maisto produktai

Statistikos departamentui paskelbus vartojimo prekių ir paslaugų kainų pokyčius ekonomistas Gitanas Nausėda atkreipė dėmesį į išaugusią maisto produktų ir tabako mažmeninę prekybą. Vasarį, palyginti su 2015 m. vasariu, prekyba šiais produktais ūgtelėjo 8,8 proc. Tai didžiausias metinis pokytis nuo 2008 m. pradžios. Ekonomistas nusistebėjo, kad visa tai vyksta isterijos apie masiškai Lenkijos parduotuves šluojančius lietuvius fone.

Šiandien Lietuvos statistikos departamentas paskelbė kovo mėn. infliacijos rodiklius – pagal vartotojų kainų indeksą apskaičiuotus vartojimo prekių ir paslaugų kainų pokyčius. Jie rodo, kad pavasaris Lietuvoje prasidėjo taip pat, kaip ir pastaruosius dešimt metų – kainų ūgtelėjimu. Kovą vartotojų kainos buvo gerokai – 1,0 proc. – didesnės nei vasarį.

„Lietuva yra inovatyvių ir unikalių produktų gamintoja. Sujungę pajėgas kartu galime sukurti daug įdomių dalykų“, - įsitikinęs Izraelio maisto pramonės įmonės „Green Field Foods“ verslo plėtros vadovas Chen Blizowsky. Prieš pusantrų metų jis pradėjo domėtis Lietuvos rinka, atrado kelias įmones, su kuriomis bendradarbiauja iki šiol.

  Europos Komisija jau artimiausiu metu tikisi atnaujinti diskusijas su Rusija dėl kai kurių maisto produktų, įskaitant ir pieną, eksporto į Rusiją atnaujinimo, sako už sveikatą ir maisto saugą atsakingas EK narys Vytenis Andriukaitis.   „Akivaizdu, dėl Rusijos ir Europos Sąjungos santykių mes turime pakankamai gerų, naujų pozicijų, kad įtakotume dalinį rinkos atvėrimą, kalbant apie Rusiją.

Kasmet išleidžiame dideles sumas įvairiems kremams bei serumams dėl siekio turėti gražią, jauną bei švytinčią odą. Vis dėlto, tam yra daug paprastesnis ir pigesnis sprendimas. Mityba gali daryti itin didelę įtaką odos būklei, tai net gali lemti tokias problemas, kaip spuogai, išsausėjusi oda ir t.t. Taigi, pateikiame maisto produktus, kurie padės turėti gražią, švytinčią odą, bei sutaupyti, neišlaidaujant vis naujoms grožio priemonėms.

Finansų ministras labiau palaiko bendrą pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifo mažinimą, o ne tarifo mažinimą atskiriems produktams. Tačiau Rimantas Šadžius teigia, kad išvadas apie mokesčių mažinimą turėtų pateikti ekonomistai. „Man tikrai nesinorėtų staigaus iždo pajamų praradimo, kuris neišvengiamai atsitiktų, staiga sumažinus pridėtinės vertės mokestį vienai ar kitai prekių grupei. Tas negali būti pasakyta apie bendro tarifo mažinimą.

Lietuviai, plūstantys į Lenkijos parduotuves, atveria ir naują rinką kelionių agentūroms – pristatomos specialios apsipirkinėjimo kelionės. Agentūros noriai surenka lietuvius, perveža per Suvalkuose esančias parduotuves ir parveža lietuvius su pilnai pirkinių maišais.  Seimo Biudžeto ir finansų komitetas pirmininko pavaduotojas Kęstutis Glaveckas pripažįsta, kad tai kenkia biudžetui, tačiau verslo drausti negalima. „Jei yra tokia paklausa, tai ją uždrausti būtų neprotinga.

Valdančiųjų politinė taryba dėl lengvatinio 5 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifo būtiniausiems maisto produktams apsispręs vėliau, kai Finansų ministerija pateiks skaičiavimus, kiek biudžetas dėl to netektų pajamų. Tai ji turės padaryti per tris savaites. „Visos partijos sutarė, kad tai yra labai svarbus klausimas, jį reikia toliau svarstyti ir ieškoti sprendimų.

