maisto produktai

Lietuvos statistikos departamentas fiksuoja, kad šalies kainos kovo mėn. buvo 1,1 proc. didesnės nei vasarį. Nors kovo mėn. kainos paaugo, palyginti su vasario mėn., nemaža dalis augimo yra susijusi su sezoniniais bei trumpalaikiais veiksniais. Kovo mėn. drabužių ir avalynės kainos nemenkai didėjo dėl parduotuves pasiekusių naujų kolekcijų, taip pat brango kai kurie maisto produktai bei akcizų paveikti alkoholiniai gėrimai. Tiesa, metinė infliacija kovą sudarė 3,1 proc.

Pirmą sykį medicinos istorijoje įrodyta, jog keturių produktų derinys gali išgelbėti sergančius prostatos vėžiu. Daugybę klininikinių tyrimų atlikęs Kembridžo profesorius onkologinėmis ligomis sergantiems siūlo super maisto sąrašą. Štai šis žmogus, Kembridžo profesorius, onkologas Robertas Thomas po 30 metų darbo su sergančiais vėžiu, įrodė, jog tam tikri maisto produktai slopina ir net stabdo prostatos naviko augimą.

Vos tik kirtus sieną su Lenkija ir atvažiavus į Suvalkus turbūt jau nebestebina tai, kad kiekviename gatvės pakraštyje galima pamatyti automobilį lietuviškais numeriais. Lietuvos gyventojai čia tiesiog plūsta ieškodami pigesnių produktų. Tą pastebėję Lietuvos gamintojai seka jiems įkandin. Deja, tai gali turėti neigiamą poveikį likusiems pirkėjams Lietuvoje.

Praeitais metais ne vieną gyventoją piktinusios daržovių kainos, sukėlusios net „kalafiorų skandalą“, šiais metais turėtų pradžiuginti. Jos pigesnės net keliasdešimčia procentų. Tuo tarpu pieno produktai brangsta. Ar ir toliau laikysis tokios tendencijos? Maisto produktų kainų pokyčius stebinčio Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto puslapyje matyti, ne tik kaip kainos kito per savaitę, bet ir per metus.

Prekyba – vienas gyvybingiausių ir aktualiausių gyventojams sektorių. Visgi pastaruoju metu nėra girdėti naujų užsienio prekybininkų planų kurtis Lietuvoje. Kas lemia jų pasirinkimus ir ko naujo galime tikėtis prekybos sektoriuje? Naujienų portalas tv3.lt šia tema kalbina nepriklausomą prekybos centrų ekspertą Lauryną Mituzą, prisidėjusį prie poros didžiųjų prekybos centrų plėtros bei tiesiogiai bendravusį su žinomų tarptautinių prekių ženklų atstovais.

Praeitais metais į Lietuvos rinką žengęs mažmeninės prekybos tinklas „Lidl“ vis dar bando įsitvirtinti šioje šalyje. Norint susidaryti vaizdą, ar Lietuvos gyventojai priima naująjį prekybos tinklą, „Lidl“ rengia pirkėjų apklausas ir dalinasi jų rezultatais.   Pranešime žiniasklaidai rašoma, kad naujausios apklausos metu, atsakydami į klausimą apie kasdienius apsipirkimo įpročius 11 proc. Lietuvos „Lidl“ parduotuvėse kalbintų pirkėjų nurodė apsiperkantys tik šiame prekybos tinkle.

Statistikoje jau matomos nuosekliai kylančios kainos: tiek paslaugų, tiek maisto produktų. Būtent pastarųjų kainų augimą Lietuvos gyventojai jaučia labiausiai, nes jos sudaro net ketvirtadalį visų išlaidų. Vis dėlto patariama palaukti balandžio. Tuomet išvysime tokius kainų augimo rodiklius, kokių dar nematėme. SEB banko vyriausiais ekonomistas Gitanas Nausėda sako, kad balandžio pradžioje pasirodysianti statistika švelniai šokiruos. Mat kovo mėn. infliacija gali pasiekti 4 proc.

Norint gyventi sveikiau ir kiek įmanoma ilgiau, pirmiausia būtina iš savo mitybos raciono išbraukti kenksmingiausius produktus. Toks maistas daugeliui yra tapęs toks įprastas, kad net nesusimąstome, jog kasdien nuodijame ir žalojame save. Taip besimaitindami nuolat rizikuojame susirgti sunkiausiomis ligomis ir savo noru trumpiname gyvenimo trukmę. Saldumynai Mitybos specialistė Jūratė Gliožerienė įsitikinusi, jog žmonėms būtina nedelsiant susimąstyti apie per didelį cukraus vartojimą kasdien.

