresnės.
Pirmąją straipsnio dalį rasite čia.
Kaip išsigelbėti?
Kalbėti su vaiku
JAV psichologai L. Eronas ir R. Huesmanas atliko eksperimentą: Čikagos vaikams aiškino, kad TV programos rodo netikrą pasaulį, kad blogis – smurtas ir agresija – nėra tokie veiksmingi, kaip vaizduoja televizija. Po dvejų metų, atlikus pakartotinį tyrimą, paaiškėjo, kad stebėtos per televiziją smurto scenos jiems darė mažesnę įtaką negu vaikams, kurie to nebuvo mokomi.
Riboti TV laiką
Ikimokyklinio amžiaus vaikams gydytojai okulistai rekomenduoja televizorių žiūrėti iš ne mažesnio kaip 3 metrų atstumo, ne ilgiau kaip 1 val. per dieną ir ne dažniau kaip 2-3 kartus per savaitę. Amerikos pediatrų asociacija rekomenduoja visai neleisti žiūrėti televizoriaus mažyliams iki 2 m. amžiaus.
Valdorfo pedagogika teigia, kad televizijos neigiamą poveikį vaiko žaidimui ir asmenybei galima neutralizuoti vieninteliu būdu – vaikams iki 7 metų amžiaus visiškai neleisti žiūrėti televizoriaus. Įvairių požiūrių ir rekomendacijų yra daug ir jos nėra vienodos. Kaip susigaudyti, kuri yra teisingiausia?
Svarbiausia, ką turėtumėte žinoti: vaikai priims jūsų nustatytas taisykles, jei jos bus aiškios, pastovios, taikomos nuo mažens, ir, žinoma, jei patys išjungsite televizorių, taip parodydami savo mažyliui, jog gyvenime yra svarbesnių dalykų, pvz., nuoširdus pokalbis su savo vaiku.
Pakeisti TV žiūrėjimą kita veikla
Iš tiesų yra daug nuostabių ir realių užsiėmimų, kurie gali pakeisti televizoriaus žiūrėjimą. Dažniausiai tam reikia tik trupučio kantrybės, atsakingumo ir sąmoningumo.
Išeikite su savo vaiku pasivaikščioti į parką, pasivažinėti dviračiais, pažaisti kamuoliu. Prisėskite šalia, kad vaikas turėtų progą pasipasakoti, kaip jam sekėsi mokykloje, kas jį pradžiugino ar nuliūdino. Užsiimkite bendra kūrybine veikla: pieškite, grokite, šokite, žaiskite krepšinį, gaminkite valgį, sodinkite gėles.
Jei auginate ikimokyklinio amžiaus vaiką, skaitykite jam knygas, mokykite informaciją gauti iš įvairių šaltinių. Jei esate labai užsiėmę, pasirūpinkite, kad jūsų vaikas lankytų sporto, dailės ar muzikos pamokėles. Tikiu, kad patys galite rasti dar daugiau veiklų, juk geriausiai pažįstate savo vaiką.
Kaip kalbėti su vaiku apie televiziją
Nepamokslaukite nuolat, geriau kartais pasiteiraukite vaiko nuomonės apie matytą laidą ir tuomet pateikite savąją. Nepradėkite rimtų pokalbių, kai vaikas įsitraukęs į mėgstamą veiklą ar kai žiūrite televizorių. Geriau pasikalbėkite, kai šis bus išjungtas, o jūsų vaikas pasiruošęs jus išgirsti.
Pasiteiraukite vaiko nuomonės: kas patiko ar nepatiko matytoje laidoje, koks buvo pagrindinio herojaus tikslas ir kaip jis jo siekė, aptarkite herojaus vertybes, jo tikslo siekimo alternatyvas. Kalbėkite vaikui suprantama kalba. Pavyzdžiui, klauskite: „Kaip tau atrodo, ko norėjo Betmenas? Ar galėjo jie taikiai susitarti?“
Išklausę vaiko galite pateikti savo nuomonę. Padėkite jam išmokti analizuoti gaunamą informaciją, tapti kritišku ir sąmoningu TV vartotoju. Paaiškinkite, kad televizija nėra realybė, tai – tik filmo ar laidos kūrėjo nuomonė apie pasaulį. Diskutuokite, kuo TV herojai yra panašūs, kuo skiriasi nuo realių, kas galėtų nutikti, jei mes pasielgtume panašiai, pavyzdžiui, pavartotume smurtą.
Bandykite kartu suprasti, koks laidos kūrėjo tikslas, ką jis nori savo laida pasakyti, palyginkite tai su savo patirtimi ir nuostatomis. Aptarkite su vaiku tuos dalykus, kurie nebuvo paminėti laidoje, tačiau yra svarbūs.
