VL žurnalistė Vida Tavorienė
Europos gyventojai norėtų žinoti, iš kokių žaliavų – vietinių ar importuotų – yra pagaminti produktai, tačiau Europos Sąjunga, reglamentuodama prekių ženklinimą, stengiasi visiems uždėti vieną kepurę. O jei valstybė narė nori įvesti savo taisykles, reikia atsiklausti Briuselio. Žemdirbiai jau ne vienerius metus teikia siūlymus, kad ženklinant maisto produktus, ypač pieno ir mėsos, būtų nurodyta žaliavos kilmės šalis. Kiaulienos ir kitos mėsos ženklinimo pokyčiai – geri, bet dėl pieno produktų dar teks pakovoti.
Vartotojai – kaip akli kačiukai
Vartotojų įpročius formuojantys ir jų pasirinkimą stipriai veikiantys gamintojų ir prekybininkų rinkodaros triukai atima daug jėgų iš kiekvieno, kuris praveria prekybos centro duris.
Dalijamos šūsnys patarimų, kaip nepakliūti į betikslio vartojimo voratinklį. Nemažiau patarimų ir pastangų prireikia, norint nustatyti, iš kokių žaliavų ir kur pagaminta prekė, kokių priedų, gerinančių skonį ir vaizdą bei prailginančių galiojimo laiką, ji yra prikimšta. Prekių lentynose mirga marga pakuotės, kuriose pateikta vienokia informacija iškart krenta į akis, o kitokia – neretai sunkiai randama ir vos įskaitoma.
„Dažnai vartotojai, kaip akli kačiukai, deda prekes į pirkinių krepšelį ir nesusimąsto, ko jos vertos. O tie, kas tyrinėja pakuotes ir bando išsiaiškinti, iš ko produktas pagamintas, ne viską randa“, – pastebėjo Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos direktorius Jonas Sviderskis. Prekių ženklinimu jis susirūpinęs ir kaip vartotojas, ir kaip žemės ūkio produkcijos gamintojų interesus ginančios organizacijos vadovas.
„Žemdirbiai seniai siūlo, kad ženklinant maisto produktus, ypač mėsos ir pieno, būtų nurodyta žaliavos kilmė. Dabar, kai iškilo tokių sunkumų dėl eksporto rinkų, reikia visomis išgalėmis skatinti, kad patys suvartotume kuo daugiau lietuviškų produktų. Vadinasi, reikia pasistengti, kad vartotojams būtų aišku, jog prekė tikrai lietuviška, t. y. pagaminta Lietuvoje ir iš vietinių žaliavų. Kai parduotuvėse perkame, pavyzdžiui, prekybos tinklų užsakymu pagamintą pieną ir jo produktus, nežinome, iš kokios jie žaliavos: lietuviškos, latviškos ar estiškos. Tai kaip tada remsime savo gamintojus? Tai ypač aktualu dabar, kai nebelieka pieno gamybos kvotų“, – sako J.Sviderskis
Reikalauti nėra pagrindo
Remiantis ES reglamentu, apibrėžiančiu informacijos apie maisto produktus pateikimą, ženklinant pieno produktus neprivaloma nurodyti žaliavos kilmės. Tad reikalauti iš gamintojų, kad jie informuotų, iš kur atsivežė žaliavą, nėra pagrindo.
Pasak Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Veterinarijos sanitarijos skyriaus vedėjo Deivido Kliučinsko, pieno produktų gamintoją galima bausti tik už tai, jei jis, norėdamas įtikti vartotojui, savanoriškai nurodo, kad žaliavos kilmės šalis – Lietuva, o paaiškėja, kad ji importuota. Taigi, baudžiama už vartotojų klaidinimą.
Vis dėlto Briuselyje rimtai svarstoma, ar nereikėtų įvesti privalomo pieno žaliavos kilmės ženklinimo. Europos Komisija šiemet turėtų paskelbti išvadą, ar tikslinga tai daryti. Naivu būtų galvoti, kad ES buvo įsiklausyta į mūsų žemdirbių pageidavimus. Bendrijos pieno gamintojai tokio ženklinimo norėtų dėl pieno produktų, vežamų į ES rinką iš trečiųjų šalių.
Nemato kliūčių savarankiškai ženklinti
D.Kliučinskas pabrėžė, kad ES turi bendrą kontrolės sistemą, vadovaujasi tais pačiais standartais, todėl užtikrina vienodą produktų kokybę. Taigi, anot jo, nėra skirtumo, kokioje šalyje pagamintas pienas.
„Bet jei norime pabrėžti, kad produktas pagamintas iš lietuviško pieno, turime patvirtinti atitinkamą nacionalinės teisės aktą, kuris priverstų nurodyti žaliavos kilmę. Tačiau jis neturi prieštarauti ES teisei, tarptautiniams susitarimams. Europos Komisija įvertintų, ar norimi įteisinti reikalavimai nėra pertekliniai, ar jie nepažeidžia laisvo prekių judėjimo“, – aiškino Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos skyriaus vedėjas.
Žemės ūkio ministerijos Žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento direktorius Rimantas Krasuckis sakė, kad nemato kliūčių tokiam ženklinimui įteisinti. Juolab dabar, kai pieno sektorius išgyvena sunkų metą. „Reikalai juda. Greitai paaiškės, kokiu lygiu tai reikės įteisinti: žemės ūkio ministrės įsakymu, Vyriausybės nutarimu ar įstatymu“, – pareiškė R.Krasuckis.
Stipriai dirba lobistai
Anot Lietuvos nacionalinės vartotojų federacijos prezidentės Alvitos Armanavičienės, vartotojas ant pakuotės turėtų nesunkiai rasti aiškią ir išsamią informaciją apie prekę, tačiau jam tenka pavargti. „Štai dabar ES reglamentuoja, kad ant pakuočių pateikiamos informacijos apie produkto sudėtį raidžių šrifto dydis turi būti ne mažesnis nei 1,2 milimetro, o ant mažos pakuotės – 0,9 mm. Anksčiau šrifto dydis nebuvo reglamentuotas, o dabar jis apibrėžtas, ir aiškinama, kad informacija lengvai įskaitoma. Norisi paklausti, ar tokias raides įskaitys prastesnio regėjimo žmogus? ES stipriai dirba lobistai, todėl vartotojų organizacijoms labai nelengva ginti pirkėjų interesus“, – kalbėjo A.Armanavičienė.
Ji palaiko žemdirbių norą ant maisto produktų matyti žaliavos kilmę: „Turime žinoti, ar mėsa, pienas yra lietuviški, ar atvežti iš kaimyninių šalių. Sąmoningas vartotojas, kuriam rūpi, kad mūsų valstybė gyvuotų, galėtų mokėti pensijas, vykdyti socialinius įsipareigojimus, pasirinks savo gamintojo ir savo ūkininko produktą.“
Klaidina skirtingos pakuotės
Vartotojų interesus ginančios organizacijos vadovė pastebėjo, kad girdi nemažai žmonių nusiskundimų dėl skirtingo dydžio produktų pakuočių. Gyventojai skundžiasi, kad juos klaidina vienoje lentynoje išrikiuotos skirtingų dydžių pieno, grietinės, sviesto ir kitų pieno produktų pakuotės.
„Tai yra manipuliacijos. Žmonės dažnai nesigilina, ar grietinės indelis yra 500, 400 ar 350 gramų. Dažnas žiūri į mažiausią kainą ir ima. Dėl visokių rinkodaros triukų išlošia prekybininkai ir pramonininkai“, – įsitikinusi A.Armonavičienė.
D.Kliučinskas aiškino, kad priversti gamintojus suvienodinti pakuotes būtų sudėtinga: „Taip, vartotojui gali susidaryti įspūdis, kad jis perka daugiau, bet produkto pakuotėje iš tikrųjų yra mažiau. Kita vertus, vartotojai turi galimybę pasirinkti skirtingo dydžio pakuotes pagal savo poreikius. Taigi, jei yra paklausa, bus ir pasiūla.“
D.Kliučinskas pridūrė, kad šiuo atveju vartotojai gali nesunkiai palyginti tos pačios rūšies produktų, supakuotų ar supilstytų į skirtingo dydžio pakuotes, kainą. „Pagal mūsų šalyje patvirtintas taisykles, etiketėse privaloma nurodyti standartinio vieneto (kilogramo) kainą. Tad tai įvertinus, pasirinkti nebus sunku“, – pastebėjo specialistas.
Žemdirbiams parankūs pokyčiai
Praėjusių metų pabaigoje įsigaliojusios ES reglamentuotos ženklinimo naujovės yra parankios mūsų gyvulių augintojams. Kiaulių augintojai nekart piktinosi, kad iš kitų šalių atvežtų, bet paskerstų Lietuvos skerdyklose kiaulių mėsa mūsų parduotuvėse tapdavo lietuviška. Mat nurodyti kilmę nebuvo privaloma.
Pakeitimai numato, kad dabar būtina nurodyti šviežios, atšaldytos ir sušaldytos kiaulienos, ožkienos, avienos bei paukštienos kilmės šalį. Iki tol buvo privaloma informuoti tik apie žuvies, jautienos ir jos produktų, šviežių vaisių bei daržovių, medaus, alyvuogių aliejaus, ekologiškų maisto produktų kilmės šalį. Taip pat privaloma informuoti apie žaliavų ir galutinių produktų kilmės vietų skirtumą. Pavyzdžiui, jei prekiaujama uogiene, pagaminta Lietuvoje, bet iš lenkiškų uogų, apie tai turi būti pažymėta.
Atsargiau prekiaus lietuviška dešra
Žemdirbiai ir vartotojai yra suinteresuoti, kad mėsos perdirbėjai turėtų daugiau produktų ženklinimo įsipareigojimų ir neslėptų, iš kokių šalių veža žaliavas, kurias naudoja dešroms, dešrelėms ir kitiems gaminiams.
D.Kliučinskas mano, kad tai padaryti būtų sudėtinga, nes į vieną mėsos gaminį perdirbėjai deda įvairių žaliavų, atvežtų iš 5–6 šalių. Anot jo, tai apsunkintų ženklinimą ir kažin ar turėtų prasmę.
Vis dėlto vasario 11 d. Europos Parlamentas nutarė, kad Europos Komisija privalo suteikti vartotojams teisę žinoti gaminiuose esančios mėsos kilmę. Pritarta rezoliucijai, kurioje siūloma ženklinti perdirbtų maisto produktų sudėtyje esančios mėsos kilmės šalį. Toks siūlymas subrendo po 2013 m. kilusio skandalo dėl arklienos. Išaiškėjo, kad ji gaminių etiketėse buvo įvardyta kaip jautiena.
Į Europos Parlamentą išrinktiems politikams tenka įsiklausyti ir į vartotojų balsą. Skelbiama, kad 90 proc. apklaustų europiečių norėtų gauti visą informaciją apie mėsos produktų kilmės vietą. Pasak europarlamentaro Bronio Ropės, įsigaliojus tokiam reglamentui, gamintojai, teigiantys, jog prekiauja lietuviška dešra, privalės gaminio etiketėje aiškiai nurodyti sudėtyje esančios mėsos kilmės šalį. Tokiu būdu bus užtikrinta vartotojo teisė žinoti visą informaciją apie produkto kilmę.
