maisto produktai

Seimas po pateikimo pritarė Kainų įstatymo pataisų projektui,  siūlančiam įmonėms, prekiaujančioms maisto produktais, uždrausti imti bet kokį kitą mokestį ir reikalauti kitų finansinių įsipareigojimų už vidaus rinkoje realizuojamus maisto produktus, išskyrus prekybinį antkainį, kuris didmeninėje prekyboje negalėtų būti didesnis nei 25 procentai nuo iš gamintojo įsigyto produkto kainos, o mažmeninėje prekyboje negalėtų būti didesnis nei 50 procentų nuo iš gamintojo įsigyto produkto kainos.

Nuo gegužės 1 dienos atsiranda prievolė smulkiesiems verslininkams, prekiaujantiems ne maisto produktais, naudoti kasos aparatus. Tačiau kol kas niekur neskelbiama, ar už įsigytus kasos apparatus jiems bus kompensuojama. Finansų ministrės Ingridos Šimonytės teigimu, šis klausimas bus sprendžiamas, tačiau kitaip, negu anksčiau. „Kiek žmonių nuo gegužės 1  dienos pradės naudoti kasos aparatus, nėra žinoma.

Vienas iš svarbiausių uždavinių, kuriuos tenka spręsti parlamentarams, subalansuoti mokesčių sistemą taip, kad ji būtų socialiai teisinga ir užtikrintų  mūsų poreikius viešosioms paslaugoms. Lietuva gyvena laikotarpį, kai už viešąsias paslaugas išleidžiame daugiau pinigų, nei tam surenka egzistuojanti mokesčių sistema. Vadinasi, krauname skolas savo  vaikams ar net vaikaičiams.

Vartotojui siūlomoje maisto produktų gausoje vis sunkiau atrinkti tuos, kurie labiausiai tinka žmogaus organizmui ir sveikatai. Sveikatinančios mitybos mokslas sulaukia vis daugiau dėmesio. Nuodugniai ištirta maisto produktų sudėtis, nuolat skelbiamos sveikos mitybos rekomendacijos, tad kiekvienas norintis gali sužinoti į burną dedamų produktų sudėtį, jų biologinę ir fiziologinę vertę.

Kovą fiksuota 1 proc. infliacija. Per mėnesį daugiausia - 5,4 proc. - pabrango drabužiai ir avalynė.Statistikos departamento duomenimis, vartojimo prekių kainos per minėtą laikotarpį padidėjo 1,1 proc., paslaugų kainos - 0,5 proc. 2012 m. kovo mėn. metinė infliacija (2012 m. kovo mėn., palyginti su 2011 m. kovo mėn.) sudarė 3,6 proc., kovo mėn. vidutinė metinė infliacija sudarė 4,2 proc. (2011 m. kovo mėn. - 2,2 proc.

Netikite, kad maisto produktus galima paversti menu? Tai puikiai įrodė menininkai, kurie produktus, esančius kone kiekvieno žmogaus šaldytuve, pavertė nuotaikingomis meno skulptūromis.

Suomijos centro kairės vyriausybė susitarė dėl 2,7 mlrd. eurų taupymo programos. Be to, ji planuoja iki 2016 metų sumažinti valstybės išlaidas 1,2 mlrd. eurų ir padidinti iš mokesčių gaunamas pajamas 1,5 mlrd. eurų. Pridėtinės vertės mokestis bus padidintas 1 proc. nuo dabartinio 23 proc. lygio. Taip pat bus padidinti lengvatiniai pridėtinės vertės mokesčiai maisto produktams ir vaistiniams preparatams – jiems Suomija taiko lengvatinius 9 arba 13 proc. PVM tarifus.

Praėjusią savaitę „Ekonomika.lt“ sudarė Lietuvos prekybos centrų reitingą ir skaičiavo, kuriame apsipirkti galima pigiausiai. Rezultatai nustebino ne vieną. Šią savaitę padedami gausios komandos „apsipirkome“ visoje Europoje. Lietuviškoje padangėje diskusijų, kaip brangiai mokame už maistą, netrūksta. Tautiečiai, nukeliavę į svečius kraštus ir ten nusipirkę pigesnių maisto produktų, nepavargsta aiškinti, kaip blogai gyvename.

Pastarąjį mėnesį kiaušinių kainos kyla it ant mielių. Pirkėjus jau sunku nustebinti maisto produktų brangimu, tačiau kartais į aukštumas šovusios kainos priverčia visus žioptelėti. Šįsyk eilė atėjo kiaušiniams – jie per keletą savaičių pabrango penktadaliu ir prognozuojama, kad greitai už jų dešimtį mokėsime septynis litus.

