Sveikas maistas ar ne, dietologų teigimu, itin priklauso nuo to, kaip jis paruoštas. Idėjinis „Virtuvės mitų griovėjų“ lyderis Alfas Ivanauskas išskyrė maisto gaminimo būdus, kuriuos rekomenduoja sveikai besimaitinti siekiantiems žmonėms.
Labai svarbu ką valgome. Dar svarbiau kaip gaminame. Mitybos ekspertai tvirtina, kad maisto gamybos būdas lemia net iki 50 proc. patiekalo maistinės vertės.
„Pavyzdžiui, perkeptos ar pervirtos daržovės netenka savo maistinės vertės, ir vien todėl, kad tai – vis dar daržovės, nereiškia, kad valgome sveikai. Tas pats vyksta ir su kitais produktais – mėsa, žuvimi, kruopomis“, – sako A. Ivanauskas.
Savo virtuvėje mitus griaunantis kulinaras stengiasi gaminti sveikai ir teigia dažnai sulaukiantis aplinkinių klausimų apie tai. Todėl pasitaręs su dietologe Kristina Jasmontiene siekiantiems gyventi sveikiau žeria patarimus – išskyrė tris maisto gaminimo būdus, kuriuos pasitelkus lengvai paruošiami sveikesni patiekalai.
Vietoje keptuvės – garai
Gaminant maistą, A. Ivanauskas prioritetą teikia kepimui garuose. Anot virtuvės guru, pasitelkus garų funkciją, orkaitėje galima kepti iš esmės viską – ir mėsą ar žuvį, ir daržoves, skirtingus kepinius, desertus.
„Tiems, kas nori valgyti sveikiau, ar dėl kokių nors priežasčių vengia kepto maisto, gaminimas pasitelkus garus yra idealus sprendimas.
Taip keptas maistas yra sultingesnis, sveikesnis, tad orkaitė su kepimo garuose funkcija yra sveiko gaminimo įrankis. Be to, galima įvairiai laviruoti – nebūtina nuo pradžių iki galo maistą gaminti vienu būdu. Galima vištieną garuose gaminti dalį laiko, o vėliau, perjungus orkaitės rėžimą, ją įprastai apkepti, kad apskrustų“, – sako A. Ivanauskas.
K. Jasmontienė teigia, kad toks maisto gamybos būdas geriausias siekiant patiekale išlaikyti visas naudingas medžiagas. „Kepdami garuose nenaudojame riebalų – jau vien tai lemia, kad patiekalas ruošiamas sveikai.
Proceso metu išlaikomas maksimalus vitaminų, mineralinių medžiagų kiekis maiste, nes kepimas garuose netrunka ilgai, be to, taip ruošiant maistą rekomenduojama jo nesūdyti, neprieskoniuoti. Patiekalas pats savaime išlaiko visas savo skonines savybes“, – sako dietologė.
Kepimas žemoje temperatūroje
Kitas būdas, kurį rekomenduoja išbandyti A. Ivanauskas, yra kepimas vakuume. Pasak dietologės K. Jasmontienės, taip gaminant maisto praktiškai neįmanoma sugadinti.
„Pirmiausia, taip kepant mums nereikalingas joks papildomas riebalas. Maistą tiesiog įdedame į specialų maišelį ir jį suvakuumuojame orkaitėje.
Taip iš jo pašalinamas oras. Antra, kepant vakuume nereikalinga aukšta temperatūra, todėl dažnai kiti šį būdą pavadina „kepimu žemoje temperatūroje“. Kai temperatūra yra aukšta, dalis maistinių medžiagų žūva.
Šiuo atveju – ne. Trečia, maistui esant maišelyje ir netekus sąlyčio su oru, taip pat netenkama ir sąlyčio su skirtingomis bakterijomis“, – paaiškina mitybos specialistė.
Tuo tarpu A. Ivanauskas skuba paneigti mitą, neva kepant vakuume patiekalą gali sugadinti vakuumavimo maišelis: „Įsitikinimas, kad kepant vakuume naudojamas maišelis yra gryna sintetika, kad neva jis išskiria nuodingas medžiagas, yra iš piršto laužtas.
Patikėkite, kurdami maisto gamybai tinkamą plastiką visi technologai galvojo apie vieną: kaip padaryti taip, kad tik jis nekeltų jokios žalos žmogaus organizmui. Tiesiog žvelkime plačiau ir nustokime nerimauti.“
Ragina dažniau rinktis troškintus patiekalus
Galiausiai ekspertai duoda ir trečią vertingą patarimą – ragina dažniau rinktis troškintus patiekalus: taip ruošti ir mėsą, ir daržoves.
„Nuo virimo troškinimas skiriasi tuo, kad troškinant įpilamas mažesnis vandens kiekis. Kai kurie žmonės, prieš imdami troškinti, maistą dar apkepa, tačiau pati to nerekomenduočiau – maistas tampa mažiau vertingas.
Troškinti maistą sveika, nes taip ruošiant patiekalus neprisireikia papildomų riebalų, be to, maistinės medžiagos lieka pačiame patiekale, o ne, pavyzdžiui, vandenyje“, – sako K. Jasmontienė.
Tuo tarpu A. Ivanauskas pabrėžia, kad kuo mažiau termiškai apdorotas, tuo maistas yra sveikesnis, todėl gaminant patiekalus svarbu nepersistengti: jei maistas apdorojamas itin aukštoje temperatūroje, procesas turėtų trukti kiek įmanoma trumpiau.
„Maistas pagaminamas nesveikai, kai gaminimo procesas nėra tinkamai kontroliuojamas. Čia kaip santykiuose: jei nežinai, kada pasakyti komplimentą, o kada patylėti, tada siekti rezultato gali būti sudėtinga. Išmokus kontroliuoti, viskas tampa žymiai paprasčiau“, – šypsosi jis.
Savo ruožtu K. Jasmontienė padiktuoja dar kelias paprastas sveiko maisto ruošimo taisykles: gaminant rekomenduoja naudoti kuo mažiau riebalų, druskų, nenatūralių prieskonių – šiuos verčiau rinktis žolinius.