Augalinės kilmės riebalų vartojimas vietoj gyvulinės kilmės riebalų (pavyzdžiui, sviestas) nesumažina širdies ligų rizikos. Tokios išvados paskelbtos remiantis nauju moksliniu tyrimu, metančiu iššūkį oficialioms šiuolaikinių dietų gairėms, kurios rekomenduoja savo mitybos racione atsisakyti sočiųjų riebalų.

Pastaruoju metu vyksta diskusijos, ką Lietuvoje galima įsigyti už 1 eurą? Sausio gale savo statistiką pateikė prekybos tinklas  „Lidl“, o dabar ir „Maxima“. Tuomet  „Lidl“ atstovai pateikė kainų analizės išvadas, kad 50 proc. nuolatinio „Lidl“ parduotuvių asortimento, kurį sudaro maisto produktai, buitinė chemija, kosmetika ir buities reikmenys, t. y. kas antros prekės kaina yra žemesnė nei 1 euras.

Kaip visai neseniai parodė „Eurobarometro“ apklausa, dauguma lietuvių mano, kad didžiausia problema Lietuvoje yra per aukštos kainos. Tuo skuba naudotis Lietuvai priešiškos jėgos, socialiniuose tinkluose skleisdamos realybės neatitinkančius palyginimus tarp kainų Lietuvoje ir užsienyje. Dažnu taikiniu tampa ir prekybos centrai, neva taikantys per didelius antkainius ir taip atimdami paskutinį skatiką iš vargšo Lietuvos gyventojo.

Žinoma, kad Lietuvos gyventojai medžiodami mažesnes kainas vyksta į Lenkiją. Ten tampa nebesvarbu produkto prekės ženklas, svarbiausia kaina. Prekybos tinklams ir tiekėjams prabilus apie kainų kėlimą tai tampa lenkų gamintojai ramūs – pas juos kainų šuolis jau įvyko.

Ekonomistai, prekybininkai, tiekėjai – visi kalba apie šiais metais didėsiančias kainas. Tačiau ar nebus taip, kad tokiomis žiniomis bus pasinaudota kainas padidinti daugiau nei vers globalios priežastys? Pagrindinėmis priežastimis, kodėl šiais metais turėtų kilti kainos, nurodoma brangstanti nafta bei augančios žaliavų kainos. Tai paveiks ne tik prekybos tinklų elgseną ir derybas su tiekėjais, bet ir vartotojų lūkesčius. Ekonomistai turi terminą – pati save išpildanti prognozė.

Lietuvos statistikos departamentas paskelbė naujausius duomenis, iš kurių matyti, kad paskutinįjį praeitų metų ketvirtį itin sumenko turgaviečių apyvarta, nes gyventojai pirko mažiau maisto.  Šalies turgavietėse prekybos apyvarta 2016 m. ketvirtąjį ketvirtį sudarė 85,5 mln. EUR ir, palyginti su 2016 m. trečiuoju ketvirčiu, sumažėjo 11,8 proc. to meto kainomis (pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką – sumažėjo 3,4 proc.), praneša Lietuvos statistikos departamentas.

Maisto produktų kainas linkę palyginti visi. Tai aptariamos skirtingų Lietuvos prekybos tinklų kainos, tai kainos Lietuvoje ir Lenkijoje, o šį kartą socialiniame tinkle plinta Lietuvos ir Airijos „Lidl“ prekybos tinklo kainų palyginimas. Egidijus Aleliunas prieš dvi savaites apsilankęs Panevėžio miesto Nemuno gatvėje esančiame „Lidl“ įamžino kai kurių produktų kainas. Tą patį padarė ir grįžęs į Airiją.

Dar nuo praeitų metų pabaigos ekonomistai nebeslėpė – 2017–ieji bus kainų kilimo metas Lietuvoje. Nors prekybininkai ir nelinkę viešai kalbėti apie kainas, vienas jų drąsiai įvardijo – kainos tikrai augs. Tą pripažįsta ir tiekėjai. „Norfos“ savininkas Dainius Dundulis išskirtiniame tv3.lt interviu įvardijo, kad būtent gamintojai ir diktuoja kainų pokyčius. „Bėda ten, kad praktiškai nebėra sektoriaus, kuris negrasina pakelti kainas.

