mityba

Mitybos specialistės Deimantės Rapalytės teigimu, mėgautis maistu – privaloma. Pakeisti mitybos įpročius bus sunku, jeigu įstatysite save į rėmus, pradėsite save riboti, skaičiuosite kiekvieną kąsnį, o vėliau persivalgysite. Svarbiausia – klausyti savo organizmo, duoti jam kokybiško ir maistingų medžiagų kupino maisto. „Subalansuota mityba padeda lengviau siekti fizinių ir emocinių pokyčių, o dažniausiai be jos pasiekti norimo efekto – išvis neįmanoma.

Vasaros metas – palankiausias laikotarpis pradėti maitintis sveikiau. Trokštame atrodyti lieknesni, daržo ir sodo gėrybės lepina pasirinkimų gausa bei daugelis kitų priežasčių tik ir skatina nebežiūrėti į riebų maistą ar saldumynus. Mitybos specialistė, trenerė Olga Pocienė pasakoja, kokių mitybos principų patartina laikytis būtent vasarą ir kaip jos metu išlaikyti dailias kūno linijas. „Vasaros mitybos ypatumai šiek tiek skiriasi nuo sveikos mitybos įpročių šaltuoju metų laikotarpiu.

Prisiversti sportuoti ir kontroliuoti savo mitybą dažnai reikia nemažai valios bei pastangų. Vieni tikslams pasiekti kreipiasi asmeninių trenerių, mitybos specialistų pagalbos, tačiau šiandien tam pakanka visada po ranka esančio išmaniojo telefono. Pateikiame keletą nemokamų mobiliųjų programėlių, kurios kasdien skatins gyventi sveikiau ir padės dailinti kūno linijas.

Nuolatinis užkandžiavimas dažnai tampa sunkiai pastebimu įpročiu, dėl kurio vėliau stebimės, kodėl nepavyksta atsikratyti nereikalingų kilogramų. Be abejo, šiam malonumui dažniausiai renkamės įvairius saldumynus, miltinius ar sūrius užkandžius, kurie ne tik dailios figūros, tačiau ir bendros mūsų sveikatos priešai.

Kokias klaidas darome maitindamiesi vasarą ir kaip numesti nereikalingus kilogramus prieš įsispraudžiant į maudymosi kostiumėlį? Į šiuos klausimus atsako internetinio sveikatingumo projekto Kilo.lt dietologė ir mitybos specialistė Eglė Šinkevičiūtė.  - Artėjant vasarai žmonės nori labai greitai sulieknėti.

Mitybos specialistė Vaida Kurpienė sako, į ką žmonės turėtų ypač atkreipti dėmesį metant svorį. Pašnekovė sako, kad daugelis pamiršta kelis labai svarbius dalykus: gerą miegą ir gryną orą. Pasirodo, tai daro didžiulį įtaką mūsų kūno linijoms! Plačiau žiūrėkite video reportaže.

Šiuos produktus žmonės įvairiose pasaulio šalyse valgo kone kiekvieną dieną, tačiau retas žino, kaip iš tiesų reikia tai daryti. Taip, teisingai, net ir torto gabalėlį ar citrinos skiltelę atpjauti – ne tokia ir lengva užduotis. Jeigu, žinoma, nemokate to padaryti teisingai.

Dalius Barkauskas – vyriausiasis Lietuvos olimpinės rinktinės gydytojas, ant kojų pastatęs ne vieną dešimtų sportininkų bei kitų pacientų. Medikas ne tik konsultuoja apie sportą ir mitybą, bet ir tuo gyvena. Kokie didžiausi mitai mus supa? Pirmas D. Barkausko sugriautas mitas – sporto salių ir profesionalaus trenerio poreikis norint sportuoti. „Aplinka yra mūsų sporto salė, o mūsų kūnas yra mūsų įrankis“, - įsitikinęs specialistas.

