Neseniai įvykusiame susitikime tarp Lietuvos žemės ūkio viceministro Viliaus Martusevičiaus ir Baltarusijos žemės ūkio ir maisto ministro pavaduotojo Aleksandro Subotino vadovaujamos delegacijos aptarti dar gilesni bendradarbiavimo santykiai.
Kritęs Baltarusijos rublis ir Rusijos įtaka – negąsdina
Praeitais metais, rugsėjį, Rusijai uždraudus žuvies produkciją iš perdirbimo įmonių, taip pat apribojus ir vežimą iš sandėlių, šios šalies pavyzdžiu pasekė ir Baltarusija. Viceministras nors ir pritaria, kad Rusijos politika turi įtakos Baltarusijai, pabrėžia, kad šis partneris vis tiek išlieka labai svarbus. Susitikimo metu susitarta, kad nuo pirmadienio į Baltarusiją bus vėl įleidžiama žuvies produkcija iš muitinės sandėlių.
Lietuvos pramoninkų konfederacijos Užsienio ryšių departamento direktorius Aleksandras Izgorodinas tikina, kad politinė rizika, nėra tas veiksnys, kuris darytų įtaką Lietuvos verslų požiūriui į Baltarusiją.
„Politinė rizika visada išlieka, bet bendrame šalių kontekste mes nesame tokie išskirtiniai, kad būtent mūsų eksportui taikytų sankcijas. Priklauso nuo pačių kompanijų kiek jos nori tą riziką toleruoti. Mes matome, kad noras bendradarbiauti su Baltarusija tikrai nėra sumažėjęs nei iš mūsų pusės, nei iš jų“,– sako A. Izgorodinas.
Ekonomistas Nerijus Mačiulis taip pat mano, kad rizika yra suvokiama, tačiau svarbiausia – pelninga įmonių veikla.
„Jeigu Lietuvos įmonės sugeba sėkmingai eksportuoti savo produkciją net esant tokiam dideliam politiniui neapibrėžtumui ir ekonominiui nestabilumui, kuomet vyksta valiutos nuvertėjimas, tai tas įmones galima tik sveikinti. Manau, kad nėra nei vieno eksportuotojo, kuris nesuvoktų rizikos su Baltarusijos, Rusijos ar kitos Nepriklausomų valstybių sandraugos (NVS) narės ekonominiu ir politiniu nestabilumu, taip pat nėra ir per didelės priklausomybės nuo to regiono“, – mano N. Mačiulis.
Lietuviškoms prekėms judant į Baltarusijos rinką, kyla klausimas, ar šios prekės neiškeliauja ir į Rusijos rinką. A. Izgorodino teigimu, toks scenarijus – galimas.
„Sunku patikrinti, kur toliau tos prekės juda. Manau, kad tam tikrais atvejais taip galėtų būti, nes Baltarusija yra Eurazijos sąjungos dalis ir tai atveria jai kelią į Rusiją. Gal Baltarusijos prekybininkai turi kontraktų su Rusijos prekybos centrais ir ta dalis produktų atkeliavę iš Lietuvos, iškeliauja į Rusiją“, – svarsto A. Izgorodinas.
Stiprūs Baltarusijos ryšiai su Rusija skatina ir lietuvių investuotojus. Taip randama išeitis, kaip per Baltarusiją pasiekti Rusijos rinką. Žemės ūkio viceministras pasakoja, kad Rusija greitu laiku neapsirūpins pieno bei jautienos produktais, tad ypač palanku lietuviam investuoti į šias sritis Baltarusijoje.
„Yra žiūrima į kurias sritis investavus, būtų galimybė turėti geras rinkas NVS. Baltarusijos produkcija vis tiek orientuojasi į Rusiją. Jie domisi ir siūlo investuotojams geresnes sąlygas parodydami, kad yra rinka, kurioje tą produkciją būtų galima pardavinėti. Prekę pagamintą Baltarusijoje gali kur nori eksportuoti, nėra tokių apribojimų kaip iš Lietuvos“, – teigia V. Martusevičius.
Didesnis augimo potencialas nei Europos Sąjungoje
Nors dažniausiai akcentuojama, kad Lietuvos eksportas turėtų orientuotis į Vakarų bei Skandinavijos šalis, dėl gamybinių pajėgumų, įmonių konkurencingumo ir geografinių atstumų, su kaimynine šalimi prekyba tampa vis patrauklesnė. Ekonomistas N. Mačiulis teigia, kad dėl šių priežasčių Lietuva išliks įkalinta tarp Europos Sąjungos (ES) ir NVS. Ir nors Baltarusija turi problemų, prognozuojama, kad ateityje ši rinka taps tik patrauklesnė.
„Dar labiau didinti lietuviškų prekių eksportą į ES nėra nei poreikio, nei galimybių. Be to, sveika diversifikuoti rizikas, nes sulėtėjus ES augimu ar tam regionui patiriant nuosmukį, turėsime kitas rinkas. NVS ir Baltarusijos rinka yra patraukli savo dydžiu, o perkamoji galia tik didės. Politinis nestabilumas, vykdoma ekonominė politika, staigiai nuvertėjusios valiutos nėra patrauklūs veiksniai ir nepalengvina prekybos, bet ši rinka jau pažįstama, užmegzti prekybiniai ryšiai ir tai suteiks didesnį augimo potencialą ateityje nei mes galime rasti tą augimo potencialą ES rinkose“, – mąsto ekonomistas.
Jog svarbi rinkų diversifikacija, pritaria ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos Užsienio ryšių departamento direktorius. Anot jo, Europa buvo ta rinka, kuri palaikė bendrą eksporto augimą, bet kuo toliau, tuo labiau dairomasi į Azijos ir Amerikos rinkas. Tačiau dėl istoriškai susiklosčiusios prekybos su kaimyninėmis, mūsų verslas ir toliau turėtų išlikti vienas pirmaujančių Baltarusijos rinkoje.
„Daug priklauso nuo kompanijų patiriamos rizikos ir grąžos. Yra įmonių, kurios dirba ES rinkoje su pakankamai maža marža, yra įmonių, kurios nori didesnės maržos, bet yra linkusios prisiimti didesnę riziką. Tai tokios įmonės pakankamai sėkmingai ir dirba Baltarusijoje. O krizės vienu ar kitu metu pasibaigia, tad artėjimas su šia rinka naudingas“, – sako A. Izgorodinas.
Pašnekovas prognozuoja, kad stebint ekonominę NVS padėtį galima manyti, jog eksportas į Baltarusiją patirs stagnaciją arba lėtą augimą nuo 5 iki 7 proc., o investiciniai projektai ir toliau bus sėkmingai vykdomi.
Prekyba su Baltarusija užima ženklią Lietuvos užsienio prekybos žemės ūkio ir maisto produktais dalį. 2014 m. žemės ūkio ir maisto prekių eksportas į Baltarusiją sudarė 224 mln. eurų (4,8 proc. viso žemės ūkio ir maisto produktų eksporto), eksporto struktūroje pagal šalis Baltarusija buvo 6 vietoje iš 122 eksporto partnerių. Importas iš Baltarusijos siekė 64 mln. eurų (atitinkamai 2,0 proc.). Importo struktūroje pagal šalis Baltarusija buvo 14 vietoje tarp 109 šalių. Lietuviškos kilmės produktai sudarė 20 proc., šių produktų eksportas nuo 2010 metų padidėjo 2,7 karto.
2015 m. 01–10 mėn. lietuviškos kilmės daugiausia eksportuota duonos kepinių, produktų, naudojamų gyvūnų pašarams, galvijienos, sušaldytų žuvų, išrūgų miltelių, sūrių ir varškės, laktozės ir fruktozės. Minėti produktai sudarė 61 proc. lietuviškos kilmės produktų vertės.
2015 m. 01–10 mėn. daugiausia importuota rapsų aliejus (54 proc. viso importo), mėlynių, aliejinių augalų išspaudų, salyklinio alaus, voveraičių, degtinės.