Antrąjį prekybos Lietuvoje pusmetį įpusėjantis mažmenininkas „Lidl“ apibendrina kainų statistiką. Pasak prekybos tinklo atstovų, atlikta analizė parodė, kad šiuo metu net 50 proc. nuolatinio „Lidl“ parduotuvių asortimento, kurį sudaro maisto produktai, buitinė chemija, kosmetika ir buities reikmenys, t. y. kas antros prekės kaina yra žemesnė nei 1 euras.

Nors bendras kainų lygis Lietuvoje tesudaro apie du trečdalius Europos vidurkio, o pagal darbo užmokestį driekiamės ES rikiuotės gale, maisto produktams išleidžiame tiek pat, kiek vidutinis europietis. Aukštesnės nei pusėje ES šalių išlaidos maisto produktams neleidžia išsivaduoti iš skurdo bei spręsti emigracijos iššūkius. Namų ūkių statistika byloja, kad vidutiniškai maisto prekėms Lietuvoje yra išleidžiama apie penktadalį visų disponuojamų pajamų.

Maisto produktų kaina – itin jautri tema daugeliui lietuvių. Prekybos tinklus bandyta boikotuoti, iki šiol vykstama apsipirkti į Lenkiją, o Lietuvos prekybininkai kaltinami, kad užsideda didžiulius antkainius. Prekybos tinklo „Norfos“ įkūrėjas Dainius Dundulis išskirtiniame interviu tv3.lt portalui papasakojo, kokie tie antkainiai ir nuo ko jie priklauso. Antkainius skaičiuoja ir Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas, tačiau tai – atskirų prekių grupių statistika.

Mažmeninės prekybos tinklus Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Bulgarijoje ir Lenkijoje valdanti bendrovė „Maxima Grupė“ įsigijo elektroninės prekybos maisto ir kitomis prekėmis bendrovę „Barbora“. „Maxima grupė“ pranešė, kad už 1,4 mln. eurų įsigijo 100 proc. „Barboros“ akcijų valdančią įmonę „Radas“. Pastarosios akcijas pardavė Nerijaus Numavičiaus kontroliuojama bendrovė „Tema Holdings“ ir Igno Staškevičiaus kontroliuojama „Kalpa“, kurioms atitinkamai priklausė 95 proc. ir 5 proc.

Vartojimo prekių ir paslaugų kainos šalyje didėja ketvirtą mėnesį iš eilės. 2016 m. gruodžio mėn., palyginti su lapkričio mėn., kainos padidėjo 0,4 proc., praneša Lietuvos statistikos departamentas. Bendram vartojimo prekių ir paslaugų kainų pokyčiui daugiausia įtakos turėjo pieno ir jo produktų, sūrio, kiaušinių, keleivių vežimo oro transportu paslaugų, daržovių, degalų ir tepalų kainų padidėjimas bei spirituotų gėrimų, šilumos energijos, vyno, avalynės kainų sumažėjimas.

Naujuosius metus populiaru pradėti su pažadų sau sąrašu: daugiau laiko skirti artimiesiems, gaminti ir gyventi sveikiau, išmokti naujų dalykų... Prekybos tinklas „Lidl“ nuo pirmųjų 2017 metų dienų informuoja skubantis į pagalbą visiems, kurie į savo prioritetų sąrašą yra įtraukę geriausią kokybės, šviežumo ir kainos santykį apsiperkant, maistingą bei sveikatai palankią mitybą ir rūpestingą savo bei šeimos valgiaraščio planavimą.

Jau šiais metais buvo fiksuojama svyruojanti, iki 1 proc. infliacija. Tačiau ekonomistai skaičiuoja, kad kitais metais kainos kils dar labiau. Pigs nebent tos paslaugos, kuriomis ir taip nesinaudojame itin dažnai. Paskutiniais Lietuvos banko duomenis, vidutinė metinė infliacija yra 0,6 proc.

Lietuvoje kalėdiniu laikotarpiu prekybos tinklų pardavimai išauga maždaug penktadaliu, o pirkėjai gruodį užplūsta didžiausio formato prekybos tinklų parduotuves. Kalėdos sutinkamos šventiškai dekoruotuose namuose, pasirūpinus proginiais maisto produktais ir desertais, naujais žaislais vaikams, pastebi pirkimo įpročius analizuojanti tarptautinė rinkos tyrimų bendrovė „Nielsen“. „Šventiškas gruodis pakeičia Lietuvos pirkėjo krepšelį.