Sulaukus pavasario dažnai norisi dailinti savo kūno formas ir atidžiau prižiūrėti savo mitybą. Mitybos specialistė Eglė Šinkevičiūtė paneigė vieną visuomenėje gajų mitą apie valgį po 18 valandos. Anot specialistės, vakare reikia riboti savo maistą, tačiau neigia, jog reikia nusistatyti griežtą vakarienės valandą. „Tai yra tiesa, jei eini miegoti 20 ar 21 val.“, - sako E. Šinkevičiūtė. Vakare geriausiai yra valgyti 2-3 valandos iki miego.

Šiltėjantys orai skatina vis dažniau susirūpinti kūno linijomis. Imame atidžiau sekti savo lėkštės turinį, atsisakyti saldumynų, tačiau kartais svoris vis tiek nejuda iš vietos. Pateikiame kelis aktualius patarimus, ką privalote žinoti, siekdami kuo greičiau atsikratyti riebalinio sluoksnio.

Vienas svarbiausių dalykų mitybos procese yra virškinimas. Žinia, kad visus produktus mūsų organizmas skaido skirtingai, tad svarbu žinoti, kokius produktus geriausiai rinktis. „Cukrus – nesvarbu, ar jis baltas, ar rudas, jis yra lengvai virškinamas“, - teigia kineziterapeutas Vitalijus Numavičius. Tai – angliavandeniai, kurie iškart yra skaidomi. Baltymai – mėsa ir įvairūs sūriai – yra skaidomi lėčiau. Anot A. Numavičiaus, sviestas ir taukai mūsų organizmo skaidomi yra greičiausiai.

Kartais dėl įtempto gyvenimo ritmo atsisakome pusryčių arba iškeičiame juos į papildomas kelias minutes rytinio miego. Vis dėlto, būtina žinoti, jog pusryčiai – svarbiausias dienos valgymas, kurio atsisakius, galime net rizikuoti priaugti papildomų kilogramų.  Taip atsitinka, kada nepavalgius pirmoje dienos pusėje dažnai esame linkę atsigriebti vakare, kada grįžtame po sunkios dienos ypatingai išalkę ir, atrodo, galime suvalgyti visą šaldytuve esantį maistą.

Pavasario saulė ne tik šildo, bet ir primena, kad metas pasirūpinti savo sveikata. Daugelio pamėgti žalieji kokteiliai, rodos, yra paprastas ir naudingas vitaminų šaltinis. Tačiau mitybos specialistė Eglė Šinkevičiūtė sako šiuos kokteilius vertinanti neigiamai. „Labai neretai mes maišom žalią kokteilį su paprasčiausiu vaisiniu kokteiliu“, - teigia specialistė.

29-erių Leona išsigando, kai svarstyklių rodmenys sustingo ties gąsdinančiu skaičiaus – 100. Tai išmušė moterį iš vėžių, ji puolė į depresiją. „Juk visada žinojau, kad antsvoris yra mano problema, tačiau tikėjausi, kad niekada neleisiu sau sverti daugiau negu šimtą kilogramų“, - pasakojo Leona Connolly. Netrukus ji suprato, kad toks svoris jai kenkia. „Turėjau problemą, tačiau pati nieko nedariau.

Lieknas banko darbuotojas per dieną suvalgydavęs 19 kiaušinių ir pusė kilogramo mėsos pavirto į įspūdingų išmatavimų kultūristą. Guy Harding (23) sakė, kad svarmenis pamilo kai jam buvo tik 16 metų, tačiau nuo tada intensyviai dirbo, jog sukurtų šį tobulą kūną. Praėjus septyneriems metams vyras nuostabaus savo kūno puoselėjimui skiria visą laisvą laiką į salę ateidamas kiekvieną dieną. „Lloyds Bank“ darbuotojas teigė, jog per dieną valgo 7 kartus, o darbo metu turi 3 pietų pertraukas.

