Teorija. Ji visada yra aiški, atrodo logiška ir netgi skamba įtikinamai. Esu mama ir galėčiau parašyti tuziną knygų apie vaiko rėžimą, migdymą, mitybą ir auklėjimą. Tikrai žinau idealųjį variantą, kaip turi atrodyti tvarkingas rėžimas ir pilnavertė mityba. Tiesą sakant, teoriniam pasaulyje būčiau ideali mama. BET. Pasaulis nėra teorinis, o vaikai negimsta iš vadovėlio. Vienas pats savaime bus "linkęs prie daržovių lėkštės", o kitam iki ketverių taip ir nepavyks įsiūlyti PARAGAUTI obuolio ar banano. Taip, jokio vaisiaus ar uogos. Taip, nuo pat gimimo - nė neragauja. Nereikia galvoti, atsisėdus ant debesėlio, kad va kiti -kvaileliai- nežino mat, kad vaikui reikia siūlyti avokadą su trapučiu, o ne šokolado plytą. Arba pasakoti, kad vaikas išalks ir valgys. TAIP, teorijoje teorinis vaikas būtent taip ir pasilegs - išalks ir valgys. O realybėje visaip būna. Pavyzdžiui, jeigu vaikas linkęs į mažakraujystę, tai jis ir neišalks ir nevalgys. Ir nevalgys, ir nevalgys, ir nevalgys. Aš buvau toks vaikas. Ir nevalgiau, ir nenorėjau, ir purčiau galvą į kiekvieną siūlymą, Ir po šiaip dienai pamenu, kaip VISIŠKAI nesinori valgyti iki vakaro ir paskui kitą dieną vis tiek nesinori. Na ir nusilpo kraujas, iki 70 hemoglobinas nukrito - teko kraujo plazmos du pakus venon suleist, kad atsistatytų. Viskas seniai buvo. Bet šiandien, kai pati esu mama, gerai žinau, kad tikrai ne visiems tinka "taisyklė": "išalks ir valgys". Ir apskritai, tos auksinės taisyklės, kur neva tai visiems turėtų tikti, paprastai tinka tik jas rašančiųjų patirčiai. O kitiems netinka. Geriau žmogui koncentruotis į savęs ugdymą, nes kai imasi ugdyti visų aplinkui - negerai gaunasi.