Prekybos tinklas „Rimi“ visose Baltijos šalyse ketina pradėti elektroninę prekybą, rašo „Verslo žinios“. „Rimi“ atstovė spaudai Giedrė Bielskytė patvirtino, jog prekybos tinklas ketina pasiūlyti elektroninę prekybą - ji neatskleidė, kada elektroninė prekyba pradės veikti.

Dauguma prekių ir paslaugų Lietuvoje 2016 metais brango, tačiau kelių svarbių prekių kainos buvo vis dar mažesnės negu prieš metus. Dėl šios priežasties Statistikos departamento apskaičiuojama infliacija šalyje lapkritį tesiekė 1 procentą. Niekas nesiginčys, kad elektros ir šilumos energijos, degalų, ryšio paslaugos šiais metais buvo pigesnės negu prieš metus.

Pakelti nuotaiką ir būti laimingesniais mums gali padėti daugelis dalykų ir vienas iš jų – maistas. Visgi, daugelio nusivylimui, tai nėra pica, traškučiai ar saldainiai, o būtent sveiki bei maistingomis medžiagomis praturtinti produktai. Apie tai, kodėl apimti liūdesio puolame prie nesveiko maisto ir koks maistas išties pakelia nuotaiką, tv3.lt skaitytojams pasakoja trenerė ir mitybos specialistė Olga Pocienė.

Prieš pradedant skaityti šį straipsnį, atsakykite sau į klausimą, kiek iš jūsų galvojate, jog būtent riebalai yra nereikalingo svorio augimo priežastis? Tikriausiai daugelis sutiks su šia mintimi. Būtent dėl šios priežasties pirmiausia reikia išsiaiškinti, kas yra tie riebalai ir kaip jie veikia mūsų organizmą. „Pirmiausia reikėtų riebalus suskirstyti į rūšis: gyvulinės ir augalinės kilmės riebalai, o taip pat ir sotieji (blogieji) ir nesotieji (gerieji) riebalai.

Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) ekspertai teigiamai įvertino lietuviškų kiaušinių produktų kokybę ir saugą, pranešė Maisto ir veterinarijos tarnyba. „Audito metu buvo vertinamas maisto saugos ir kontrolės sistemos efektyvumas Lietuvoje. JAV ekspertas gilinosi į Maisto ir veterinarijos tarnybos diegiamas kontrolės ir kokybės užtikrinimo sistemas, vertino teritorinių jos padalinių kompetenciją bei vykdomos kontrolės lygiavertiškumą JAV taikomiems reikalavimams.

Maisto produktai Rusijoje per septynis šių metų mėnesius pabrango 2,6 proc., o Europos Sąjungoje (ES) – tik 0,5 proc., skelbia Rusijos nacionalinė statistikos žinyba „Rosstat“. Sparčiausiai Rusijoje brango žuvys ir kitos jūros gėrybės – 7,2 proc. (ES – 1,9 proc.), cukrus, medus, saldumynai – 6,5 proc. (0,7 proc.). Vaisių kainos padidėjo vidutiniškai 4,7 proc. (6,2 proc.), riebalų – taip pat 4,7 proc. (0,1 proc.), duonos, pyrago gaminių, kruopų – 4,6 proc. (0,0 proc.

Veterinarijos tarnybos vadovui Jonui Miliui mesti įtarimai dėl galimai nuslėptos bakterijos šaldytų maisto produktų gamybos bendrovės „Judex“ produktuose neturės didelės įtakos eksportui, jei tai yra vienkartinis atvejis, sako ekspertai. „Pakenkti eksportui tai neturėtų, jei mūsų ar užsienio šalių priežiūros tarnybos neras daugiau nusiskundimų ir nebus pakartotinų tokių pažeidimų kitose įmonėse. Tada tai būtų vienkartinis atvejis“, - BNS sakė SEB banko analitikas Tadas Povilauskas.

Klientus traukęs akcijomis, prekybos centras „Lidl“ keičia kryptį. Nepavykstant aprūpinti visų apsilankiusiųjų akcijinėmis prekėmis, jų parduodamas kiekis vienam pirkėjui bus ribojamas.