Vaikų mityba – svarbus klausimas visiems tėvams. Dažnai tėvai neleidžia savo atžaloms bėgti nujo stalo, kol jų lėkštės nebūna tuščios. Medikė teigia, jog taip elgtis nederėtų. „Vaikas pats sugeba reguliuoti maisto kiekį, jeigu jis nėra per daug prievartaujamas ir per daug kontroliuojamas. Jis valgo tiek, kiek reikia ir tai, ko reikia, naudodamasis sotumo, alkio, bado jausmu“, - mano gydytoja Kristina Vaitkūnienė. Anot K. Vaitkūnienės, vaiko maitinti per prievartą nereikėtų.

Jessicą Chasen, viešųjų ryšių specialistę iš Sidnėjaus, nuolat supo skanūs užkandžiai, o kai padidėjo 38 metų moters darbo krūvis ir užimtumas, pamažu didėjo ir Jessicos svoris, nes, dažnai turėdama labai trumpas pertraukas, valgydavo tai, kas papuldavo. Tačiau nubudusi vieną spalio rytą moteris pareiškė: „Ne, gana. Aš taip nenoriu atrodyti.

Norint numesti nereikalingus kilogramus, nebūtina iškart atsisakyti viso jums patinkančio maisto ar tuoj pat bėgti į sporto salę lieti prakaito. Kartais pakanka žinoti kelias paprastas gudrybes, kurios padės nejučiomis ištirpinti kelis kilogramus. Siekiant lieknesnės figūros, pirmiausia, jokiu būdu nesiimkite staigių drastiškų veiksmų, o tikslo link eikite mažais žingsneliai, keičiant savo kasdienius įpročius ir pasitelkiant keli triukus.

Norint gyventi sveikiau ir kiek įmanoma ilgiau, pirmiausia būtina iš savo mitybos raciono išbraukti kenksmingiausius produktus. Toks maistas daugeliui yra tapęs toks įprastas, kad net nesusimąstome, jog kasdien nuodijame ir žalojame save. Taip besimaitindami nuolat rizikuojame susirgti sunkiausiomis ligomis ir savo noru trumpiname gyvenimo trukmę. Saldumynai Mitybos specialistė Jūratė Gliožerienė įsitikinusi, jog žmonėms būtina nedelsiant susimąstyti apie per didelį cukraus vartojimą kasdien.

Su įtemptu gyvenimo ritmu dažnai sunku suderinti tinkamą mitybą. Medikai vis primena sveiko gyvenimo būdo taisykles, tačiau jas netrukus užmirštame. Specialistų teigimu, būtina galvoti apie savo organizmą ir jį aprūpinti taisyklingai. Skrandis pats pasako, kada jam maisto yra gana. „Žmogaus skrandžio talpa yra maždaug 500-700 g. maisto ir gėrimų“, “ - teigia medikė Kristina Vaitkūnienė. Anot jos, tai atitinka žmogaus kumščio dydį.

Nuosavam salonui vadovaujanti Milita Daikerytė visada atrodo tiesiog nepriekaištingai. Vis dėlto ji, kaip ir kiekviena moteris, prieš vasaros sezoną norėjo šiek tiek pakoreguoti kūno formas. Žymi šalies mergina susirūpino mityba, pradėjo sportuoti, ir pristatė stulbinančius pokyčius. Nors jaunos merginos gyvenimas labai chaotiškas, vienas darbas veja kitą, Milita atskleidė šiuo metu kitaip susidėliojusi prioritetus.

Pasirodo, kad daugelis iš mūsų nė neįtariame, kiek daug cukraus slypi mūsų kasdienėje lėkštėje. Net jeigu iš savo mitybos raciono cukrų visai išbrauktume, negalima teigti, kad jo visiškai nesuvartojame – cukrus slypi net nekalčiausioje duonos riekėje. Plintant sveikos gyvensenos idėjai, socialinėje erdvėje ėmė populiarėti vieno lietuvio sukurtas vaizdo įrašas apie cukrų. Vaikinas pastebėjo, kad jo slypi daugelio pamėgtuose maisto produktuose.

