Skutimosi peiliuku ar kitu aštriu daiktu supjaustytos rankos, nudegimai, kuriuos paliko į odą užgesintos cigaretės, badymo žymės ir daugybė kitų neaiškios kilmės randų – tokį vaizdą pamato psichologai, kai jų kabinetų duris praveria vaikai ir paaugliai, kurie sąmoningai žaloja save.
Savęs žalojimas pasireiškia įvairiomis formomis ir būdais – badavimu, tyčiniu vaistų vartojimu ir pan. Atlikti tyrimai rodo, kad tokio elgesio apraiškų daugėja. Lietuvoje apklausus 4 tūkst. 15–17 metų paauglių paaiškėjo, kad sąmoningai save žalojo 7,3 proc. ir kur kas dažniau tai daro mergaitės.
„Balsas.lt“ pasidomėjo, kur slypi tokio elgesio priežastys ir kaip atpažinti, kad žmogus kenčia nuo šio elgesio sutrikimo.
Į save nukreiptas pyktis
Psichologė Ingrida Noreikaitė apie tokį vaikų ir paauglių elgesio sutrikimą, kai šie įvairiais būdais žaloja save, sakė: „Kalbant paprastai, tai tam tikras savižudybės bandymas, bet be noro numirti. Kai žmogus savo viduje išgyvena, turi sunkumų, su kuriais pats negali susidoroti. Tai gali būti susiję su jausmais, kurie yra nepriimtini ir atrodo labai baisūs, ir žmogus, negalėdamas kontroliuoti tos situacijos, ryžtasi pajusti fizinį skausmą ir taip nusiraminti nei gyventi su šiomis emocijomis.“
Anot specialistės, dažniausiai tokie elgesio sutrikimai atsiranda išgyvenant netektį, pyktį, kuris susijęs su artimais žmonėmis, kai jaučiama, kad net ir pykti negalima – tėvais, draugais, mokytojais.
Agresyviausias vaikų amžius – dveji metai
Apie tai, nuo kokio amžiaus vaikai gali pradėti save žaloti taip išreikšdami emocijas, psichologė sakė: „Manoma, kad pats agresyviausias vaikų amžius yra jiems sulaukus dvejų, kai jie patys dar nesusivokia savo jausmuose ir mintyse, bet nori, kad aplinkiniai atsižvelgtų į jų pageidavimus. Tuomet pasitaiko įvairių pykčio priepuolių – galvos daužymas, trypimas kojomis, kritimas ant žemės, bet toks elgesys nepriskiriamas savęs žalojimui, kuriuo užsiima pauugliai ir daro tai tikslingai.“
I. Noreikaitės teigimu, dažniausiai dėl šio elegsio sutrikimo į specialistus kreipiasi paaugliai: „Pastebime, kad jau ankstyvoje paauglystėje pasitaiko tokio pobūdžio elgesio sutrikimų, o nerimą kelia tai, kad pastebima pacientų jaunėjimo tendencija. Galima sakyti, kad vaikai, kurie save žaloja, tokiu elgesiu išreiškia savo dvasinius sunkumus – neleidžia sau jausti, neleidžia sau apie tai kalbėti. Pjaustymasis ir kitoks tokio pobūdžio elgesys – tai tik vienas iš žalojimosi būdų, kuriems priskirtinas alkoholio vartojimas, rūkymas, valgymas per daug arba nieko nevalgymas ir pan.“
Anot specialistės, paprastai jaunesni vaikai sprendžia šiek tiek kitokias problemas – jiems aktualu susirasti draugų, svarbu, kad juos tinkamai priimtų kiti suaugę žmonės, iš suaugusiųjų laukia palaikymo. Paaugliams suaugusieji nėra patys svarbiausieji, dažniau pasikliaujama savimi ir draugais: „Jei šeimoje santykiai tarp žmonių yra sutrikę – tėvai girtauja, jų santykiai nėra darnūs, tuomet paaugliai ieško, kuo galėtų pasitikėti, kur būtų priimti, suprasti, siekia pritapti.“
Signalas – vaiko uždarumas
Kalbėdama apie simptomus, kurie turėtų priversti sunerimti tėvus ir mokytojus, pašnekovė sakė: „Pirmasis simptomas – vaiko uždarumas. Vaikas nebendrauja su bendraamžiais, gali būti, kad jis patiria patyčias, bendraamžiai jo nepriima ir nemėgsta. Kartais užsidarymas tampa savotiška pagalba sau, siekiant pabėgti nuo tikrosios realybės.“
Apie tai, ar toks vaiko, paauglio elgesys gali būti susijęs su kitais sveikatos ar elgesio sutrikimais, pašnekovė sakė: „Toks elgesys pirmiausiai signalizuoja apie psichologinės pagalbos poreikį. Smurtas prieš save veikia panašiai kaip rūkymas – parūkęs žmogus nusiramina, taip ir po tokio poelgio – įtampa nuslūgsta ir pasaulis atrodo kitoks. Žinoma, dažniausiai toks elgesys yra susijęs su kitais emociniais sutrikimais. Jeigu paauglys taip ima elgtis neišgyvendamas jokios emocinės krizės, tuomet tokį elgesį siečiau su mada, bandymu įsilieti į kokią nors grupę, siekiu būti pripažintam.“
Specialistės teigimu, savęs žalojimą paprastai lydi priklausomybės ligos.