Kalbėkite apie smurtą ir jo pasekmes, kaip galima taikiai išspręsti konfliktą. Kalbėkite apie laidose pateikiamus stereotipus ir apie tai, kad realybėje žmonės būna įvairūs. Aptarkite reklamos tikslus ir mechanizmą, pabrėždami jos vienpusiškumą, spaudimą pirkti: ar iš tiesų tai yra reikalinga ir naudinga?
Skatinkite vaiką žiūrėti jo akiratį plečiančius ir bendražmogiškas vertybes ugdančius filmus. Deja, ne visi vaikai mielai diskutuoja su suaugusiaisiais. Mažiausiai diskutuoti linkę tie, kurie nebuvo įpratę to daryti nuo mažens.
Vokiečių pedagogai siūlo tokią išeitį: pasiūlykite vaikams nupiešti ar iš žurnalo iškirpus suklijuoti mėgstamiausias televizijos laidas, užrašyti pavadinimą, pagrindinius herojus ir įvertinti, ko laida moko. Taip bus skatinamas vaiko kritinis mąstymas.
Kada TV ugdo?
Iš tiesų televizija nėra blogas žmonijos išradimas. Saikingai ir tikslingai žiūrima, ji gali mokyti, ugdyti, auklėti. Vakarų šalyse ji jau seniai naudojama sistemingam mokymuisi, tačiau Lietuvoje toks mokymo būdas nėra populiarus.
Tikrai negalima skųstis TV filmų pasiūlos trūkumu. Kantriai pasirausus tarp begalės beverčių TV šiukšlių, tikrai galima atrasti „perliukų“, kuriuos mielai žiūrėsite kartu su savo vaiku. Prisiminkite senąją animaciją, skatinančią tokias vertybes kaip tiesa, drąsa, draugystė, tarpusavio pagalba, veikimas kartu...
Vaikui bus įdomu, jei nuoširdžiai papasakosite, kaip patys vaikystėje žiūrėjote, jaudinotės dėl filmukų herojų likimo. Pasidomėkite japonų animatoriaus Hayao Miyazaki filmukais. Juose daug grožio, fantazijos, atkreipiamas dėmesys į žmogiškųjų vertybių ugdymą.
Ieškokite filmų apie gamtą, pasaulio stebuklus ir įdomybes arba fantastinių filmų, žadinančių vaiko vaizduotę, taip pat filmų, kurių herojai demonstruoja drąsą, bet ne žiaurumą, yra atkaklūs bet ne siekiantys tikslo bet kokia kaina, yra daugiau panašūs į žmones, o ne į keistas mašinas, padedančias be tikslo naikinti visą pasaulį.
Jei peržiūrėtas filmas jūsų vaiką įkvepia, paskatina domėtis supančiu pasauliu, pradžiugina, jums yra apie ką pasikalbėti po to, vadinasi prie televizoriaus praleistas laikas nenuėjo veltui. Tada galite išjungti savo spalvotąjį pagalbininką ir apsidairyti, ką naudingo nuveikus čia ir dabar.
Grėsminga statistika
Visame pasaulyje atlikta tūkstančiai tyrimų bandant išsiaiškinti, kaip nuolatinis TV žiūrėjimas veikia vaikų miegą, svorį, pasiekimus mokykloje, elgesį, regėjimą, emocijas ir t. t. Deja, daugumos tyrėjų nuomonė nėra džiuginanti.
Lietuvoje 25 % vaikų TV žiūri 4 ir daugiau val. per dieną, 46,6 % – 3 val., 18,9 % – daugiau negu 1 val., 7,4 % ne daugiau kaip 1 val. Ir tik 2,1 % visai nežiūri TV. TNS Gallup duomenimis, 4-14 metų Lietuvos vaikai prie televizoriaus praleidžia bent 2,5 val. per dieną.
JAV 90 % šešiamečių žiūri TV ar žaidžia kompiuteriu vidutiniškai 2 val., o 8-18 m. - apie 4 val. kasdien, 32 % namuose televizorius yra įjungtas nuolat, 68 % 8-18 m. vaikų ir paauglių turi televizorių savo miegamajame.
Palyginti: paprastam tėvų pokalbiui su vaikais lieka tik 3,5 minutės... per savaitę! Vidutinis amerikietis iki pensijos išvysta daugiau nei 2 milijonus reklamų, net amerikietis vaikas pamato bent 20 000 reklaminių siužetų per metus (daugiausia – maisto produktų ir „greito maisto“ užeigų reklamos).
Tik pabaigęs pradinę mokyklą, jaunasis amerikietis per TV bus išvydęs 8 000 žmogžudysčių, o sulaukęs 18 m., bus išvydęs 200 000 prievartos aktų, teigia Kansaso universiteto mokslininkai Aletha Huston ir John Wight.
Psichologė Aušra Šūmakarienė
