Pagrindinėmis priežastimis, kodėl šiais metais turėtų kilti kainos, nurodoma brangstanti nafta bei augančios žaliavų kainos. Tai paveiks ne tik prekybos tinklų elgseną ir derybas su tiekėjais, bet ir vartotojų lūkesčius.
Ekonomistai turi terminą – pati save išpildanti prognozė. Kai visi kalba pradeda kalbėti, jog bus taip, ir būtent ta prognozė ir išsipildo.
Ekonomistė Rūta Vainienė visgi nemano, kad čia šis atvejis ir vienintelis pagrindas kelti kainas – kalbos.
„Negali padaryti įtakos vykdomoms globalioms valdžių politikoms. Yra faktoriai, kurie riboja, kad negali iki proto pakelti kainos kada nori. Nes juk yra ir milžiniška konkurencija, o žmogus visada ieško geriausio kokybės ir kainos santykio. Tikrai nėra taip, kad viskas vienose rankose sutelkta, kad būtų galima diktatūrą kainų įvesti. O degalų kainų tai žinoma negalės pakeisti. Bet čia jau OPEC susitarimai, mažina gavybą keldami kainas“, – sako ekonomistė.
Tuo tarpu Lietuvos marketingo asociacijos (LIMA) valdybos narys Rytis Buračas pabrėžia, kad realybė tokia, jog sveikos ekonomikos metu turi būti nedidelė infliacija ir kainos natūraliai kyla.
„Jei viešoje erdvėje yra nuolat skleidžiamos vienokios ar kitokios žinios, tai rinka reaguoja į tai vienaip ar kitaip. Klausimas tik, kaip reaguoja. Bet natūralu, kad į tokį kainų didėjimą reakcija bus neigiama. Ar prekybininkai tuo pasinaudos, kad garsiai kalbama, jog didės kainos ir bus tokie vartotojų lūkesčiai, kuriais bus galima pasinaudoti, aš visgi žiūrėčiau į tai, kad kainą daugiau reguliuoja konkurencija. Gal koks vienas prekybininkas taip pasielgs tikėdamasis, kad viešojoje erdvėje suformuota viena ar kita nuomonė, tačiau tos įmonės, kurios konkuruoja kainomis ir garsiai apie tai šneka, turės kažkokį privalumą, kurį iškomunikuos vartotojui ir bus pranašesnės. Tad daugiau yra kiti faktoriai svarbesni – ta pati savikaina, darbo jėgos brangimas“, – sako R. Buračas.
Ar priprasime prie didesnių kainų, ar ieškosime pakaitalų?
Tarptautinės rinkos tyrimų bendrovės „Nielsen“ duomenimis, praeitais daugiausiai pabrango alkoholiniai gėrimai. Kaip pasakoja „Nielsen“ vadovė Baltijos šalims Ilona Lepp, šiose kategorijose vartotojas linkęs ieškoti, kokios prekės yra akcijinės. Tačiau jeigu žiūrėti į kasdienio vartojimo prekes – duoną, pieno produktus, daržoves, tyrimai rodo, kad žmogus stebi reguliarias kainas.
2016 m. viso maisto ir ne maisto kainos maždaug kilo 2,8 proc. palyginus su 2015 m. metais. Pavyzdžiui, už duoną pirkėjai paskutinį praeitų metų ketvirtį, lyginant su tuo pačiu periodu prieš metus mokėjo vidutiniškai 1,4 proc. daugiau, o už sūrį 2,4 proc.
„Be abejo, yra tokių kategorijų, kur ne tik kaina tam daro įtaką, bet žmonės taip pat pradeda pirkti brangesnius, įvairesnius bei ekologiškus produktus. Mūsų tyrimai rodo, kad Lietuvos žmonės rūpinasi savo sveikata. Žinoma, kilo ir kainos, bet ir žmogus renkasi kokybiškesnes prekes.
Daugybėje kategorijų pirkėjai ieškos ir pirks akcijines prekes. Pavyzdžiui, kava, alkoholis, šampūnai, skalbimo milteliai, veido ir kūno priežiūros prekės – žmogus nueis į parduotuvę ir žiūrės, kokios prekės su nuolaida. Štai kasdienio vartojimo prekės, kaip duona, jogurtai, sviestai – žmogus ieško kainos ir kokybės santykio. Jei kokybė priimtina net pigesniam produktui tai pirkėjas išeina labiau patenkintas. Žmogus turi norą taupyti, bet taupymo sąskaita nenori kokybės prarasti.