„Ekonomika.lt“ apklausoje, kurioje skaitytojai buvo prašomi įvertinti, kurie produktai, jų nuomone, nepagrįstai brangūs, atskleidė, kad daugiausia lietuvių (40 proc.) balsavo už tai, jog mėsos kainos labiausiai nepagrįstos. 24,6 proc. apklaustųjų nuomone, nepagrįstos ir pieno produktų kainos, o dar 21,6 proc. teigė, kad žuvies produktų kainos taip pat pernelyg aukštos. Tik vaisiai ir daržovės lietuviams nepasirodė itin brangūs.

Siūloma įteisinti lengvatinį 5 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą būtiniausiems maisto produktams – šviežiai atšaldytai arba užšaldytai mėsai, naminių paukščių šviežiai atšaldytai arba užšaldytai mėsai, pienui, kurio riebumas ne didesnis kaip 3,2 proc., šviežių naminių paukščių kiaušiniams su lukštais ir duonai. Tokį Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 19 str. papildymo projektą Seimo posėdžių sekretoriate įregistravo Seimo narys socialdemokratas Bronius Pauža.

Apsukrūs tautiečiai jau seniai suprato, kad keliauti apsipirkti į kaimyninę šalį apsimoka daug labiau, nei bandyti taupyti apsiperkant Lietuvoje, rašo „Vakaro žinios“. Vairuotojas Stasys Krasauskas, renkantis norinčiuosius įsigyti pigesnių prekių Lenkijoje, pasakojo, kad keleivių grupę surenka maždaug kartą per savaitę. „Interneto puslapyje paskelbiau, kad renku grupę žmonių, norinčių važiuoti apsipirkti į Lenkiją. Išvykas suorganizuoti pavyksta maždaug keturis kartus per mėnesį.

Tikriausiai niekas nesitikėjo, kad vykstant iš Londono į Vilnių teks krautis į lagaminą dešrų, sūrių ir net duonos. Taip taip, ne atvirkščiai, rašo „Vakaro žinios“. Atėjo diena, kai pagrindiniai maisto produktai jau net Londone pigesni. Čia, Lietuvoje, maisto kainoms pasiekė rekordines aukštumas ir vis kyla, nors pusės šalies gyventojų mėnesio pajamos mažesnės nei 800 litų.

Per metus didžiuosiuose Lietuvos prekybos centruose labiausiai pabrango varškė. Vidutinė jos kaina, palyginti 2011 ir 2012 m. vasario antrąją savaitę, šoktelėjo dešimtadaliu nuo 12,19 Lt/kg iki 13,45 Lt/kg. Dar daugiau  (apie 13 proc.) brango liesa varškė. Kilogramas jos 2011 m. vidutiniškai kainavo 11, 49 Lt. Lygiai po metų tuo pačiu laikotarpiu jos kaina pakilo iki 13,05 Lt/kg, rodo tinklapio produktukainos.lt duomenys. Per metus labiausiai atpigo lietuviškos bulvės.

Praėjusių metų gruodį žemės ūkio produktų supirkimo kainos padidėjo 3,3 proc. Įtakos tam turėjo 5,3 proc. pabrangę augalininkystės produktai ir 1,6 proc. - gyvulių ir gyvulininkystės produktai. Statistikos departamento duomenimis, iš augalininkystės produktų pabrango vaisiai (23,2 proc.), miežiai (3,6 proc.), grikiai (3,6 proc.), kviečiai (1,7 proc.). Atpigo avižos - 13,4, bulvės - 11,9, daržovės - 3,8, kvietrugiai - 3,1 procento. Iš gyvulininkystės produktų padidėjo kiaušinių (7,9 proc.

Ketvirtadienį priimtoje Europos Parlamento rezoliucijoje raginama imtis skubių priemonių sumažinti maisto švaistymą, tarp jų – įteisinti dvigubą maisto produktų galiojimo termino žymėjimą: iki kada produktas gali būti parduodamas ir iki kada – vartojamas. Europos Komisijos duomenimis, kasmet ES iššvaistoma 89 mln. tonų maisto per metus (t. y. apie 180 kg vienam gyventojui), nors 79 milijonai ES piliečių gyvena žemiau skurdo ribos, o 16 milijonų priklausomi nuo maisto labdaros.

Produktų kainų statistiką renkantis tinklalapis produktukainos.lt neseniai paskelbė trijų Baltijos šalių sostinių svarbiausių maisto produktų krepšelio vidutines kainas. Surinkti duomenys rodo, kad už devynis būtiniausius maisto krepšelio produktus (pieną, sviestą, sūrį, kiaulienos nugarinę, kiaušinius, cukrų, daržoves ir aliejų) mažiausiai vis dar moka lietuviai. Antri yra latviai, o štai estams toks produktų krepšelis atsieina brangiausiai.

Pagrindinių maisto produktų kainos 2011 metais pasiekė rekordines aukštumas, o javų kaina per pastaruosius 12 mėnesių šoktelėjo kone trečdaliu. Anot Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos, mėnesinis maisto kainų indeksas 2011 metais vidutiniškai siekė 228, o tai aukščiausias lygis nuo pat 1990 metų, kai indeksui buvo pradėti rinkti duomenys. Ankstesnis rekordas pasiektas 2008 metais.

Dabar viskas, kas padeda mums lengvai prarasti papildomą svorį, išlikti puikios formos, geriau jaustis ar atrodyti jauniau, kaip mat atsiduria pirkinių krepšelyje. Bet dažnai toks „sveikas“ pasirinkimas, galų gale, paaiškėja, nesąs sveikas, o kainuoja gerokai daugiau, nei kitos alternatyvos. Sveiko gyvenimo propaganda, pastaruosius 10-15 metų plačiai apėmusi pasaulinę informacinę erdvę, padėjo daugeliui produktų ir kosmetikos gamintojų be ypatingų pastangų padidinti savo pelnus.

Praėjusiais metais Estijoje vartotojų kainos (VKI) vidutiniškai augo 5,0 proc. ir buvo vienos didžiausių Europos Sąjungoje (ES). Didžiausią poveikį vartojimo kainoms praėjusiais metais darė 9,7 proc. brangę maisto produktai ir nealkoholiniai gėrimai, 6,2 proc. – elektra, šildymas ir 12,2 proc. brangesnis kuras.

Šeštadienio rytą Vilniaus rajone vagys apšvarino kavinę-parduotuvę. Anot Policijos departamento pranešimo, vagystė Vėliučionių kaime, 46 metų A. J. kavinėje-parduotuvėje, pastebėta apie 9 val. Iš parduotuvės, išėmus langą, pavogtą maisto produktų ir alkoholinių gėrimų bei seifas, kuriame buvo apie 122 tūkst. litų. Nuostolis nustatinėjamas.

Taip tei­gia liau­dies pa­tar­lė, ta­čiau jei vai­kai bū­tų klau­sę tė­vų ak­lai, da­bar vis dar bū­tu­me laks­tę su kuo­ko­mis. Nemąstan­tys sa­vo gal­va ir vis dar iman­tys, jei tik duo­da, ne­re­tai nu­skriau­džia ar­ti­mą sa­vo. Kal­ba­ma apie mais­to pake­tus, da­li­ja­mus pa­tiems skur­džiau­siems.

Didžiuosiuose prekybos tinkluose per praėjusią savaitę labiausiai brango juoda duona, pigo – fasuotos lietuviškos bulvės. Kaip skelbia produktų kainas lyginantis tinklapis produktųkainos.lt, vidutinė juodos duonos kilogramo kaina šoktelėjo 8,2 proc., o bulvės atitinkamai atpigo 7,06 proc.  Maždaug 2,3 proc. išaugo ir 9 proc. riebumo varškės kaina už kilogramą.

Kas septintas amerikietis priverstas naudotis maisto produktų talonais, kad išgyventų. Apie tai trečiadienį pranešė JAV žemės ūkio departamentas, atsakingas už paramos maisto produktais programos įgyvendinimą šalyje. Naujausiais oficialiais duomenimis, 2011 finansiniais metais, pasibaigusiais rugsėjo 30 d., 46,3 mln. nepasiturinčių žmonių naudojosi maisto talonais. Palyginus su ankstesniais metais, žmonių, nusprendusių kreiptis dėl tokios paramos į valstybę, skaičius išaugo 8 proc.

Sunkumas skrandyje, skausmas, pykinimas, ėdantis rėmuo – šie simptomai daugeliui mūsų yra gerai pažįstami ir... sistemingai ignoruojami. Priežasčių nekreipti dėmesio į nemalonius pojūčius randame nesunkiai: gal ką nors ne tą suvalgėme, gal ne laiku ar per greitai. Ir šiaip visiems žmonėms tokių dalykų pasitaiko nuolat. Įsimetame į burną tabletę virškinimą skatinančių fermentų ir vėl bėgte į darbą.

