mityba

Suprantama, jog daugelis mūsų nori kuo ilgiau išsaugoti maisto produktus, todėl manome, kad padėję maistą į šaldytuvą suteiksime jam ilgesnį galiojimo laiką. Tačiau tai naudinga ne visiems produktams. Žemiau pateikiame sąrašą maisto produktų, kurių į šaldytuvą dėti nepatariama.

Sulieknėti trokšta kiekviena, tačiau ką daryti, kai pritrūksta motyvacijos, laiko ir noro? Tokiu atveju jums gali padėti profesionalai, kurie tiksliai žino, kaip padėti ir kokių pirmųjų veiksmų imtis.  Sandra - jauna mama, trokštanti sulieknėti. „Nors tikslas dar nepasiektas, bet jau dabar jaučiuosi puikiai! Su dideliu noru vykstu apsipirkinėti, nes nebereikia pirkti drabužių, kurie paslėptų visą kūną“, - taip apie savo rezultatus ir patirtį su Kilo.

Tai, ką valgote po intensyviai sporto klube praleisto laiko, labai svarbu. Kad ir kokiu dienos metu sportuojate, kūną būtina pamaitinti patiekalais, kuriuose yra raumenis atstatančių baltymų ir energijos suteikiančių angliavandenių. Kad pasiektumėte geriausių rezultatų, valgyti reikėtų ne vėliau nei po treniruotės praėjus 30-60 minučių, kai raumenys dar reaguoja į bet kokią veiklą.

Vaikų mityba – nuolatinis diskusijų objektas. Tėvams rūpi ir dažnai kelia nerimą, ką vaikai valgo darželiuose. Atlikta analizė parodė, kad iki šiol Kauno miesto darželiuose pasitaiko itin grubių klaidų – perkami netgi draudžiami produktai, o jų kainos skiriasi iki dviejų kartų. Kauno miesto savivaldybė kuria skaidrią platformą, kuri padės visiems darželiams gauti sveikus ir kokybiškus produktus už realią rinkos kainą. Ilgus metus į vaikų mitybą darželiuose nesulaukdavo deramo dėmesio.

Vaikų mityba – nuolatinis diskusijų objektas. Tėvams rūpi ir dažnai kelia nerimą, ką vaikai valgo darželiuose. Atlikta analizė parodė, kad iki šiol Kauno miesto darželiuose pasitaiko itin grubių klaidų – perkami netgi draudžiami produktai, o jų kainos skiriasi iki dviejų kartų. Kauno miesto savivaldybė kuria skaidrią platformą, kuri padės visiems darželiams gauti sveikus ir kokybiškus produktus už realią rinkos kainą. Ilgus metus į vaikų mitybą darželiuose nesulaukdavo deramo dėmesio.

Kalbėdami apie sveikos gyvensenos palaikymą specialistai vienu svarbiausių patarimų visuomet įvardina tinkamą mitybą. Tačiau ką būtent reiškia maitintis sveikai – ar tam būtina atsisakyti bet kokių riebalų ir čiupti kiekvieną pasiekiamą vaisių? Lapkričio 8 d. Europoje minimos sveikos mitybos dienos proga vaistininkai aiškina, kad sveikai gyvensenai nebūtina verstis per galvą – stipresniam imunitetui ir geresnei savijautai užtenka laikytis kelių pagrindinių patarimų.

Jau greitai pasibels didžiausios ir gražiausios metų šventės - šv. Kalėdos bei Naujieji metai. Kiekviena moteris svajoja tilpti į dailią suknelę ir atrodyti lyg deivė. Trokštate to? Tai įmanoma!  Internetą apskriejusi dieta gali jums padėti atsikratyti net 3-6 kilogramų per savaitę.