Maisto kainomis piktinasi dažnas, tai atskleidė ir vykęs parduotuvių boikotas, ir eilės prie „Lidl“. Visgi ekonomistai apžvelgdami situacija tikina, kainų augimas yra mažas, o nuo kitų šalių niekuo nesiskiriame. Lietuvos banko konferencijoje kalbėta, kad bendras kainų lygis praėjusiais metais krito 0,7 proc., o šiais metais per pirmuosius penkis mėnesius kainos vidutiniškai padidėjo 0,6 proc. Prognozuojama, kad kainos toliau tik augs. Šiemet kainų lygis kils 0,9 proc.

Savaitei praėjus po „Lidl“ įžengimo į Lietuvą, eilės prie parduotuvių nesibaigia, o pirmosioms akcijoms pasibaigus, galime išvysti tikrąsias bananų ar pomidorų kainas. Nors kainos vis dar nesikandžioja, ekspertai įsitikinę, kad jos augs. Palyginę kainas akcijų metu ir dabar matyti, kad bananai pabrango 0,33 eur, tačiau vis dar kainuoja pigiau nei be akcijos kituose prekybos centruose. Tokios pat tendencijos pastebimos ir agurkų bei pomidorų kainose.

Šiandien paskelbta, kad gegužę vartojimo prekių ir paslaugų kainos Lietuvoje nepakito, metinė infliacija siekė 0,5 proc., o vidutinis metinis kainų pokytis – jau nėra neigiamas. Didžiausią įtaką mėnesio infliacijai turėjo brangę degalai, apranga ir avalynė. Maisto produktų krepšelio kaina gegužę pakito nedaug, bet, nors pavasaris ir vėlavo, daržovių kaina sumažėjo. Tiesa, daržovės vis dar buvo 4,4 proc. brangesnės negu atitinkamą mėnesį prieš metus.

Vaisių ir daržovių kainų nuotraukos, siūlymai taikyti PVM lengvatas įvairiausiems produktams ar reguliuoti kainas bei antkainius, abejonės dėl statistikos departamento pateikiamos informacijos kokybės ir eilės prie naujų prekybos tinklų durų. Pirmojo šių metų pusmečio aktualijos rodo, kad turime rimtą problemą.

Ne paslaptis, kad „Lidl“ prekybos tinklas pasižymi ne tik mažomis kainomis, bet ir specialiais savo privačiais prekiniais ženklais. Tokią strategiją, norint pasiūlyti pigesnius produktus Lietuvos gyventojams, naudoja ir didieji prekybos tinklai. Visgi tuomet žmonės renkasi ne vien pagal kainą, o ir pagal kokybę.

Didelis apetitas – dažna antsvorio problema. Jeigu turite didelį apetitą ir nežinote, kaip jį sumažinti – pasiūlysiu gerų naujienų. Apetitą galite ženkliai sumažinti teisingai pasirinkdami vartojamus maisto produktus. Įtraukite juos į mitybos racioną ir tikrai pastebėsite teigiamus pokyčius. Daugiau straipsnių apie sveiką gyvenseną rasite čia. 1. Cinamonas Dėl apetitą slopinančių savybių cinamonas vadinamas natūraliu skrandžio raiščiu.

Nors Lietuvos pirkėjai džiaugiasi mažomis „Lidl“ kainomis, ekspertai įsitikinę, kad tai tik laikina. Pažvelgus į šio tinklo kainų skirtumus skirtingose šalyse matyti, kad nors kai kurie produktai jau siūlomi Vokietijos kainomis, kiti – daug pigesni. Mažmeninės prekybos ekspertas Justas Gavėnas įsitikinęs, kad prekės „Lidl“ Lietuvoje šiuo metu dirbtinos, nes norima sudaryti pigaus prekybininko įvaizdį. Vasarai baigiantis vaizdas gali pasikeisti.

Nuo pusės 8 ryto žmonės jau rinkosi į „Lidl“ parduotuves. Kas pasižvalgyti, o kas ir apsipirkti. Viena aišku, kainų skirtumus pamatyti stengėsi visi. Kol dar vyko sveikinimo kalbos, žmonės jau rikiavosi į eilę pasiruošę prikrauti pilnus prekių vežimėlius. Turbūt populiariausia preke tapo bananai. Šiuos žmonės krovėsi kekėmis.