Prekybininkai trina rankas – mados gyventi sveikuoliškai paakinti lietuviai ėmė daug daugiau pirkti vaisių ir daržovių. Žmonės renkasi daugiau egzotiškesnių vaisių, daržoves taip pat perka kuo įvairesnes. Tačiau mitybos specialistai sako, kad nei vienų, nei kitų padauginti nereikėtų. Vaisiai ir daržovės neatstos kituose produktuose esančių medžiagų. Tad viską reikia valgyti saikingai.

Įvairūs tyrimai rodo, kad vaikų mitybos įpročiai nėra tinkami ir, bėgant laikui, net prastėja. Naujausias Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro ir programos „Sveikatiada“ atliktas mokinių mitybos ir fizinio aktyvumo įpročių tyrimas atskleidė, kad Lietuvos mokiniai valgo per mažai daržovių ir per dažnai smaguriauja saldumynais. Pavasarį 6-7 klasių mokinių tyrimas parodė, kad daugiau kaip pusė jų (52 proc.

Vaikai nevalgys košės, jei tėvai ir toliau iš spintelių trauks bandeles ir sausainius. Vaikai nevalgys daržovių, kurias mokyklos valgyklose patiekia prie kotletų, jeigu pirmiau jiems dar duos sriubos su grietine ir duona, o iš kitų lentynų vilios bandelių gausa. Taip sako Mitybos specialistė, VšĮ „Sveikatai palankus“ direktorė Raminta Bogušienė. „Daugelis iš suaugusiųjų šiai dienai jaučia didžiulę baimę, kad jų vaikas liks alkanas, todėl primygtinai jam siūlo suvalgyti visą lėkštės turinį.

Apie greito maisto daroma žalą organizmui girdime daug, tačiau vos ne kiekvieną dieną pas daugumą maisto racione atsiranda koks nors nesveikas valgis, o šalyje nutukusių žmonių skaičius vis auga. Treneris, mitybos konsultantas Mantas Panavas pasakoja, kodėl taip sunku atsispirti greitam maistui ir kokią įtaką mūsų sveikatai turi konkretūs produktai. „Sveiką mitybą propaguojančiam žmogui, vieną kartą per savaitę pasilepinti greitu maisto nieko blogo.

Irma pradėjo kovoti su svoriu dar būdama paauglė: alinančios dietos, išsekimas ir vis augantys kilogramai kėlė neviltį. Visgi, dabar 30 metų mama atrodo stulbinamai, o rezultatą moteriai pavyko pasiekti vos per porą mėnesių. „Svoris ir išvaizda visą gyvenimą buvo mano didžiausi kompleksai. Kadangi esu aukšta ir dar stambi, tai mokykloje prie merginų jausdavausi, tiesiog, gigantiška.

Tikriausiai kiekvienos moters svajonė kasdien be didelio vargo ir alinančių pastangų atsikratyti nemenko kiekio kalorijų. Pasirodo, viskas įmanoma. Asmeninė trenerė Neringa Gorelė dalinasi patarimais, kurie padės kiekvieną dieną sudeginti nereikalingas kalorijas be didelio vargo. 1. Rytinė mankšta ir pusryčiai Pasak trenerės, rytinė mankšta mažina apetitą ir skatina metabolizmą – medžiagų apykaitą, o 30 min. mankštos sudegins 115 kalorijų.

Sertifikuota mitybos specialistė, studijos „Sulieknėk sveikai“ įkūrėja Vaida Kurpienė išskirtinai tik tv3.lt naujienų ir pramogų portalo skaitytojams atskleidžia atsakymus į vieną opiausių žiemos klausimų – kaip prasidėjus ligų sezonui stiprinti imunitetą maistu? „Pirmi dalykai yra labai paprasti, kuriuos daugelis žino, bet neretai pamirštame. Labai svarbu suvartoti reikiamą skysčių kiekį. Daugiausiai reikėtų gerti vandens“, - teigia V. Kurpienė.

Didžiausiu vėlyvo rudens ir artėjančios žiemos iššūkiu tampa imuniteto stiprinimas. Darganotos dienos, saulės ir vitaminų trūkumas bei siaučiantys virusai susargdina ne vieną žmogų. Tiesa, ne visus virusai ir peršalimo ligos pakerta vienodai – vieni žmonės nesuserga net didžiausių epidemijų metu, o kiti ligos sukėlėją „pasigauna“ labai greitai. Kaip dažnai ir sunkiai sergame pirmiausia priklauso nuo to, kokia mūsų imuninės sistemos būklė.

 „Vaikystėje būdavo sunku nusėdėti prie bendro šeimos pietų stalo, - prisiminimuose nardė modelis Solveiga Mykolaitytė. – pamenu, kad močiutė stengdavosi man viską susmulkinti , supjaustydavo gabaliukais, o aš vis pribėgdavau, prigriebdavau vieną, po kiek laiko – kitą. Kitaip mane sunkiai prikalbindavo sėdėti ir valgyti“. Mergina prisipažino, kad kiekvieną kartą į vaikystę ją nukelia prisiminimai apie mamos keptus „čirvinius“ miltiniai blynus.

Pakelti nuotaiką ir būti laimingesniais mums gali padėti daugelis dalykų ir vienas iš jų – maistas. Visgi, daugelio nusivylimui, tai nėra pica, traškučiai ar saldainiai, o būtent sveiki bei maistingomis medžiagomis praturtinti produktai. Apie tai, kodėl apimti liūdesio puolame prie nesveiko maisto ir koks maistas išties pakelia nuotaiką, tv3.lt skaitytojams pasakoja trenerė ir mitybos specialistė Olga Pocienė.

Spalio pabaigoje televizijos laidos „Nakties Top“ vedėja Jolanta Leonavičiūtė dalyvavo Tauragėje vykusiose fitneso varžybose. Kad įgautų neįprastas formas, moteris daugiau nei tris mėnesius treniravo kūną, laikėsi specialios dietos. Jos pastangos nenuėjo perniek. Čia pirmą kartą dalyvavusi moteris pelnė 3-iąją vietą. Moteris džiaugiasi, kad po ilgų savaičių triūso pagaliau atėjo metas atsipūsti. „Jau dvi savaites valgau viską iš eilės.

Gaminti kartu su artimaisiais gali būti iš tiesų smagu ir naudinga. Garantuojamas ne tik geras laikas, bet ir žinios, kurių, pavyzdžiui, įgyja mažieji šeimos nariai. Dažnai mamoms ir tėčiams virtuvėje suktis padeda jų atžalos. Vaikai noriai išbando naujus dalykus, randa užsiėmimą. Dar jaunystėje įgyta patirtis gali lemti mažųjų polinkį gaminti, o galbūt atmintin įrašo receptus, tapusius šeimos tradicija.

Vienos geriausių šalies lengvaatlečių Airinės Palšytės rytas prasideda nuo treniruočių. Galbūt dėl to jauna moteris dažnai praleidžia pusryčius, o vietoje jų geriau pamiega. Sportininkė atskleidė, kad nors jos kasdienybėje ir vyrauja tam tikras rėžimas, ji leidžia sau atsipalaiduoti – pasilepina ir tradiciniu lietuvišku maistu. Ne paslaptis, kad profesionalių sportininkų rėžimas – itin įtemptas. A. Palšytė atskleidė, kad dėl jo dažnai net nepusryčiauja.