Šiandien valdantiesiems pasiūlius pataisas dėl lengvatinio pridėtinio vertės mokesčio (PVM) taikymo kai kuriems maisto produktams, o po to premjero siūlymo sumažinti bendrą PVM tarifą, pasisakė ir ekonomistai. Jie abejoja šių pasiūlymų naudingumu. „Mano nuomone, reikia įvertinti finansavimo šaltinius, kaip būtų kompensuojamos prarastos biudžeto pajamos.

Seimas svarstys, ar įpareigoti Finansų ministeriją sudaryti būtiniausių maisto produktų krepšelį, kuriam būtų taikomas lengvatinis 5 proc. pridėtinės vertės mokestis (PVM). Jeigu parlamentarai tokias pataisas priimtų, mažesnis PVM tarifas nuo 2017 metų būtų taikomas duonai, makaronams, kruopoms, pieno produktams, sviestui, šviežiai mėsai ir žuviai, aliejui, miltams, daržovėms, vaisiams bei cukrui.

Kada galvojate apie svorio metimą, kokie vaizdai dažniausiai sukasi galvoje? Nuolat graužiamas salieras ir daugelio produktų atsisakymas? Prakaito liejimas ant bėgimo takelio tol, kol kojos visiškai atsisako bėgti? Tiesa ta, kad viskas gali būti kur kas paprasčiau. Vis dėlto, nepamirškite kad sveikas svorio metimas turi vykti iš lėto ir palaipsniui.

Grįžus iš parduotuvės su pirkinių maišu tuoj pat visus maisto produktus krauti į šaldytuvą gali pasirodyti puiki mintis, kadangi taip, daugelio manymu, maistas ilgiau išsilaikys šviežias ir neges. Vis dėlto, kai kurie maisto produktai įdėti į šaldytuvą greičiau praranda savo skonį, ima sparčiai senti ir prarasti savo tekstūrą. Pomidorai. Šių daržovių laikymas šaldytuve sustabdo jų nokimą ir panaikina skonį.

Pastebėję daržovių kainas Lietuvos prekybos centruose pamatysime tiesiog prieš akis brangstančias lietuviškas daržoves. Kai kurioms brangus daugiau nei dvigubai, ekspertai pasakoja, kad įtakos turėjo ne tik sumažėjęs derlius, bet ir patys prekeiviai. Pagal skelbiamus duomenis matome, kad prieš metus 28 centus kainavusios nefasuotos morkos šiuo metu kainuoja 41 centą, o tai – 60,71 proc. brangiau. Baltagūžiai kopūstai brango 56 proc., bulvės 48 proc., o svogūnai ir 65 proc.

Amžini ginčai dėl kiaušinių naudos ir žalos žmogaus organizmui krypsta kita linkme. Dar visai neseniai gydytojai ir mokslininkai nuolat perspėdavo nepadauginti šio maisto gąsdindami padidėjusiu cholesteroliu. Tad koks iš tiesų tas kiaušinis? Sveika jį valgyti, ar ne? Kiek ir kaip dažnai? Lietuvos dietologai tikina, kad tai žmogui naudingas produktas, mat organizmas geba įsisavinti net 97 procentus kiaušinio maistinės vertės. Jo sudėtyje gausu geležies, amino rūgščių, vitaminų.

Statistikai prognozuoja, kad vasario mėnesį, palyginti su sausiu, Lietuvoje bus užfiksuota 0,3 proc. suderinta mėnesio defliacija. Vasarį suderinta metinė infliacija turėtų būti 0,5 proc., vidutinė metinė defliacija - 0,3 proc., pranešė Statistikos departamentas. Anot statistikų, tikėtina, kad vasario mėnesį didžiausią įtaką defliacijai turės mažėsiančios drabužių ir avalynės, alkoholinių gėrimų ir tabako gaminių, transporto grupių prekių ir paslaugų kainos.

Pajutus alkį, žinoma, skubate jį numalšinti. Vis dėlto, kas, jei renkatės maistą, kuris tik dar labiau didina apetitą? Ar tikrai vartojate maistą, nuo kurio pasijaučiate sotūs? Tai gali būti didesnė mįslė, nei jums atrodo. Pateikiame populiariausius maisto produktus, kurie gali kelti alkį net tada, kai jūsų skrandis jau yra pilnas. Balta duona. Baltai duonai kepti naudojami baltieji miltai, kuriuos išgaunant būtina nuo grūdų nulupti išorinį apvalkalą.

