Dažnai mamoms ir tėčiams virtuvėje suktis padeda jų atžalos. Vaikai noriai išbando naujus dalykus, randa užsiėmimą. Dar jaunystėje įgyta patirtis gali lemti mažųjų polinkį gaminti, o galbūt atmintin įrašo receptus, tapusius šeimos tradicija.
Netradiciniai patiekalai
Garsus atlikėjas Vytautas Medineckas (Ironvytas) pamena vaikystę, kai prisidėdavo prie mamos darbų virtuvėje. Dainininkas ir pats yra išsaugojęs vieną patiekalą, kurį gamina pagal motinos receptą. Dažniausiai juo vaišina savo draugus.
„Mano specialus patiekalas – proteininė pica, kurią gaminu pagal mamos receptą: ji išmokė mane, o aš savo vaikus išmokysiu. Picos pagrindas – varškė bei kiaušiniai, todėl vadinu sportine pica, ji sveika. Kartais iškepu proteininių keksiukų, dar kepu steikus“, – pasakoja verslininkas. Pasak Ironvyto, jis labiau mėgsta valgyti. Tačiau, jei jau gamina, – netradicinius patiekalus ir tai, ką geriausiai moka, kas atrodo paprasta bei, aišku, skanu.
Be to, sportininkas pripažįsta, kad virtuvėje sukasi tik tada, kai nėra apsikrovęs darbais: „Maisto gaminimas man nėra svetimas. Tai darau, kai turiu laisvo laiko, nes tada tarsi medituoju.“
Gaminti išmoko vaikystėje
Šiuo metu Ironvytas – itin užimtas, todėl dažnai valgo ne namie, o mašinoje, ir darosi maisto jis retai. Paklaustas, ar džiaugiasi akimirkomis, kai gamina su artimaisiais, žymus vyras prisimena jaunas dienas, praleistas virtuvėje drauge su motina.
„Tai labiausiai vertinau, kai buvau mažas. Pamenu, kai mama gamindavo, aš ateidavau ir padėdavau minkyti tešlą koldūnams, daryti kepinių formeles. Man visada būdavo labai įdomu. Gražios akimirkos“, – nostalgija dalinasi atlikėjas.
Anot jo, tik dėl noro padėti motinai virtuvėje, nejučia išmoko gaminti valgyti. O į mitybos racioną įrašė avižinę košę, kurią mėgsta dar ir dabar: „Valgiau, nes buvo skanu. Na, o vėliau paaiškėjo, kad dar ir labai sveika, gausu angliavandenių.“
Sportininkas sako, kad vienas mėgstamiausių jo patiekalų, kuriuo vaišinasi per šventes, – bandelės: „Man nostalgiją kelia ir mielinės bandelės su grybais arba kopūstais. Aš pats jų nemoku gaminti, bet svečiuose ragauju – jos pasakiško skonio.“
Šventėms artėjant
Dainininkas nėra labai entuziastingas, kai kalba pasisuka apie artėjančias žiemos šventes. Mat jam trikdo darbą: „Man kaip verslininkui, šventės nėra geras dalykas – aš nemėgstu laisvadienių, kai visi tingi ir nieko neveikia. Be to, nemėgstu streso, kurį kelia dovanų ieškojimas.“ Vaikystėje laukė dovanų, o dabar paskutinės gruodžio dienos Ironvytui įgavo kitokią reikšmę.
„Tai atsvara, kad metai persirita į kitus. Prasideda nauji darbai, nauji tikslai, naujos svajonės – judėjimo į priekį pradžia. Taip pat šventinis laikotarpis yra susikaupimo, ramumo bei apmąstymo. Man, kaip aktyviam žmogui, nusiraminti sunku, bet prisiverčiu – pažiūriu filmų, pailsiu, išgeriu arbatos“, – pripažįsta.
Per Šv. Kūčias Ironvytas neparagauja ir visų 12 patiekalų, kuriuos kaip seną paprotį turi dauguma lietuvių: „Mano nuomone, tai keista tradicija. Aš stengiuosi ragauti bent simboliškai, tačiau man neišeina: nemėgstu silkių, šaltienos.“