Lašinių tikriausiai niekuomet nerastume sveika mityba besirūpinančio žmogaus šaldytuve. Anksčiau šis maistas būdavo įtraukiamas į „juodąjį sąrašą“, tačiau dabar dažniau galime išgirsti teiginių, kad lašiniai gali būti net naudingi mūsų sveikatai. Tokie tvirtinimai, tikriausiai, džiugina ne vieno lietuvio širdį, tačiau ar tikrai mūsų tautos valgymo įpročiai yra tinkami? „Lietuviai nuo seno yra įpratę valgyti riebų ir kaloringą maistą.

Tarptautinis idėjų inovatyviems namams konkursas „Ideas Lab“, kelis mėnesius skatinęs dalyvius ieškoti unikalių sprendimų, kurie suteiktų galimybę kiekvienam iš mūsų gyventi sveikesnėje aplinkoje, pasiekė finišo tiesiąją. Į geriausių idėjų 50-uką pateko ir lietuvės sumanytas naujas būdas, kaip kasdien vienu kartu gauti įvairius organizmui reikalingus vitaminus iš skirtingų šaltinių.

Vaikas, klykiantis ant žemės saldumynų skyriuje ir iš gėdos akis slepianti mama — ne toks ir retas reiškinys. Atžala, vietoje šokoladuko prašanti morkytės, greičiausiai, ne vieno tėvo svajonė. „Kaip pasiekti, kad sveikas maistas vaikui atrodytų ir skanus? Tiesiog nepratinkite savo mažylio prie šokolado — juk paprasta!“ — teigia mitybos specialistė Jelena Tulčina.

Moterys nuolatos trokšta būti lieknesnės: tai per storos kojos, tai atsikišęs pilvukas ir daugelis kitų galvos skausmų dailiajai lyčiai neduoda ramybės. Vis dėlto pasiryžus keisti situaciją ir siekti dailesnės figūros ilgainiui išblėsta motyvacija, ima stigti valios ir norai bei tikslai greitai pamirštami. Kodėl taip atsitinka? Dažniausiai moterys imasi iniciatyvos pasikliaudamos savo turimomis žiniomis, kurios ne visada būna teisingos.

Atėjus šaltajam metų periodui, žmones vis labiau pradeda varginti įvairūs susirgimai ir negalavimai. Viena pagrindinių to priežasčių yra nusilpęs imunitetas, kuris nebepajėgia kovoti su ore sklandančiais virusais. Štai keli patarimai, kurie padės sustiprinti imunitetą ir išvengti sunkesnių susirgimų. Tinkama mityba. Mokslininkai jau seniai yra pripažinę, kad žmonės, kurie gyvena prasčiau ir valgo nevisavertį maistą, yra mažiau atsparūs infekcijoms ir ligoms.

Šiuolaikinėje visuomenėje, regis, net 24 valandų per mažai. Dažnas pamiršta savo sveikatą, o per lėkimą nespėja pasirūpinti savimi. Tad į ką verta atkreipti dėmesį? Kokiais patarimais pasikliauti, kad gerėtų ne tik sveikata, bet ir darbingumas? Anot VšĮ „Moters sveikatos centras” įkūrėjos ir vadovės Ritos Gliaudelienės – sveikatai daro įtaką ne tik gyvenimo būdas, bet ir išoriniai veiksniai.

Pirmadienio rytą, spalio 10-ąją, Lietuvoje buvo minima Pasaulinė košės diena. Jau trečius metus iš eilės organizuojamoje šventėje šiemet dalyvavo net 455 Lietuvos mokyklos, kuriose košę pusryčiams valgė daugiau nei 61 tūkst. priešmokyklinukų ir pradinių klasių mokinių. Kartu su jais pusryčiavo ir daugiau nei 4 tūkst. mokytojų. Pasaulinės košės dienos minėjimą 455 mokyklose visoje Lietuvoje inicijavo grūdų perdirbimo bendrovė „Malsena Plius“. Projektą palaiko – Žemės ūkio ministerija.