Visa informacija, kuri pasiekia vartotojus, kelia jų lūkesčius, kad kainos auga. Tai sukels dar didesnį norą gauti geresnės kokybės prekes už mažesnę kainą, lems dar didesnį vaikščiojimą per parduotuves renkantis, kurį jau dabar matome“, – apie pastebėtas tendencijas pasakoja I. Lepp.
R. Buračo teigimu, visuomenė nėra vienalytis organizmas, kad būtų galima teigti, jog visi ims ir pradės vienodai elgtis. Tie, kurie jautrūs kainai ieškos alternatyvų visokiausių ir reikš savo nepasitenkinimą tuo. Kiti, kurie nepastebi tų kelių centų skirtumo tiesiog mokės brangiau. Visada skaudžiausiai reaguoja žmonės su mažiausiomis pajamomis, sako marketingo specialistas.
„Nielsen“ atstovės teigimu, yra pasaulinės apklausos ataskaita, kurioje verslininkų buvo klausiama, ar pastebėta, kad 2016 m. pirkėjas daugiau perka pigesnių produktų. Tai iš 23 šalių, Lietuva yra paskutinėje vietoje. Į pigesnius produktus pereina Armėnija, Kazachstanas, Vengrija, Čekija, Lenkija, Rusija.
Sveiką protą padės išlaikyti konkurencija
Nepagrįsto kainų augimo išvengti padės arši prekybos tinklų konkurencija, tikina pašnekovai. Ekonomistė R. Vainienė pastebi, kad tikrai ne dažnoje šalyje, toje pačioje gatvėje stovi keli skirtingi prekybos tinklai. Tokia koncentracija parodo, kad Lietuvoje aršiai kovojama dėl prekybos lyderio pozicijos.
„Kalbant apie maistą jie galvoja kiek ta prekė kainuos lentynoje ir kaip atrodys kontekste su analogiškomis pateikiamomis prekėmis. Mums atrodo, kad gamintojai pagamina, atiduoda prekybininkams, tie užsideda antkainį ir tada matome kainą. Tačiau visi pradeda nuo lentynos galvoti, galutinės kainos“, – apie kainų nustatymą sako ekonomistė.
Konkurencijos svarbą kainodarai pabrėžia ir R. Buračas.
„Jeigu tu neturi kažkokio išskirtinio produkto, kuris skiriasi savo savybėmis nuo kitų ir tavo vartotojui tos pridėtinės vertės nėra svarbios, ir tu negali argumentuoti savo aukštesnės kainos, belieka tik konkuruoti kaina ir žiūrėti, ką daro kiti, tokio pačio produkto pardavėjai.
Visgi mažmeninės prekybos sektoriuje konkurencija yra didelė ir pakankamai arši. Ir tikėtis, kad kažkaip ji sumažės dėl to, kad vietoje dviejų tinklų („Rimi“ ir „Iki“ susijungimo – red. pastaba) bus vienas, tai nemanau. Vis tiek pusiau oligopolinė mūsų rinka, bet ji labai konkurencinga. Ir vieni su kitais smarkiai kaunasi dėl tempų. Reikia ir prekių kategorijas žiūrėti, tos kurios kasdienio vartojimo prekės, tų kurių apyvartos smarkiai reklamuojant didėjant, su jomis vienaip elgiamasi, tos kurios prabangos prekės visiškai kitaip elgiamasi, ir antkainiai kitokie.
Bet kokiu atveju yra dar šiaip konkurencijos įstatymas, ribotų bet kokius susitarimus prekybos tinklų“, – naujienų portalui tv3.lt komentuoja R. Buračas.
I. Lepp prideda, kad yra tam tikri produktai, pagal kuriuos pirkėjas nusprendžia, ar parduotuvė brangi, ar pigi. Tai yra ką jis perka kasdien: vaisiai, daržovės, vištiena, duona, sūris, kava, jogurtas ir pan. Kadangi šios prekės asocijuojasi su visa parduotuve, prekybininkai laikysis pozicijos – kainos nedidinti, kad ji būtų patraukli palyginti su kitais prekybos tinklais.
„Tad bus prekių , kurių kainų prekybininkai nekels ir bus tokių, kurios nėra tiek jautrios pasirinkimui“, – sako I. Lepp. Ar šiuos globalius veiksnius lemiančius kainų kilimą kas nors galėtų sustabdyti? Deja, ekonomistės R. Vainienės teigimu, net jei ir būtų įvestas lengvatinis PVM tarifas maisto produktams, ar sumažintas bendrasis PVM tarifas, to jau nepakaktų atsverti globalių veiksnių.
Ekonomistai šiais metais prognozuoja 3 proc. infliacijos didėjimą.