Pasižvalgius po „Lidl“ parduotuvę galima pamatyti nemažai Lietuvoje prieš tai nepardavinėtų prekės ženklų, o norintiems daugiau lietuviškos produkcijos teks apsilankyti alkoholio skyriuje. „Lidl“ siūlys 1600 skirtingų prekių ženklų, apie 320 iš jų – lietuviški. Prekės bus tiekiamos iš Lietuvos, Vokietijos, Lenkijos, Prancūzijos, Italijos, Ispanijos bei kitų šalių. Dauguma produktų pažymėti privačiu prekės ženklu. Tai „Lidl“ užsakymu pagaminti maisto produktai ir ne maisto prekės.

Tęsiantis prekybos centrų boikotui prekybininkai vis labiau puošiasi raudona ir geltona – akcijų spalvomis ir siūlo savo klientams puokštę nuolaidų. Sulaukęs daugybės skaitytojų nuotraukų, tv3.lt portalas atliko tyrimą, kiek maistas kainuoja užsienio šalyse.

Dėl didelio maisto kainų augimo gyventojai šiandien pradeda trijų dienų boikotą - neiti į prekybos tinklus. Vyriausia prezidentės patarėja ekonominiais ir socialiniais klausimais Lina Antanavičienė teigia, kad palaiko tokį žmonių aktyvumą, tačiau abejoja akcijos rezultatais. „Džiugina faktas, kad mūsų visuomenė tampa aktyvi ir reaguoja į tai kas vyksta, nesėdi namuose, o daro kažką.

Rytoj prasidėsiantis ir tris dienas truksiantis boikotas gali visiškai neatsipirkti. Mat iš karto po jo „Maxima“ nusprendė taikyti didžiules nuolaidas beveik visiems savo siūlomiems produktams. „Tik š. m. gegužės 14 d. visose MAXIMA parduotuvėse Jūsų laukia TOKIOS NUOLAIDOS!“, - būtent tokį užrašą buvo galima išvysti „Maxima“ tinklalapyje.

Didieji Lietuvos prekybos tinklai naudojasi didėjančia gyventojų perkamąja galia ir pamažu didina maisto produktų ir kai kurių kitų prekių antkainius ir tuo pačiu galutinę kainą vartotojams, teigia SEB banko banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda. Tuo metu Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vadovas Laurynas Vilimas tikina, kad prekybininkų antkainiai pastaruoju metu mažėja.

Didelės emocinės bangos dėl kainų svyravimų jau tampa Lietuvos kasdienybe. Neseniai diskutavome, kad Lietuvoje per brangios citrinos, tuomet – kad per daug kainuoja kiviai, o dabar pasipiktinusių kainomis taikiniu tapo kalafiorai. Kodėl Lenkijoje prekės pigesnės? Atkreipkime dėmesį, kad diskusija dėl kainų smarkiai paaštrėjo šių metų pradžioje, kai dėl išaugusios politinės rizikos maždaug 10 proc. atpigo Lenkijos zlotas. Vadinasi, atpigo ir Lenkijoje parduodamos (ypač – vietinės kilmės) prekės.

Premjeras Algirdas Butkevičius pareiškė, jog euro įvedimas kainoms jokios įtakos neturėjo - prekės, anot jo, pastaruoju metu brango, prekybos tinklams padidinus antkainį. Prekybininkų atstovai nekomentuoja prekybos tinklų antkainių pokyčio, o kitų valstybės institucijų atstovai negalėjo patvirtinti premjero žodžių.

Visuomenei piktinantis vis augančiomis kainomis į mažmeninės prekybos rinką žengia dar vienas žaidėjas „Zzz.lt“. Ši jauna platforma siūlo maisto pristatymo į namus paslaugą ir tapo vieninteliu „Barbora.lt“ konkurentu. Pasak įkūrėjo Žilvino Vasiliausko, internetinė parduotuvė bus prieinama jau gegužės 16 dieną – „Pradėti ketiname nuo Kauno ir per mėnesį įsibėgėti visoje Lietuvoje“. „Norint pasiekti Lietuvos užkampius ir mažesnius miestelius, turime naudoti esamą kurjerių tinklą.

Diskusijos dėl maisto kainų padalino Lietuvą į dvi dalis: vieni buriasi socialiniuose tinkluose ir ruošiasi boikotuoti prekybos centrus, kiti skaito ekonomistų vertinimus ir statistinius duomenis, kurie rodo, jog brango ne visos prekės. Vis dėlto nemaža dalis žmonių skelbiamais duomenimis nepasitiki ir teigia, jog parduotuvėje kainos visai kitokios. Maisto produktų kainas skelbia Statistikos departamentas ir Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslas.