Praeitoje dalyje aprašėme vaiko temperamentą ir kas jam turi didžiausios įtakos. Šioje dalyje aptarsime, kada vaikas būna pakankamai subrendęs lankyti ugdymo įstaigą, vaiko fantazijas bei su jomis susijusius žaidimus.
Praėjusiąją straipsnio dalį rasite čia.
Ar vaikas subrendo lankyti ugdymo įstaigą
Vaiko temperamentas apima daug aspektų:
- Jei turi saugų prisirišimo stilių. Tokiu atveju jis lengviau adaptuosis darželyje ir mokykloje, ramiau reaguos į atsiskyrimą nuo mamos ir saugiai jausis naujoje aplinkoje;
- Jei jau turi pagrindinius socialinius įgūdžius: moka apsirengti, pavalgyti, susitvarkyti tualete, nori užmegzti kontaktus su kitais vaikais;
- Jei gali pakankamai greitai adaptuotis naujoje vietoje ir po gana trumpo laiko likti joje be mamos;
- Jei turi pakankamus kalbinius įgūdžius ir žodyną; vartoja jį reikšdamas norus, prašymus ir pan.
Vaikui bus lengviau, jei jis pradės lankyti mokyklą kalbėdamas:
- Laikytis taisyklių, būti ir pakankamai gerai jaustis struktūruotoje aplinkoje;
- Sukaupti dėmesį ties tam tikra veikla ir išlaikyti jį ilgesnį laiką;
- Drąsiai užmegzti kontaktus su kitais vaikais ir juos palaikyti;
- Prašyti pagalbos, spręsti tarpusavio konfliktus;
- Įvardinti savo jausmus ir reikšti juos tinkamu būdu (nežalojant savęs ir kitų).
Bendravimo būdai, susiformavę tarp tėvų ir vaikų, yra perkeliami ir į naujus ryšius už namų ribų. Tam tikri šių bendravimo būdų aspektai atsispindi ir mokytojo ar auklėtojo ir vaiko santykiuose.
Perdėta tėvų globa yra rizikos veiksnys, rodantis, kad vaikas turės stiprią priklausomybę nuo auklėtojo ar mokytojo ir patirs atsiskyrimo nerimą. Tokie vaikai nori būti šalia auklėtojo ar mokytojo, siekia jo dėmesio, gali reikalauti skirti jiems daug laiko ir verčiau renkasi būti auklėtojo ir mokytojo draugijoje nei bendrauti su bendraamžiais.
Tėvai, įkyriai norintys padėti vaikui atlikti užduotis, kurias pagal amžių jis jau pats gali atlikti, neleidžia savo vaikui pasiekti brandos. Pavyzdžiui, 7 m. amžiaus vaiko tėvai padeda jam apsirengti arba aprengia jį patys, vartoja mažybinius žodelius ir perdėtai glėbesčiuoja, bučiuoja, sodinasi ant kelių, nuolat peržengia jo privatumo ribas.
Toks tėvų elgesys skatina vaiką elgtis nebrandžiai, jaustis daug ko negebančiu. Vaikas nepasitiki savo jėgomis ir tampa priklausomas nuo tėvų. Tokie vaikai ima nerimauti, ypač pradėję lankyti mokyklą, ieško fizinio, socialinio kontakto su ten dirbančiais suaugusiais žmonėmis, mažai bendrauja su kitais vaikais.
Nerimas pasireiškia atsargiu ir aplinkinių vengiančiu elgesio, be to, vaikui sunku atsiskirti nuo mamos ar tėčio. Vedamas (ar eidamas) į ugdymo įstaigą, jis gali skųstis pykinimu, galvos, pilvo skausmais, prapliupti pykčiu, apskritai atsisakyti likti darželyje ar mokykloje.
Ypač svarbu, kad toks vaikas darželio ar mokyklos aplinkoje pasijustų saugiai ir komfortabiliai. Tėvams būtina skatinti vaiko savarankiškumą, kuris suteiktų jam daugiau pasitikėjimo savo jėgomis.
Vaiko fantazijos
3 m. amžiaus vaiko gebėjimas atskirti realybę nuo fantazijų yra labai trapus, ypač situacijose, keliančiose vaikui stiprias emocijas. Pavyzdžiui, 3 m. amžiaus vaikas gali atskirti mintį ar vaizdinį nuo realių fizinių objektų. Tačiau, jei vaikas pats suvokia daiktą ar reiškinį kaip grėsmingą ar suaugusieji juo pagąsdina, jam sunku atskiri realybę nuo fantazijos (pvz., pabaisos gyvenančios po lova).
Taip pat vaiko sapnuojami košmarai jam gali atrodyti tikroviški. Be to, gali ilgai trukti ir stiprus vaiko tikėjimas Kalėdų Seneliu ar Velykų Bobute, tačiau šį tikėjimą remia suaugusieji ir visuomenė.
4-5 m. amžiaus vaikai gali atpažinti ir atskirti realius objektus, remdamiesi jų fizinėmis, psichologinėmis ir biologinėmis ypatybėmis. Šio amžiaus vaikai jau žino, kad gyvi objektai užima erdvę, gali galvoti ir augti. Tuo tarpu, kai fantastiniai objektai pasižymi nežmogiškomis ypatybėmis (pvz., gali akimirksniu atsidurti kitoje vietoje).
Žaisdamas vaikas gali džiugiai pasiimti ir atlikti superherojaus vaidmenį, tačiau tuo pat metu išsigąsti pabaisos po lova. Šio amžiaus vaikai greitai įsitraukia į žaidimą, tačiau, jam pasibaigus, aiškiai suvokia ribą, skiriančią žaidimą nuo realybės.
Vaikai vartoja žodį „netikras“, kai nėra įsitikinę fantazijų objekto statusu. Daugeliui realių dalykų vaikas taip pat priskiria apibūdinimą „netikras“, tačiau šis netikrumas yra sąlygotas gana nedidelėmis paties vaiko pažinimo žiniomis.
Pradėjęs lankyti mokyklą, vaikas gauna vis daugiau žinių apie pasaulį ir jo sandarą, todėl pradeda skirti realius objektus nuo fantastinių.
Žaidimai ir fantazijos
Žaidimas – veikla susijusi su fantazija. Žaidimas yra natūrali vaiko aktyvumo būsena, jame atsispindi vaiko emocijos ir gebėjimas įvertinti, reikšti ir susieti savo emocijas. Žaisdami vaikai gali bendrauti, suvaidinti ar pavaizduoti tikrus arba įsivaizduojamus nutikimus, kurie turi jiems emocinę prasmę.
Vaikų žaidimai dažnai apima temas, kurios atspindi esminius jų rūpesčius: ryšius su kitais, fizinę sveikatą, galios klausimą, pagarbos arba agresijos klausimus. Vaikai, patyrę traumą, gali šią temą kartoti savo žaidimuose.
Vaizduotės taikymas žaidimuose susijęs su pažintiniais vaiko gebėjimais ir gebėjimu pažvelgti iš kito žmogaus perspektyvos, taigi mąstymo ir empatijos vystymu. Vaikas, kuris geba žaisdamas išreikšti savo emocijas, geba atpažinti savo ir kitų žmonių emocijas.
Vaiko literatūra yra puikus šaltinis vaiko vaizduotei lavinti, savo ir kitų jausmams atpažinti, įvardinti ir mokytis, kaip tvarkytis su sunkiomis situacijomis. Tėvams ypač svarbu atskirti, kada vaikas meluoja, o kada kuria. Vaiko melas dažnai būna susijęs su baimėmis ir noru išvengti tėvų bausmės.
Patarimai tėvams, kaip elgtis, kai vaikas bijo fantazijų objektų:
- Būkite kantrūs, neignoruokite vaiko ašarų. Prie vaiko lovelės, jei jis bijo pabaisų, palikite įjungtą nedidelę lempą;
- Ribokite žiūrimų filmų, kompiuterinių žaidimų skaičių. Žiūrėkite filmą kartu su vaiku ir po peržvalgos aptarkite, ką matėte;
- Kartu su vaiku dalyvaukite žaidimuose su baisiomis situacijomis ir raskite sprendimus, kaip įveikti baimę;
- Pasiūlykite vaikui piešti ar kitaip pavaizduoti tai, kas jam kelia nerimą;
- Kartu su vaiku skaitykite knygas ir ieškokite atsakymų į gąsdinančius klausimus.
Kitoje dalyje aptarsime įsivaizduojamą draugą vaiko gyvenime bei savigarbos ugdymą ikimokykliniame amžiuje.
Akvilina Vaičiūnienė