 30 kilogramų atsikračiusi vilnietė, trijų vaikų mama Lina Vibrytė atvira - net ir po to, kai neteko svorio, ji trokšta palaikyti idealias kūno formas bei lepinti save.  Ypač šis noras atsiranda tada, kai už lango šalta ir žvarbu.  Lina įsitikinusi, kad rudenį bei žiemą būtina kūną palepinti saunomis bei vandens procedūromis, o maistą ji renkasi spalvotą ir gražiai pateiktą. Kaip pavyzdį Lina pateikė violetines bulves, žalius makaronus ar oraranžinę sriubą.

Fitneso guru Lucy Baker (25 m.) yra grynas įrodymas, jog griežta dieta nėra raktas į gražią ir sveiką figūrą.Sidnėjuje, Australijoje gyvenanti ir rinkodaros srityje dirbanti mergina metų metus laikėsi įvairių tuo laikotarpiu madingų dietų, sporto rėžimų ir visai neseniai pasidalino nuotrauka bei pasakojimu, kaip pasikeitė jos figūra pradėjus daugiau valgyti ir atradus balansą.

Šaltuoju metų laiku lietuviai skiria daugiau dėmesio sveikai mitybai ir imuniteto stiprinimui, tačiau nevengia ir miltinių patiekalų, saldumynų ar kavos. Nors mitybos specialistai sako, kad nereikia pulti į kraštutinumus, tačiau yra keletas mitybos įpročių, kuriems taria griežtesnį ne. Sveikos mitybos specialistė Vaida Kurpienė dalinasi patarimais, ko vengti, kad šaltuoju metų laiku išliktų stiprus imunitetas ir nevargintų ligos.

 Maryn Teed per metus visiškai pakeitė savo išvaizdą. Viskas prasidėjo nuo vienos fotografijos, po kurios moteris, svėrusi 142 kg, šiuo metu džiaugiasi gerokai sumažėjusiu svoriu – 95 kg. Dar 2016-aisiais Maryn į šeimos rengiamą susitikimą atvyko pasitikėdama savimi, tačiau viskas pasikeitė, kai grįžus namo ji viename socialiniame tinkle pamatė tą dieną darytą nuotrauką. „Tik verkiau ir verkiau.

Tai nėra oficialus tyrimas, o vartotojų iš viso pasaulio internete paviešintų nuotraukų apžvalga. Todėl tvirtinti, kad visi ligoniai būtent taip šiose šalyse ir yra maitinami, negalime. Tačiau tendencijos yra gana aiškios. Stebina tai, kaip stipriai skiriasi meniu skirtingose šalyse. 1. Kalifornija, JAV Sūrainis ir bulvytės fri. 2. Sidnėjus, Australija Moliūgų sriuba, vištiena su abrikosų padažu, žirneliai ir bulių košė 3. Lenkija Duona su sviestu, gabalėlis dešrelės ir galas agurko.

Darganoti orai ir vis žemiau slenkantis termometro stulpelis lietuvius verčia susirūpinti imuniteto stiprinimu. Sveikos mitybos specialistė, tinklaraščio Sulieknek.lt ir knygų autorė Vaida Kurpienė atkreipia dėmesį, kad rūpintis sveikata nėra nei sudėtinga, nei brangu – tereikia atidžiau rinktis maisto produktus. Atvėsus orams lietuvių mitybos įpročiai keičiasi, jie skiria daugiau dėmesio savo sveikatai, patvirtina lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ duomenys.

Atėjus rudeniui, tenka priprasti, kad atsikelti rytais šiek tiek sunkiau, bet taip pat pamažu pastebime, kad galime mėgautis ir jaukiais vakarais namuose. Tuo pačiu, deja, iškyla tikimybė, kad ilgiau vakarojant tapsime išalkę ir dažniau ieškosime užkandžių. Apie teisingus vėlyvus užkandžius pasirinkimus pasakoja gydytoja-dietologė Laura Romeraitė-Kuklierienė.