Nuolatiniai tyrimai rodo, jog tai, ką įprastai valgome kiekvieną dieną gali, yra vienas iš svarbiausių veiksnių, lemiančių mūsų gyvenimo trukmę. Laikantis tinkamos mitybos principų ir atsakingai atsirenkant maistą, galite užkirsti kelią lėtinėms ligoms bei užsitikrinti ilgaamžiškumą. Pateikiame 6 maisto produktus, kuriuos valgydami kiekvieną dieną galite natūraliai sustiprinti savo imuninę sistemą ir užsitikrinti ilgesnį gyvenimą.

Pastebima, kad vis daugiau žmonių išreiškia norą sveikai maitintis. Žinoma, tai pagirtinas žingsnis, tačiau reikalingos ir žinios. Formuojama nuomonė apie tam tikrus maisto produktus išties neretai būna klaidinga ir pirkdami, mūsų manymų, sveikuolišką maistą galime lengvai apsigauti. Taigi, pateikiame kasdienius gaminius, kurie yra labiausiai klaidinantys, dėl poveikio mūsų sveikatai.

Generalinė prokuratūra tirs maisto skurstantiems pirkimą, kai maisto produktai buvo pirkti labai brangiai.   Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vedėja Elena Martinonienė BNS patvirtino, kad tyrimas pradėtas dėl galimo sukčiavimo, o jį pavesta organizuoti Vilniaus apygardos prokuratūrai. Pasak E.Martinonienės, Žemės ūkio ministerijos paprašyta pateikti papildomos informacijos.

Nors eksportui ir investavimui Rusijos rinka nebėra patraukli, lietuviams vis platėja kelias į Baltarusiją. Lietuva pagal tiesiogines investicijas į Baltarusijos rinką užima 4 vietą, o tarp ES šalių 1 vietą. Neatsiliekame ir žemės ūkio bei maisto produktų eksporto pasiekimuose. Bendram eksporto i Baltarusiją rodikliui kritus, šio sektoriaus eksporto vertė palyginus 2014 ir 2015 metų 11 mėnesių laikotarpį išaugo beveik du kartus: nuo 180 mln. iki maždaug 350 mln. eurų vertės.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas ketvirtadienį paskyrė baudas dviem virėjoms, kurios kaltintos iš darželio-mokyklos, kuriame dirbo, pavogusios maisto. Kaip pranešė teismas, abi moterys prisipažino esančios kaltos bei dėl padaryto nusikaltimo gailėjosi, taip pat nepadarė įstaigai realios žalos, nes produktai grąžinti, todėl virėjoms teismas skyrė po 86 eurų baudą.

Prasčiau gyvenantys ir mažiau uždirbantys tautiečiai maistui išleidžia vos ne pusę savo mėnesinės algos. Ženklią dalį pajamų maistui skiria ir gyvenantieji geriau. Pernai lietuviai prekybos centruose apsipirkdavo pigiau, mat kai kurių produktų kainos krito. Ekspertai prognozuoja, kad tai buvo tik laikinas pigimas ir šiemet sulauksime kainų augimo.

Ploni plastikiniai maišeliai yra viena pagrindinių vandens telkinių taršos priežasčių, turinčių įtakos ne tik gyvūnijos pasauliui, bet ir ir pačiam šiukšlintojui. Juk tikrai nežavi gražiausias vandens telkinių pakrantes „puošiančios“ plastikinių maišelių virtinės ar į vandenį patekusios pusiau suirusios medžiagos, galinčios sukelti vėžinius susirgimus.

Tokį siūlymą Seime trečiadienį įregistravo parlamentarė Rita Tamašunienė. Jos manymu, būtina nustatyti pagrindinį būtiniausių maisto produktų krepšelį, kuriam turėtų būti taikomas lengvatinis 5 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas.