Į klausimą, kokie pagalbos metodai taikomi, I. Noreikaitė atsakė: „Labai svarbu kalbėti apie tai, ką žmogus jaučia, kas jam kelia nerimą. Žmogui reikia padėti suprasti, kas su juo vyksta, kas slepiasi po jo emocijomis ir kaip jas išreikšti socialiai priimtinu būdu. Gydant šiuos sutrikimus taikoma ne tik kalbėjimo, bet ir piešimo, dienoraščio rašymo terapija. Vienas pagrindinių terapijos tikslų – parodyti, kad emocijas, tokias kaip pyktis, liūdesys, nusivylimas, galima išreikšti ir kitaip.“
Savęs žalojimas – pagalbos šauksmas
Savęs žalojimą galima laikyti ir tam tikru pagalbos šauksmu, kai žmogus nemoka pasakyti, kad jaučiasi blogai. „Pasąmonės motyvų, kodėl taip vaikai elgiasi, yra išties daug – galbūt tai savotiškas pasipriešinimas tėvų skyryboms, gal norima kito žmogaus atleidimo, tai gali būti ir netekties išraiška. Atrodo, kad toks egesys susijęs su noru manipuliuoti siekiant aplinkinių dėmesio, bet tai pagalbos šauksmas.“
Specialistės teigimu, minėtas elgesio sutrikimas būdingesnis vaikams iš disfunkcinių šeimų – kuriose tėvai girtauja, vartoja kvaišalus, tokioms šeimoms priskirtinos ir tos, kuriose tėvai nuolat pykstasi, dėmesį kreipia tik į savo interesus ir pan. Labai dažnai suaugę neklausia vaikų, kaip jie jaučiasi, dažniausiai sakoma, kad verkia tik silpni, o silpnų niekas nemėgsta. Taip formuojama nuomonė, kad jausti vaikas negali, o kai vaikas stengiasi paklausyti tokio „patarimo“, emocijos kaupiasi, o vėliau pratrūksta emocijomis arba destruktyviu elgesiu.“
Tėvai „auklėja“ draudimais ir bausmėmis
Kalbėdama apie tai, kokių klaidų daro tėvai bandydami padėti save žalojančiam vaikui, pašnekovė sakė: „Toks elgesys yra pagalbos šauksmas, o tėvai tai tarsi sumenkina ir sako: „Nekvailiok, visko esi pertekęs, ko dar tau trūksta?“. Tėvai labai dažnai primena savo vaikystę, akcentuoja, kad ji buvo dar sunkesnė. Situaciją bandoma taisyti draudimais ir sakoma: „Su šitais draugais tu tikrai nebendrausi“. Bausmėmis ir draudimais tarsi slopinamas toks elgesys. Gali būti ir priešinga tėvų reakcija – jie labai išsigąsta, o vaikas tarsi gauna signalą, kad šios aplinkybės labai palankios manipuliacijai. Didžiausia tėvų klaida – vengimas kreiptis pagalbos, be to, pagalbos turėtų kreiptis visa šeima, nes darbo su specialistais metu net ir padėjus vaikui, dažnai pati situacija negerėja, nes jis grįžta į šeimą, kurios požiūris į esamą problemą nė kiek nepasikeitė.“
Nors savęs žalojimas yra rimtas elgesio sutrikimas ir specialistų teigimu, nuo šio sutrikimo kenčiantiems vaikams yra būtina profesionali psichologo pagalba, jam, deja , neskiriama tiek dėmesio, kiek kitoms jaunimo problemoms – tabako, svaigalų ar narkotikų vartojimui.
Psichologinės pagalbos tarnyba, telefono numeris, darbo laikas
Vaikų linija www.vaikulinija.lt 8 800 11111 Kasdien 11.00-21.00
Jaunimo linija www.jaunimolinija.lt 8 800 28888 I-V 16.00-7.00 VI-VII visą parą
Vilties linija, psichologinė pagalba suaugusiems www.kpsc.lt 8 800 60700 Visą parą
Pagalbos moterims linija 8 800 66366 I-V 10.00-21.00
Linija Doverija (pagalba teikiama rusų kalba) 8 800 77277 I-V 16.00-20.00
Dingusių žmonių šeimų paramos centras 8 800 26161 8 5 2773135 I-V 8.00-16.00 Visą parą
Panevėžio paguodos telefonas 8 45 500965 I-V 20.00-8.00
Vilniaus moterų namų krizių centras 8 800 22008 I-V 9.00-17.00
Vaiko raidos centras 8 5 275 75 64 Visą parą
Pokalbiai 8-800 linija yra nemokami
Psichologinė pagalba Lietuvoje yra teikiama ir internetu:
Vaikų linija: registruotis ir rašyti svetainėje: http://www.vaikulinija.lt. atsako per 2 dienas
Jaunimo linija: registruotis ir rašyti svetainėje: http://jppc.lt/draugas, atsako per 3 dienas
Vilties linija: rašyti svetainėje: http://paklausk.kpsc.lt. atsako per 3 dienas
Šiaulių jaunimo linija: [email protected], per 3 dienas