Ar žinote, kad net jei kasdien valgytumėte vien ekologiškus vaisius, daržoves ir kruopas, tai nereikštų, kad maitinatės sveikai? Sveikas maistas ar ne, dietologų teigimu, itin priklauso nuo to, kaip jis paruoštas. Idėjinis „Virtuvės mitų griovėjų“ lyderis Alfas Ivanauskas išskyrė maisto gaminimo būdus, kuriuos rekomenduoja sveikai besimaitinti siekiantiems žmonėms. Labai svarbu ką valgome. Dar svarbiau kaip gaminame. Mitybos ekspertai tvirtina, kad maisto gamybos būdas lemia net iki 50 proc.

 Tik pusę Lietuvos mokyklinio amžiaus vaikų – 55 proc., pusryčiams valgo košę. Ketvirtus metus iš eilės minint Pasaulinę košės dieną (spalio 10 d.), vienos didžiausių grūdų perdirbimo įmonių „Malsena Plius“ užsakymu Lietuvoje atliktas reprezentatyvus tyrimas parodė, kad pradėjus lankyti mokyklą vaikų, vis dar valgančių košę pusryčiams, skaičius drastiškai krenta. Vaikų mitybos ekspertai sunerimę ir kviečia atkreipti dėmesį į mažųjų mitybos įpročius.

Gargždiškė Alina Mitrofinaitė Gedspudienė per pusmetį atsikratė 18 kilogramų. Moteris, kuriai šiuo metu yra 35-eri, atvira - ji sako, kad akivaizdžiai sulieknėti jai padėjo aktyvus gyvenimas ir mitybos pokyčiai.  Ji tvirtina aktyviai gyvenanti ir žinanti, kad tik tai gali padėti sulieknėti ir pasiekti trokštamų rezultatų.  „Aš gyvenu labai aktyviai. Dirbu fizinį darbą statybose. Laisvalaikiu labai daug vaikštau su šunimis.

 Dažnai galime išgirsti nuomonę, kad mokyklų valgyklose vaikai maitinasi gana prastai, o patiekiamas valgis nepakankamai sveikas ir vertingas. Vis dėlto, mitybos specialistės Danguolės Gasparavičienės teigimu, problema gali slypėti ne tik ugdymo įstaigose, kadangi vaikų valgymo įpročiai formuojasi šeimoje ir pavyzdys imamas iš artimųjų.

Sužinojusios, kad laukiasi, vienos moterys nusprendžia kardinaliai pakeisti mitybą, maitintis tik sveikai ir subalansuotai, vartoti ekologiškus produktus. Kitos – atsigriebti ir palepinti save saldumynais, užkandžiais ir tuo maistu, kurio nesilaukdamos nevalgė, nes, pavyzdžiui, rūpinosi figūra. Mityba yra vienas svarbiausių klausimų laukiantis, o rudenį ir artėjant žiemai jis tampa dar aktualesnis, nes prasideda ir įvairios peršalimo ligos – tuomet labai svarbu stiprinti imunitetą.

Ką valgyti, kad eitumėte miegoti neapsunkę, o ant liemens bei klubų nesikauptų nereikalingi kilogramai? Kokius produktus rinktis vakarienei, kad ji būtų ir soti, ir sveika? 36-erių metų trijų vaikų mama, sveikatingumo ekspertė Lina Vibrytė atvira – didelio svorio problemos jai yra nesvetimos. Po trijų nėštumų vilnietė svėrė 87 kilogramus.

Šiomis dienomis sparčiai populiarėja sveika gyvensena, mėsos atsisakymas ir visiška žaliavalgystė. Vieni tai daro dėl sveikatos, kiti dėl vidinių įsitikinimų, treti – dėl mados. Į Lietuvą žaibišku greičiu veržiasi ir populiari veganiška kosmetika, kurią naudoti pasirenka vis daugiau merginų.

Kol dauguma rūpinasi ką valgo ir ko ne darželinukai, panašu, jog moksleivių mityba - užmiršta. Ar iš tiesų žinote ką jūsų vaikas valgo mokyklos valgykloje? Sveikatos specialistai tikina, jog moksleivių mityba ugdymo įstaigose – skurdi. Patiekalai gaminami per riebiai, dažnai naudojami ne tik vaikų sveikatai nenaudingi, bet ir kenksmingi produktai.

Šiandienos vaikų ir paauglių vienos iš aktualiausių sveikatos problemų – netinkama mityba ir itin mažas fizinis aktyvumas. Aplink gausybė greito maisto ir saldumynų pagundų, išsibalansavęs režimas, vienoje vietoje prikaustantys kompiuteriniai žaidimai tik ir diegia jaunimui klaidingus gyvenimo įpročius. Kaip žinia, norint tinkamai juos išugdyti, būtina tuo pradėti rūpintis nuo mažų dienų, kadangi vėliau, pablogėjus vaikų sveikatai ir susiformavus įpročiams, gali būti per vėlu.

 36-erių metų trijų vaikų mama, sveikatingumo ekspertė Lina Vibrytė atvira – didelio svorio problemos jai yra nesvetimos. Po trijų nėštumų vilnietė svėrė 87 kilogramus. Per pusmetį – minus 25 kg Vos 164 centimetrų Lina pasakoja, kad jos netenkino matomas atvaizdas veidrodyje, todėl ji suskubo imtis kardinalių pokyčių, susijusių su sveika ir subalansuota mityba. „Buvau pavargusi nuo bemiegių naktų, o esamas svoris mane vargino dar labiau. Buvau apsunkusi, apatiška.

 Noras ne tik gerai jaustis, bet ir gražiai atrodyti žmones skatina aukštyn kojomis versti įprastą gyvenimo būdą. Europos čempionas, asmeninis treneris Andrius Pauliukevičius įsitikinęs, kad neverta aklai sekti sveikos gyvensenos madomis, o nutrūkus – plakti save ir grįžti prie senų įpročių. „Viskas mūsų galvose” - įsitikinęs jis. Esate sakęs, kad norint pradėti sveikiau gyventi ir gerai jaustis, pirmiausia būtina atkreipti dėmesį į mitybą.

Žinomas Lietuvoje treneris, „MyHero!“ – sporto ir sveikos gyvensenos vienas iš įkūrėjų bei idėjinis vadas, lektorius ir motyvatorius sklaido plačiai paplitusius mitus apie sportą ir mitybą. Anot jo, gali maitintis labai teisingai, pagal trenerio sudarytą dietą, ir ji vis tiek gali būti neefektyvi, nes žmogaus kūnui keistis neleidžia jo vidinė būsena, blogi santykiai su artimaisiais ar klaidingos nuostatos. Sportas kartais tampa tiesiog bėgimu nuo gilesnių problemų.

 Kai oda netenka drėgmės, elastino, kolageno, hialurono rūgšties, o ląstelių dauginimosi ir atsinaujinimo ciklai sulėtėja, oda tampa plonesnė ir mažiau stangri. Tada ir prasideda senėjimo procesai. Kaip šypsena ir masažas gali padėti jūsų odai, „Eurovaistinės“ sveikatos ir grožio žurnale pasakoja gydytoja dermatologė Aušrinė Ramanauskaitė ir makiažo specialistė Eglė Gilytė. Moterys pateikia 10 būdų, kaip išlaikyti sveiką ir gražią odą.

Vaisiai, daržovės ir dar daugiau produktų, daugelio nuomone, yra sveikas produktas. Bet iš kur tai žinome? Kas suformavo tokią mūsų nuomonę? Gal kartais esame tik marketingo triukų aukos, patikėję neaišku, iš kur, kilusia informacija. Tad klausiame ekspertų, kaip gimsta ir pasklinda informacija apie tai, ką, kiek valgyti yra sveika.

Kasdien sportuojantiems itin svarbi subalansuota mityba, aprūpinanti organizmą visomis būtinomis maistinėmis medžiagomis. Juk kasdieninių treniruočių tikslas – sustiprinti sveikatą, o ne pakenkti jai. Dietologė Laura Romeraitė-Kuklierienė pataria, kaip teisingai maitintis bėgiojantiems, kad sveikata būtų puiki, o treniruotės – efektyvios.

Kartais sunku susigaudyti, kas kokiam maisto apdorojimui labiausiai tinka. Tačiau štai, pavyzdžiui, kepiniams maisto technologė Raminta Bogušienė kaip vieną geriausių pasirinkimų įvardija sviestą Ghi. Maisto technologė nurodo, jog pašalinus baltymus, angliavandenius ir kt.

Maisto technologai įspėja, jog aliuminis nėra pageidaujamas žmogaus organizme. Tačiau neretai tai, ką valgome, yra kepama, troškinama ar kitaip ruošiama būtent aliuminio folijoje. Visuomenės sveikatos priežiūros departamento mitybos ir fizinio aktyvumo skyriaus vedėjas Dr. Almantas Kranauskas visgi sako, jog aliuminio folijos nebūtų rinkoje, jei ji būtų labai žalinga. ,,Pats aliuminis nepatenka į maistą gaminant, nes naudojamos tos rūšys, kurios neturi priemaišų.

Kai kuriose daržovėse esančių kalorijų kiekis prilygsta kepinių ar šokoladukų kiekiui. Tačiau gydytoja dietologė Asta Keturkienė jokiais būdais nepataria šių dalykų lyginti. Jos teigimu, svarbiausia yra bendra sudėtis, kalorija nėra lygu kalorijai. ,,Gali būti tarsi identiškas kalorijų kiekis, tačiau sudėtis visai kitokia. Pavyzdžiui, visi žinome, kad šokoladas nėra sveika, o tuo tarpu galbūt tiek pat kalorijų turintis avokadas yra taurus, naudingas savo sudėtimi“, - sako A. Keturkienė.

Tarp daugybės aliejų kyla klausimų, kokį kam naudoti, nesunku pasiklysti. Dažniausiai, žinome saulėgrąžų, rapsų, alyvuogių aliejus. Vis labiau naudojamas kokosų aliejus, maisto produktų sudėtyje matome nurodytą palmių ar palmių branduolių aliejų, naudojami ir linų sėmenų ar kanapių aliejai ir dar daugiau. Daugėjant informacijos apie vieno ar kito aliejaus naudą, žalą sveikatai ir svarstant, kurį aliejų pasirinkti, derėtų atminti tam tikrus dalykus. Tinklaraščio sveikosmitybosstandartas.

Mitybos specialistė Vaida Kurpienė tv3.lt sakė, kad nors daugelis ir galvoja, kad palankiausias metas lieknėti yra vasara, tai nėra visiška tiesa. Pasak jos, geriausias metas yra dabar – nesvarbu ar tai žiema, vasara ar ruduo. Vasarą, sako V. Kurpienė, kaip tik yra įvairių pagundų, vakarojimų su draugais, kas gali labai apsunkinti mūsų norus sulieknėti. „Vasaros vakarai ilgi, daug važiavimo į svečius ir svečių priėmimo, daug chaoso mityboje, ledai ir kiti desertai, vėlyvos vakarienės, alkoholis.

Cukrus, aišku, saldus, bet kenkia figūrai, širdžiai ir protui. O dar ir piniginėn kėsinasi. Tad kaip suktis iš padėties? Nors pakeisti cukrų nelengva, tačiau žmogaus genijus nugalėjo ir dabar dirbtinių saldiklių tikrai netrūksta. Tik ar tai reiškia išsivadavimą iš lipnios cukraus vergijos, ar Pyro pergalę? Bet vartojimą palaikė tikėjimas paprasčiausia matematikos lygtimi: mažiau kalorijų = mažiau bereikalingų kilogramų.

Koks jūsų mėgstamiausias patiekalas? Pica? Makaronai? Hamburgeriai? O gal ledai? Mmmmm... Seilės jau kaupiasi burnoje. Visgi kartais prieš valgant dar vieną tokį gardėsį vertėtų pamąstyti, ar mes esame pasirengę suvartotą kalorijų kiekį sudeginti. Portalas tv3.lt, padedant Vaikų ir paauglių sveikos gyvensenos ugdymo specialistui Artiomui Šabajevui, pateikia lentelę, kurioje parodoma, kiek kilometrų turi nueiti/nubėgti, norint sudegintą suvalgytą jūsų mėgstamą patiekalą.

Vasara – vitaminų metas, tik dažnai tie vitaminai nepatinka į mūsų skrandį, sako mitybos specialistė Vaida Kurpienė. Pasak jos, vasarą didžiają šaldytuvo dalį turėtų užimti uogos, geriausia – laukinės. „Mes turime mėlynes, bruknes, spanguoles – laukines uogas, išaugusias visiškai natūraliai, toliau nuo teršalų. Jos yra labai sveikos ir turinčios didžiulius kiekius antioksidantų – medžiagų, saugančių mus nuo senėjimo, atstatančių ląsteles, kurias susigadiname nervindamiesi.

Mėsa yra priežastis daugelio negandų, kurių sąraše ir nutukimas, ir miškų kirtimas, ir klimato kaita. Laikas politikams dėl to kažką daryti, tvirtina tvarumo ekspertai, rašo euobserver.com. „Klimato kaitos debatai kol kad koncentruojasi ties anglies dioksido kiekio mažinimu. Tuo tarpu pigi mėsa jau seniai tapo tarsi žmonių teise moderniose visuomenėse“, - sako Stokholmo universiteto aplinkosaugos profesorius Johanas Rockstroemas.

Nesveika mityba kenkia daugeliu aspektų – dėl jos tunkame, jaučiamės pavargę. Tačiau mažai kalbama apie tai, kad nesveika mityba dar ir sendina. Kai kurie produktai tiesiog kiekvieną dieną iš jūsų atima po dalelę jaunystės. Taigi, senas posakis „Esi tai, ką valgai“ yra labai teisingas. Štai sąrašas produktų, kurių reiktų vengti arba mažinti mityboje, jei norite atjaunėti, rašo curejoy.com.

Vasaros dažniausiai niekas neįsivaizduoja be ant laužo keptos mėsos ar daržovių. Nors kartais ir atrodo, kad „gamtoje viskas skaniau“, tačiau būtina pasirūpinti savo sveikata ir atsargiai rinktis, ką ir kaip valgyti. „Pirmiausia reikia nustoti čirškinti taip stipriai, nes daug kas sako, kad pati skaniausia dalis ta, kuri tamsiai ruda arba juoda. Ten jau yra kancerogeninės medžiagos ir pirmas patarimas yra anksčiau nuimti nuo griliaus“, - sako sveikos mitybos ekspertė Vaida Kurpienė.

Vegetarų gyvenimas išties turėtų būti nelengvas, nes gyvūninės kilmės sudėtinės medžiagos tam tikruose produktuose gali slėptis ne tik po kokiu nors suktu pavadinimu, bet kaip tuojau pat įsitikinsite, gali būti randamos ir tokiuose produktuose, kuriuose apskritai nesitikėjote jų esant. Vienas iš pavyzdžių – tatuiruotės. Jų sudėtyje aptinkama šelako – gamtinės dervos išskiriamos vabzdžių.

Vasarą daugiau būname lauke, daugiau judame, gauname daugiau deguonies bei saulės spindulių. Oda gali pasidaryti skaistesnė, bet, netinkamai prižiūrima, gali nukentėti bei imti senti greičiau. Ką valgyti ir ko vengti, kad ilgiau išliktumėme jaunos, kalbamės su sveikos mitybos specialiste Vaida Kurpiene. Internete galime rasti įvairiausių skaisčios odos maisto produktų sąrašų. Tačiau tikiu, kad kasdienė subalansuota mityba ir įpročiai – daug veiksmingesni.

Šiandien itin populiarūs ir madingi tampa įvairūs mitybos principai, kurie dažniausiai skatina atsisakyti mėsos. Vieni teigia, kad tokia mityba suteikia daugiau sveikatos ir gelbsti nuo ligų, tačiau neretai dėl žinių stokos, organizmui dėl šio pasirinkimo daroma didesnė žala, nei nauda. Trenerė, mitybos specialistė Jūratė Gliožerienė pasakoja apie mėsos vartojamo pliusus ir minusus. „Pirmiausia, mėsa yra labai puikus baltymų šaltinis.

Daugelis Viktorijos Siegel vardą sužinojo tik tada, kuomet ši gražuolė atsirado žinomo verslininko Danieliaus Bunkaus draugijoje. Vos tik pora pranešė apie įsiplieskusius romantiškus jausmus, o vėliau ir apie sužadėtuves – išvaizdi mergina atsidūrė dėmesio centre. Ko gero, kiekvienas vakarėlis, kuriame apsilanko Viktorija tampa plačiai spaudoje aprašomu įvykiu.

Sveikos mitybos specialistai perspėja, kad vaikai valgo per daug nesveiko maisto ir per mažai juda. Todėl rekomenduoja tėveliams imtis iniciatyvos, ne tik labiau domėtis, kuo maitinasi jų atžalos, bet ir patiems rodyti sveiko gyvenimo būdo pavyzdį. Sostinėje įsikūrusio ekologinio darželio „Dūzginėlio bitutės“ virėjos mažiesiems ruošia pietus. Šiandienos meniu: avinžirnių troškinys, špinatų sriuba, pomidorų čatnis ir daržovės.

Skambina pavojaus varpais: Lietuvoje vaikai valgo per daug nesveiko maisto ir per mažai juda. Todėl rekomenduoja tėveliams imtis iniciatyvos, ne tik labiau domėtis, kuo maitinasi jų atžalos, bet ir patiems rodyti sveiko gyvenimo būdo pavyzdį. Ekologišką sveiką maistą vaikai valgo ne visuose darželiuose. Daugumoje ikimokyklinių įstaigų mažiesiems pateikiami įprasti patiekalai. Sveikos mitybos specialistai perspėja - Lietuvoje vaikai vis labiau tunka.

Kokosų aliejus – išskirtinis produktas, pasižymintis savo stebuklingų savybių gausa tiek sveikatai, tiek grožiui. Dažnai nors ir žinome, kad produktas vertingas, abejojame, kaip jį galime tinkamai pritaikyti kasdieniame vartojime. Būtent dėl to pateikiame skirtingus kokosų aliejaus panaudojimo būdus, kurie leis įsitikinti šio produkto išskirtinumu. Vienas iš dažniausių kokosų aliejaus naudojimo priežasčių yra odos būklės gerinimas.

Moterų nuolatinė kova su nereikalingais kilogramais ypatingai tampa aktuali atėjus vasaros sezonui. Kiekviena trokšta nesislėpti po papildomais drabužių sluoksniais, puikuotis dailiomis kūno linijomis, tačiau neretai tam pristinga ryžto. Siekiant, kad nepritrūktų motyvacijos, dalinamės Gabrielės (21) lieknėjimo istorija, kuri tik įrodo, kad esant dideliam norui viskas yra įmanoma. „Mano lieknėjimo istorija kiek kitokia, nei dažnai esame įpratę girdėti.

Visi puikiai žinome apie naktinius reidus po vidurnakčio į šaldytuvą. Nors turime du pasirinkimo variantus: grįžti į lovą ir iki ryto kęsti alkį arba prisivalgyti. Anaiptol, valgymas vėlai naktį ne tik lemia svorio priaugimą, bet ir padidina insulto tikimybę bei cholesterolio lygį, palyginus su valgymu anksčiau tą pačią dieną, rodo naujausi mokslininkų tyrimai. Valgymas vėlai naktį taip pat neigiamai veikia harmonus, širdies veiklą.