Būna dienų, o ypač savaitgaliais, kuomet nesinori iš namų kelti kojos, o, likus kiurksoti ant sofos, ima pyktis dėl kiekvieno namiškio mirktelėjimo ar geros nuotaikos apraiškų. Viena ko norisi – valgyti. Valgykite į sveikatą, tik rinkitės naudingus produktus.  Kai jaučiatės pavargę ir nieko nebenorite Bulvių košė Tikrai taip, alkį drąsiai malšinkite bulvių koše. Čia esanti cheminė chromo medžiaga padidina serotonino lygį. O serotoninas sukelia laimės pojūtį.

 VL žurnalistė Vida Tavorienė Europos gyventojai norėtų žinoti, iš kokių žaliavų – vietinių ar importuotų – yra pagaminti produktai, tačiau Europos Sąjunga, reglamentuodama prekių ženklinimą, stengiasi visiems uždėti vieną kepurę. O jei valstybė narė nori įvesti savo taisykles, reikia atsiklausti Briuselio. Žemdirbiai jau ne vienerius metus teikia siūlymus, kad ženklinant maisto produktus, ypač pieno ir mėsos, būtų nurodyta žaliavos kilmės šalis.

Pirkėjams svarbiausia, jog nekiltų dažniausiai perkamų, kasdien vartojamų ir aukštesnės kokybės maisto produktų kainos, rodo vasarį prekybos tinklo „IKI“ užsakymu atlikta visuomenės apklausa. Atsižvelgdamas į pirkėjų poreikius ir beveik 16 proc. vasario mėnesį išaugusius būtiniausių produktų fiksuotomis kainomis pardavimus, prekybos tinklas „IKI“ užfiksavo dar 120 prekių kainas.

 Kaip pašalinti iš organizmo šlakus ir toksinus? Geriausia – judėti, gerti daugiau vandens, apsilankyti pas limfodrenažinių masažų specialistą ir, žinoma, pakoreguoti valgymo įpročius. Štai keli produktai, padėsiantys išvalyti jūsų organizmą. Citrusiniai vaisiai (citrinos, apelsinai, greipfrutai ir laimai). Jie šalina iš organizmo toksinus, valo kepenis. Kasdien patariama išgerti puodelį šilto vandens su šviežiai spaustomis citrinų sultimis. Geriausia tai daryti rytais.

 Parengė Sandra Miškinienė Paklausti, ar valgo produktus, kurių galiojimo laikas pasibaigęs, dauguma žmonių atsakytų: na, žinoma, ne! Bet neapgaudinėkime savęs – tiesos tokiuose atsakymuose būna maža. Apklausos rodo, kad eilinis statistinis pilietis kasdien vartoja pasenusius pieno produktus, mėsą, žuvį, įvairias kruopas ir šokoladą. Tas maistas, beje, „sunoksta“ jau mūsų šaldytuvuose. Ir net ne dėl to, kad pernelyg ilgai jį ten laikome, o dažniausiai dėl to, kad laikome netinkamai.

Rudenį skundžiamės, kad vis dažniau apima liūdesys, subjūra nuotaika. Tokiai būsenai įveikti tikrai nebūtini vaistai - yra daug maisto produktų, kurie gali mūsų organizmą aprūpinti „džiaugsmo vitaminais“. Riebi žuvis Tyrimai parodė, kad šalyse, kuriose žmonės dažnai valgo žuvies, depresijos ir savižudybių atvejų pasitaiko rečiau, nei šalyse, kurių gyventojai “mėsėdžiai”. To priežastis - omega 3 riebalų rūgštys, kurios naudingos ne tik širdžiai bei kraujagyslėms, bet ir smegenims.

 Populiariausios įmonės savo klientų nenustoja stebinti pačiais netikėčiausiais gaminiais. Ar teko kada ragauti makaronų skonio ledų ar blynų skonio gėrimo? Pasirodo, kai kurie žmonės tai perka. Pateikiame neįprasčiausių maisto produktų sąrašą (ebaumsworld.

Pasak neuro mokslų daktarės Darya Rose, dauguma žmonių supranta sveikos mitybos reikšmę, bet norėdami pasiekti trokštamą kūno svorį, dažnai ieško kito kelio. Jų argumentai skamba maždaug taip „o taip, sveika mityba yra šaunu, bet aš tiesiog noriu numesti papildomus kilogramus taip greitai, kaip tai yra įmanoma.

