Šioje dalyje tęsiame apie pokyčius, kurie vyksta kūdikyje įžengiant į antruosius gyvenimo metus.
Pirmąją dalį galite rasti čia.
Jau vaikšto
Vaikas pasiekė tokį etapą, kai ne tik mokosi vaikščioti ir kalbėti, bet kartu keičiasi jo požiūris į pasaulį ir atsakas į jį. Iki šio amžiaus mažylis dar labai nedaug galėdavo paveikti aplinką, jam trūko suvokimo ir įgūdžių, todėl beveik viską turėdavote už jį daryti jūs. Dabar jis jau kur kas ryžtingesnis ir bando būti savarankiškas. Tai įspūdingas raidos žingsnis, nors troškimas veikti pačiam dažnai ir pranoksta galimybes.
Jūsų sūnus ar dukra veikiausiai išgyvens šiam amžiui būdingą nuotaikų kaitą, žinoma, gali jos ir nebūti. Vieniems įniršio priepuoliai pasireiškia antrų metų pradžioje, kitiems – pabaigoje ar dar vėliau, tačiau noriu pasakyti, kad ši nuotaikų kaita yra puiki praktika jums prieš sulaukiant atžalos paauglystės.
Kodėl jūsų nuostabusis vaikutis ką tik šypsojosi kaip saulytė, o po akimirkos jau spiegia? Sunkumų iš dalies kyla todėl, kad vaiko suvokimas ir troškimas ką nors padaryti tam tikru metu smarkiai viršija galimybes ir jis iš karto nusivilia. Bandymai ir nusivylimas yra būtina mokymosi proceso dalis.
Svarbu suteikti vaikui galimybę pačiam perprasti tam tikrus dalykus, užuot visuomet kišusis ir bandžius padėti. Bus atvejų, kai mažylis pravirks susidūręs su kokia nors kliūtimi, todėl turėsite įsikišti, tačiau tai būna pagalba tik tuo konkrečiu atveju, kad jis galėtų toliau daryti ką sumanęs. Pvz., jeigu vaikui niekaip nepavyksta perversti knygos puslapio ir jis nusimena, tiesiog truputį kilstelėkite lapo kraštą, bet toliau leiskite versti pačiam.
Tokią veiksmų pusiausvyrą dažnai būna sunku įgyvendinti, todėl nesijaudinkite, jeigu kartais pasijusite ką nors ne taip padarę – panašių jausmų patiria visi tėvai ir tai dažnai kartojasi vaikui paaugus.
Aš, man, mano
Pirmaisiais metais kūdikis paprastai save supranta kaip motinos dalį. Šis suvokimas pamažu pradeda keistis maždaug septintą mėnesį, kai sustiprėja nerimas išsiskiriant. Perėjus į antruosius metus tokie jausmai tampa sąmoningesni ir vaikas pradeda suprasti, kad yra atskiras asmuo.
Tai suvokti gana sunku, todėl labai tikėtina, kad tokie didžiuliai mažylio požiūrio į pasaulį pokyčiai kels jam nemažai nerimo. Supratimas, kad jūs ir jis yra skirtingi žmonės, visiškai keičia vaiko požiūrį į gyvenimą ir jo mąstymą, todėl gali atsirasti netikrumas, baimė, kurie ir būtų viena pykčio priepuolių priežastis.
Kai tik šis suvokimas pradeda reikštis, t. y. 12, 14 mėnesiais ar net vėliau, vaikui reikia išsiaiškinti, ką sugeba ir kaip jo veiksmai veikia jus. Taigi jis sieks patikrinti, kiek tėvai jam leidžia. Mažylis, ant grindų numetęs puodelį su pienu ir gavęs pylos, tikriausiai vėl tai pakartos ir stebės jūsų reakciją.
Tai nereiškia, kad jūsų atžala išdykusi, tiesiog ji mokosi suprasti priežastis ir padarinius, veiksmus ir reakcijas. Vaikas paprasčiausiai bando. Jeigu tai suprasite, neprarasite kantrybės ir lengviau jį sudominsite kuo nors kitu. Kitą kartą, kai mažylis puodelio nenumes, o pastatys ant stalo, pagirkite jį ir apkabinkite.
Šiuo amžiaus tarpsniu vaiko atmintis dar nėra itin gera, todėl negali prisiminti, ko nenorite, kad jis darytų, ir dėl savo įgimto smalsumo nuolat patenka į bėdą. Tačiau jeigu tinkamai reaguosite, pvz., pagirsite ir apkabinsite už jums patinkantį elgesį, o į nepageidaujamą pasistengsite nekreipti dėmesio, atžalėlė pamažu ims suprasti, ko iš jos tikitės.
Sudominkite kuo nors kitu
Pykčio protrūkiai (ir jo, ir jūsų) bus retesni, jeigu suprasite, kad vis dar labai lengva nukreipti šio amžiaus vaiko dėmesį. Užuot sakę „ne“, kai jis nori dar kartą pažiūrėti filmuką, geriau sudominkite mėgstamu žaidimu.
Ir nebarkite vaiko, kai iškrato rankinę, o duokite jam pažaisti kitą arba paprašykite padėti, pvz., išimti skalbinius iš skalbimo mašinos, ir pagirkite už tai. Tada tikriausiai gerokai ilgiau džiaugsitės malonia vienas kito draugija.
Dalijimasis
Vaikas jau pradeda suprasti, kas yra nuosavybė. Nors dar maždaug prieš mėnesį jis džiugiai dalydavosi žaislais, maistu ir net jumis, dabar tai daro nebe taip noriai. Nesijaudinkite, kad jis toks savanaudis, – tai tik dar vienas laiptelis pasaulio ir savo vietos jame pažinimo procese.
Vaikas, jau pradedantis suvokti save kaip atskirą savarankišką asmenį, labai prisiriša prie turimų žaislų kaip savo nuosavybės. Prireiks dar vieno raidos žingsnio, kad mažylis suprastų, jog kitiems duoti pažaisti savo žaislais saugu. Turėsite jam padėti jį žengti.
Lankykitės vaikų ir tėvų grupėse, kuriose būtų įvairaus amžiaus mažylių ir skirtingų žaislų. Žaidimų aikštelėse arba vaikų grupėse žaislai yra bendri, todėl tai puiki proga padėti savo vaikui suvokti dalijimosi svarbą ir jis netrukus to išmoks.
Šis straipsnių ciklas yra paremtas Su Laurent ir Peter Reader knyga „ Vaikas auga. Mėnuo po mėnesio“, kurią išleido „Alma Littera“ leidykla.
Akvilina Vaičiūnienė
