Trenerė, mitybos specialistė Jūratė Gliožerienė pasakoja apie mėsos vartojamo pliusus ir minusus.
„Pirmiausia, mėsa yra labai puikus baltymų šaltinis. Joje taip pat gausu mūsų organizmui svarbių amino rūgščių, vitaminų, mineralų bei geležies. Pastarąją mūsų organizmas iš mėsos pasisavina kur kas lengviau – apie 30-40 proc., nei iš augalinės kilmės maisto, kada pasisavinama tik apie 10-15 proc. geležies“, – kalba Jūratė Gliožerienė.
Vitaminai, kurių kitur nerasite
Svarbu žinoti, kad mėsa yra turtinga B grupės vitaminais, o esant jų trūkumui greičiau pavargstame, jaučiame jėgų stygių, ima slinkti plaukai, lūžinėti nagai ir palaipsniui vystytis rimtesnės ligos. Taip pat vitamino B12 galima gauti tik iš mėsos, todėl vien su augalinės kilmės maistu organizmo šiuo vitaminu niekaip neaprūpinsime.
„Tikriausiai žaliavalgiai stipriai prieštarautų, tačiau mano nuomone, kokybiškos mėsos tam tikrą kiekį, pavyzdžiui apie 80-100 g., kiekvienam reikėtų suvalgyti kasdien, norint išlaikyti pilnavertę ir subalansuotą mitybą. Mėsos kiekiai, kaip ir viso likusio maisto, yra žmogui reikalingi skirtingai ne tik pagal amžių, bet ir pagal jo fizinį aktyvumą ir visus kitus asmeninius kriterijus. Žinoma, bet kuris produktas, kuriuo yra piktnaudžiaujama, gali teikti ne tik naudą, bet ir žalą. Tas pats yra ir su mėsos vartojimu“, – teikia mitybos specialistė.
Kada mėsa kenksminga?
Vis dėlto, nors mėsa ir išsiskiria naudingomis savybėmis, taip pat šis maistas gali ir kenkti sveikatai.
„Ne paslaptis, kad šiandien gyvuliai dažnai yra auginami su pašarais, į kuriuos primaišoma įvairiausių rūšių chemijos. Taip pat gyvūnai auga steroidinių pašarų pagalba, taip stengiantis sulaukti greito jų augimo rezultato, o tai, žinoma, mūsų organizmui teikia mažai naudos.
Didžiausias kiekis steroidų atitenka vištoms, kadangi vištienos paklausa labai didelė ir reikalingas greitas augimas bei didelis mėsos kiekis. Kalbant apie kitą ne tokią naudingą mėsos rūšį, tai – kiauliena. Kadangi kiaulės neturi prakaito liaukų, toksinai pasilieka jų mėsoje, tačiau noriu pabrėžti, jog toksinai nesikaupia riebaluose, todėl lašinukai ne tik skanu, bet ir sveika“, – tvirtina pašnekovė.
Mitybos specialistė teigia, kad šios įvardintos mėsos – vištienos ir kiaulienos, visiškai atsisakyti nereikia, tačiau būtina vartoti saikingai. Toks saikingas pasirinkimas visgi yra kur kas sveikesnis ir naudingesnis, nei „daktariška“ dešra ar kiti panašūs gaminiai, kurių sudėtyje slepiasi kus kas žalingesni ingredientai. Taigi, nors parduotuvėse pirkta vištiena ir kiauliena neretai įvardijama, kaip „nuodinga“ mėsa, ši vis dėlto yra naudingesnė negu tose pačiose parduotuvių lentynose esantys mėsos gaminiai. Nors pirktinė mėsa turi įvardintų minusų, tačiau ji nėra mirkyta jokiose cheminiuose skysčiuose ir yra išsaugojusi savo maistingumą, baltymus, amino rūgštis ir kitus organizmui reikalingus elementus.