LRT Radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Pažymėdamas, kad sudėtyje gali būti tam tikro produkto pėdsakų, gamintojas apsidraudžia ir informuoja alergišką vartotoją. Taip sako l. e. p. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto skyriaus vedėjos pavaduotoja Loreta Mačytė. LRT radijo klausytojas susidomėjo, ką reiškia užrašas ant produktų, kuriame nurodoma, kad gali būti vienų ar kitų produktų dalelių. „Kai prekybos centruose perkame produktus, jų etiketėse būna išvardintos sudėtinės dalys.

Prekybos tinklas „Maxima“, atsižvelgdamas į šalies gyventojų poreikius, skatina dar aktyviau vartoti šalyje pagamintą produkciją ir tinklo parduotuvėse plečia jų pasiūlą. Prekybos tinklo parduotuvėse startavusi akcija „Didžiuojamės lietuviška kokybe“ gyventojus kviečia į pirkinių krepšelius dėtis daugiau lietuviškų produktų, patiems įsitikinti jų įvairove bei aukšta kokybe ir taip palaikyti vietos gamintojus.

 Rusijos sankcijos importuojamiems žemės ūkio ir maisto produktams buvo pagrindinis kaimyninės valstybės koziris, o dar labiau pakenkti ji galėtų tik apribojusi energetinių šaltinių pardavimą Europos Sąjungai (ES), tačiau taip labai stipriai pakenktų ir pati sau, teigia „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis. „Žiūrint į Lietuvos eksporto struktūrą, galima sakyti, kad Rusija metė vieną didžiausių kozirių.

Ukrainos vadovai ne kartą kreipėsi į pasaulio bendruomenę, prašydami paramos Rusijos agresijos akivaizdoje. Jos kariuomenei trūksta ne tik neperšaunamų liemenių, šalmų ar batų, bet ir maisto bei medicininės pagalbos priemonių. Norėdamos padėti šiai šaliai, Lietuvos Krašto apsaugos savanorių pajėgos organizuoja maisto, medicininės pagalbos priemonių bei kitų daiktų siutimą į Ukrainą. Prie jų galite prisidėti ir jūs.

 Rusijos vyriausybė, įvertinusi šalies žemės ūkio rinkos padėtį, atšaukė draudimą importuoti į šalį dalį maisto produktų iš jai sankcijas taikančių valstybių. Rusijos vyriausybės interneto tinklapyje skelbiama, kad nebebus draudžiama į šalį įvežti sėklai naudojamas bulves, žirnius, cukrinius kukurūzus, svogūnus.

Rusijos rinkai skirti Lietuvos gamintojų produktai mūsų parduotuvių lentynose neužsigulėjo. „Vakar mūsų parduotuvėse jų dar buvo, o ar yra likę šiuo metu – net nežinau“, naujienų portalui balsas.lt sakė „Norfos“ atstovas spaudai Darius Ryliškis. „Pieno žvaigždžių“, „Vilkyškių pieninės“ gaminius, skirtus Rusijos rinkai – grūdėtą varškę, sūrius sėkmingai parduodame.

Krymas paprašė Maskvos suteikti jam išimtį dėl Rusijos sankcijų, kuriomis blokuojamas maisto produktų importas iš Ukrainos, penktadienį sakė šio regiono aukšto rango pareigūnas. Toks prašymas buvo perduotas Rusijos ministrams ketvirtadienį susirinkus aptarti problemų, su kuriomis Krymas susiduria penki mėnesiai po Maskvos įvykdyto atplėšimo nuo Ukrainos ir aneksijos, sakė Krymo žemės ūkio ministras Nikolajus Poliuškinas, kurį citavo vietos žiniasklaida.

  Rusija skelbia „visišką embargą“ daugumai maisto produktų, importuojamų iš Europos Sąjungos (ES), JAV bei kitų Vakarų šalių, reaguodama į jų sankcijas dėl Maskvos politikos Ukrainos atžvilgiu. Tai ketvirtadienį pranešė premjeras Dmitrijus Medvedevas. Sankcijas Rusija įveda vieniems metams. „Vykdydamas prezidento įsaką, pasirašiau Vyriausybės nutarimą.

LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Produktai Lietuvoje yra saugūs, tačiau reikia išlikti sąmoningiems ir pakoreguoti savo mitybos planus, kad produktai, turintys vėžį sukeliančių medžiagų, nebūtų vartojami nuolat. Taip teigia Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto skyriaus vedėjos pavaduotoja Aurelija Drumstienė.

Pasinaudojusios Europos Sąjungos parama ir pasitelkusios naujas vadybos metodikas ir informacines technologijas maisto produktus gaminančios įmonės atnaujino ir modernizavo gamybos procesus.

Suskaičiuoti visus namie stovinčius buities prietaisus, turbūt, būtų iššūkis dažnai namų šeimininkei, tačiau tikėtina, kad daugiausia jų stovi kulinarijos šventovėje – virtuvėje. Maisto ruošyba užima nemažai laiko, todėl visada norisi geriausio rezultato – šeimininkės noriai žengia koja kojon su išmaniosiomis technologijomis, tad nevengia atnaujinti ir savo buities įrangos. Dažniausiai naudojamu ir nepamainomu virtuvės prietaisu, turbūt, galima tituluoti šaldytuvą.

Vilniaus valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai vykdydami importuojamų iš trečiųjų šalių maisto produktų kontrolę, nustatė, kad bendrovė „Dipas“ importavo beveik 5,5 t sūdytų pistacijų, kuriose kancerogeninių medžiagų aflatoksinų koncentracija didžiausius leistinus kiekius viršijo net keturis kartus. Aflatoksiną gamina pelėsiai, kurie randami dirvoje, pūvančioje augmenijoje, šiene, pūvančiuose grūduose, riešutuose.

Žinių radijas Lietuvai įsivedant eurą jau dabar daugelis rinkodaros padalinių vadovų ir specialistų suka galvas, kaip padidinti kainas. Kirpėjų ir grožio specialistų asociacijos prezidentė, grožio salono savininkė Jolanta Mačiulienė teigia, kad įsivedant eurą paslaugų kainas pakels „apvalindama“ į didesnę pusę. Verslininkė tikina taip elgsis atsižvelgdama į augančias sąnaudas: „Mes negalime dirbti nenaudingai sau ir savo verslui. Mes vis tiek turime pasiskaičiuoti savo sąnaudas.

Lietuvos gyventojai rinkdamiesi maisto produktus pirmiausia atsižvelgia į jų kainą, skonį ir tik po to į naudą sveikatai, rodo tyrimas. Penktadienį tyrimą Seime pristatė Nacionalinės sveikatos tarybos pirmininko pavaduotojas, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Visuomenės sveikatos instituto direktorius Rimantas Stukas. Šiemet atliktos apklausos duomenimis, 36 proc. respondentų kaip svarbiausią kriterijų renkantis maisto produktus nurodė kainą. 31,3 proc.

Parduotuvėse galima pamatyti vis daugiau žmonių, skaitančių produktų etiketes. O kaipgi kitaip? Juk jeigu anksčiau pardavėjos paprašydavai, pavyzdžiui, duonos, tai ir paduodavo tos vienintelės rūšies, kurią turėdavo. Tai dabar šiam produktui skirtas visas skyrius. Deja, kartais net ir skaitant etiketes, sunku suprasti, kuo vienas produktas skiriasi nuo kito.

Darbo neturinčiai kėdainiškei Rasai Peleckienei šios Velykos buvo vienos įspūdingiausių – jas sutiko žinodama, kad pusmetį galės aprūpinti trijų vaikų šeimą maistu, nemokėdama iš savo kišenės. Moteris dalyvavo prekybos tinklo „Prisma“ organizuotame žaidime ir laimėjo 6 tūkstančių litų sumą pirkiniams. „Man ta suma prilygsta aukso puodui. Tai pirmas laimėjimas mano gyvenime, padaręs man ir visai šeimai didžiulį įspūdį.

Žydrūnė Jankauskienė Tauragės prekyvietėse parduodami maisto produktai, pasirodo, ne visada yra saugūs vartoti. Tokių pranešimų sulaukdavo ne tik „Tauragės kurjerio“ redakcija. Prieš daugiau nei savaitę Tauragės valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) inspektoriai, atlikę patikrinimą turgaus maisto produktų prekybos salėje, apstulbo, kai rado tiek daug pažeidimų.