Parengė Sandra Miškinienė
Paklausti, ar valgo produktus, kurių galiojimo laikas pasibaigęs, dauguma žmonių atsakytų: na, žinoma, ne! Bet neapgaudinėkime savęs – tiesos tokiuose atsakymuose būna maža. Apklausos rodo, kad eilinis statistinis pilietis kasdien vartoja pasenusius pieno produktus, mėsą, žuvį, įvairias kruopas ir šokoladą. Tas maistas, beje, „sunoksta“ jau mūsų šaldytuvuose. Ir net ne dėl to, kad pernelyg ilgai jį ten laikome, o dažniausiai dėl to, kad laikome netinkamai.
Dvejopi standartai
Gyvenimas išmokė mus visada atkreipti dėmesį į produktų galiojimo laiką – be to, dabar jau ir beveik neįmanoma parduotuvėje nusipirkti supelijusio sūrio, sužiedėjusios duonos ar užsigulėjusios dešros. Bet vos tik švieži produktai patenka į mūsų namus, visas mūsų budrumas išgaruoja kaip dūmas, tarytum tarp savų šaldytuvo sienų jiems nieko bloga nebegali nutikti. Pamirštame ne tik galiojimo terminus, bet ir laikymo taisykles. O kas čia tokio, jei batono plutelė kiek papelijo? Juk galima ją nupjauti ir toliau valgyti. Būkime atviri: juk kartais neapsiribojame tik „apsipūkavusia“ duona – suvartojame ir kiek apglitusias pieniškas dešreles (negi sunku prieš tai pakišti po čiaupu?), su sugižusiu pienu kepame blynus. Tačiau ar susimąstome, kad tie produktai gali būti mirtinai pavojingi mūsų sveikatai? Gal juokaujate!
Pavojingiausias iš visų
Tai, kad pienas – greitai gendantis produktas, žino ne tik kiekviena šeimininkė, bet ir šeimininkas, ir net vaikai. Deja, dauguma taip pat mano, kad sugižusį pieną galima panaudoti maistui, ir tai net bus naudinga sveikatai.
Iš tikrųjų pienas yra ideali maistinė terpė ne tik lakto ir bifido bakterijoms, suteikiančioms mums galimybę mėgautis gardžiu ir tikrai sveiku produktu rūgpieniu. Piene pagreitintais tempais dauginasi įvairiausi mikrobai, įskaitant žarnines lazdeles ir stafilokokus, galinčius sukelti toksinę infekciją bei disbakteriozę.
Pasterizuotą pieną galima laikyti 3 paras. Jei per tą laiką jo nesuvartojate, supilkite į stiklainį ir užraukite kefyru, grietine ar kitu rūgusio pieno produktu, turinčiu naudingųjų bakterijų.
Rūgusius pieno produktus reikia suvartoti dar greičiau – per 36 valandas, grietinę – per 3 paras, varškę ir jos gaminius – taip pat per 36 valandas, kol jie dar netapo patogeninių mikrobų židiniu.
Nuodingas sviestas
Atrodytų, koks blogis galėtų tykoti svieste – ypač jei tas laikomas šaldytuve? Bet, pasirodo, šiuo produktu galima smarkiai apsinuodyti, ir visai ne dėl kokių nors bjaurių mikrobų.
Visi riebalai laikui bėgant ir jiems kontaktuojant su šviesa oksiduojasi, juose susidaro toksiškų junginių. Daugeliui šeimininkių tą teko regėti savo akimis: dėl oksidacijos sviestas pasidengia geltonomis apnašomis ir įgauna karstelėjusį skonį.
Pasenusio aliejaus pakitimai būna ne tokie ryškūs, tačiau dėl to šis produktas netampa mažiau pavojingas sveikatai. Seno aliejaus keliami pavojai ne tokie ir menki – tai ir aterosklerozė, ir ankstyvas senėjimas, ir net vėžys.
Fasuotą sviestą galima laikyti 10 parų, aliejų – 4 mėnesius, bet ir tai tik šaldytuve.
Mėsa ir žuvis su kvapeliu
Ne tik nešvieži produktai graso infekcijomis. Ar žinote, kaip galima apsinuodyti šviežia mėsa arba žuvimi? Tai vieni niekai. Namuose nuplaukite mėsytę tekančiu vandeniu – juk reikia atsikratyti „parduotuvinių mikrobų“? – ir padėkite į šaldytuvą. Švarutėlė mėsa labai greitai pradės leisti sultis, kurios taps puikiausia maitinamąja terpe ligas sukeliantiems mikrobams, ir po dienos kitos turėsite bakterijų knibždantį produktą.
Salmoneliozė, dizenterija, maisto toksinė infekcija, stafilokokinė intoksikacija – visų šių negalavimų priežastimi gali tapti mėsa, kuri atrodo šviežutėlė.
Šviežią mėsą šaldytuve galima laikyti iki 72 valandų, žuvį – tik 48. Mėsos bei žuvies pusgaminių galiojimo laikas dar trumpesnis – vidutiniškai 12–24 valandos.
Itin didelį pavojų kelia daug kartų atšildyti šaldytos mėsos produktai. Mat kai kurios bakterijos nežūsta net žemoje temperatūroje, taigi kas kartą leidus produktui atitirpti jos dauginasi.
Jeigu nusipirkote šaldytos žuvies ir pakuotėje daug ledo, didelė tikimybė, kad ji buvo laikoma pažeidžiant temperatūros režimą. Tokioje žuvyje kaupiasi histaminas – medžiaga, galinti sukelti alerginių reakcijų.
Saldainiai su įdaru
Kiekvienam iš mūsų bent kartą gyvenime teko nusipirkti – ar bent jau matyti – „apšerkšnijusį“ šokoladą. Tokios baltos apnašos reiškia, kad nebuvo laikomasi produkto laikymo taisyklių ir terminų. Saldumynuose, užsigulinčiuose parduotuvių lentynose – ar mūsų namuose, – įsiveisia maistinių kandžių. Jų lervutės tokios mažos, kas nepastebimai prasigraužia per pakuotes ir ima puotauti. Aišku, mūsų sveikatai tai jokio pavojaus nekelia, tačiau perspektyva paskanauti saldainio su kirmėlytėmis vargu ar ką sužavėtų. Taigi patarimas: pirkdami parduotuvėje fasuotus produktus nebūkite pernelyg užtikrinti. Ant tokių pakuočių dažniausiai užrašoma fasavimo data, o kada tiksliai saldainiai buvo pagaminti, žinoma būna ne visuomet.
Mirtinai pavojingi konservai
Pasibaigus galiojimo laikui, mėsos, žuvies, o ypač daržovių ir grybų konservai gali tapti botulizmo – mirtinai pavojingos ligos priežastimi.
Žinoma, apsinuodyti konservais iš parduotuvės šiais laikais praktiškai neįmanoma net tuomet, kai jie jau būna atgyvenę jiems skirtą laiką, tačiau naminiais grybukais, pačių konservuotomis daržovėmis... Tokie konservai gali tapti prieglobsčiu klostridijoms – bakterijoms, išskiriančioms botulino toksiną, kuris pažeidžia žmogaus nervų sistemą ir sustabdo kvėpavimą.
Visada atminkite, kad valgydami senus ar netinkamai laikytus konservus rizikuojate ne tik smarkiai apsinuodyti. Sukirtę senstelėjusios troškintos mėsos porciją galite ir nepastebėti sveikatos pablogėjimo, tačiau kiek toks patiekalas patrumpins jūsų gyvenimą, sunku nuspėti. Tai beveik tas pats kaip rūkymas: niekas nemiršta nuo vienos cigaretės, niekas po savaitės nesuserga plaučių vėžiu – tai lėtas procesas. Kaip ir pasibaigusio galiojimo alaus, supilstyto į plastiko butelius, skonis ir spalva gali visiškai tenkinti vartotoją. Tačiau pasenusiame gėrime susikaupusios toksinės medžiagos gali sukelti sunkias pagirias, o reguliariai vartojant tokį alų žalojamos kepenys ir inkstai.
Oksidavusis tara, cheminiai procesai, vykstantys produktui sąveikaujant su pakuote, – į visą tai atsižvelgia gamintojas nustatydamas optimalų produkcijos galiojimo laiką. Taigi ignoruoti jo nerekomenduojama net tuomet, kai maisto produktas išoriškai atrodo visiškai vartotinas.