Gydytoja kardiologė, natūralios mitybos pradininkė Lietuvoje juokiasi, kad jai puikiai suprantamos kiekvienos mamos kančios, kuomet norisi vaikus maitinti sveikai, tačiau mokyklose ar daželiuose tokio maisto pasirinkimo net neįmanoma rasti. „Net jei pavyksta, galiausiai vaikai susivilioja skrudintomis bulvytėmis ar mėsainiu iš greito maisto restorano. Vis dėlto, dėl vaikų mitybos bei ligų kaltos tikrai ne korporacijos.

Sveikatos specialistai tvirtina, kad norint užtikrinti sveiką mažylių augimą, teisingi mitybos įpročiai yra ypatingai svarbūs. Rūpintis jais būtina pradėti nuo pat pirmųjų kūdikiams duodamų maisto tyrelių šaukštelių. Gydytojai pastebi, kad teisingų mitybos įpročių stokojantys vaikai iki 5 metų jau gali turėti virškinimo, žarnyno veiklos ir svorio problemų. Deja, vis dažniau gydytojai pastebi, kad vaikai ne tik nevalgo pakankamai vaisių ir daržovių, tačiau jų net neatpažįsta.

Tėvai dažnai skundžiasi, jog jų vaikai atsisako valgyti daug naudingų produktų, negali ištverti be saldumynų ir mitybos režimas, tiesiog, išsibalansavęs. Vis dėlto susidūrus su šiais sunkumais vertėtų nepulti kaltinti vaikų, o patiems tėveliams atkreipti dėmesį, kokį sveikos mitybos pavyzdį šie savo mažiesiems rodo. „Vaikai turėtų valgyti 3 kartus per dieną: pusryčius, pietus ir vakarienę bei 2 kartus lengvai užkąsti.

Kiekvieną dieną intensyviai dirbančius kamuojantis klausimas – ką rinktis pietums? Pasirinkimai įprasti: keliauti su kolegomis į kavinę, atsinešti savo gaminto maisto ar, tiesiog, sėdint prie kompiuterio greitai užkasti ko nors iš parduotuvės. Besirūpinantiems savo sveikata bei kūno linijomis, tikriausiai, tinkamiausias pasirinkimas – namuose gamintas maistas. Šis pietų variantas vis populiarėja ir išties nebe reikalo, apie tai pasakoja mitybos specialistė Ieva Kuodienė.

Persivalgymas vėlai vakare – dažna įtemptu gyvenimo ritmu gyvenančių žmonių problema. Intensyviai dirbant pamirštamas mitybos režimas, griebiamasi greito maisto, o vėliau būkštaujama dėl sparčiai augančio svorio ir prastos sveikatos. Po darbo dienos grįžus namo ir pagaliau atsipūtus, kad ir kaip stengiamės save suvaldyti, vakaras baigiasi persivalgymu. „Žmogaus dienos racioną turi sudaryti 5 valgymai, tai yra 3 pagrindiniai bei 2 užkandžiai.

Mokslo metų pradžia daugeliui tėvų yra ne tik džiaugsmas, bet ir rūpestis. Išleisdami pirmokėlį ar jau prakutusį moksleivį į mokyklą, tėvai privalo rūpintis ne tik mokymosi priemonėmis, sustyguoti vaikų ir savo dienotvarkes, bet ir pasirūpinti visaverčiu vaikų maistu. Tad jiems dažnai kyla klausimas, ką galima padaryti, kad vaikų mityba keltų kuo mažiau rūpesčių ir sveikatos problemų.

„Kūno sveikata ir jo priežiūra yra pamatas, ant kurio vienintelio ir teįmanoma suręsti kokybišką, turiningą ir prasmingą gyvenimą“, – teigia Šarūnas Navickis. Remdamasis daugiau nei 30 metų kaupta formalių ir neformalių studijų patirtimi bei praktika, rašytojas, televizijos laidų vedėjas ir sveikatingumo ekspertas tiki, kad atėjo metas pasidalinti tuo, kas per šį laiką buvo sukaupta.