„Maisto banko“ akcija, vykusi šį savaitgalį, pranoko organizatorių lūkesčius. Parduotuvių lankytojai nepasiturintiems paaukojo maisto už 856 tūkst. Lt.Pirminiais duomenimis, labdaringos akcijos metu penkiasdešimties miestų gyventojai skurstantiems maitinti perdavė 284 tūkst. vienetų ilgai negendančių maisto produktų. Tai naujas „Maisto banko“ akcijos metu surinktos paramos maistu rekordas. 2010 metų rudens akcijoje „Maisto bankas“ gavo 249 tūkst.

Praėjusią savaitę pirkėjai už juodą duoną vidutiniškai mokėjo 4 proc. daugiau nei  prieš kelias savaites. Vidutinė juodos duonos kilogramo kaina šoktelėjo nuo 5,56 lito iki 5,79 lito. Kaip skelbia produktų kainas didžiuosiuose Lietuvos prekybos tinkluose lyginantis tinklapis produktukainos.lt, duonos brangimas praėjusią savaitę buvo didžiausias iš visų būtiniausių maisto produktų krepšelio.

Stambiausias pasaulyje kavinių tinklas „Starbucks“ už 30 mln. JAV dolerių įsigijo sulčių gamintoją „Evolution Fresh“, teigiama „Starbucks“ pranešime spaudai. „Starbucks“ ketina šiuo sandoriu sukurti milijardų vertės maisto produktų prekybos verslą, kuris turėtų itin nudžiuginti sveiką gyvenseną propaguojančius žmones. Apie tai, kaip skelbia „The Washington Post“, pranešė tinklo vadovas Howardas Schultzas.

Tik iki vasario skurstantys panevėžiečiai dar valgys sočiau – paskui jiems teks durti dar bent po vieną diržų skylutę. „Ar tiesa, kad kitais metais „Maisto bankas“ nebedalys maisto produktų?“ – tokiu nepaprastu klausimu į dienraščio korespondentus kreipėsi panevėžietė trijų vaikų mama Angelė (pavardė redakcijai žinoma). Kažkur išgirdusi informaciją apie permainas Maisto iš intervencinių atsargų tiekimo labiausiai nepasiturintiems žmonėms programoje, moteris ne juokais sunerimo.

Nutukimo ekspertas paragino valdžią įvesti riebaus maisto apmokestinimą, teigdamas, kad tai padės sumažinti nutukusių žmonų skaičių Velse, praneša BBC. Dr. Nadimas Haboubi vadovauja svorio valdymo klinikai ir patarinėjo rengiant vyriausybės strategiją kovai su gyventojų antsvorio didėjimu. Į šį raginimą Velso valdžia atsakė neturinti galios įvesti tokį mokestį.

Šiaurės Korėjos kalėjimuose, Jungtinių Tautų (JT) duomenimis, kalinama iki 200 tūkst. žmonių. Iš palydovų darytos nuotraukos rodo, kad kalinimo įstaigų plotai per pastaruosius dešimt metų gerokai išaugo, teigiama ataskaitoje, kurią ketvirtadienį JT Parlamentinei Asamblėjai pateiks JT specialusis įgaliotinis Šiaurės Korėjai Marzukis Darusmanas. Kai kuriose kalinimo įstaigose žmonės laikomi tik todėl, kad yra kitų kalinių artimieji.

Daugelis mūsų keliauja tik su rankiniu bagažu, tačiau susiruošusiems į ilgesnę poilsinę kelionę ar keliaujantiems su visa šeima, neretai prireikia bagažo. Rankiniam bagažui yra daugybė draudimų, o apie draudimus registruojamam bagažui kalbama nelabai dažnai. Kelionių tinklalapis Makalius.lt šį kartą primena, kokių daiktų į registruojamą bagažą neįsidėsite.

Kaimiečiai, palyginti su miesto gyventojais, suvartoja daugiau gyvūninės kilmės riebalų. Šis įprotis lemia didėjančią širdies ir kraujagyslių ligų riziką bei nutukimo pavojų. Linkę sočiau maitintis Vilniaus dietologijos centro gydytoja dietologė Eglė Kliukaitė teigė, kad kaimo gyventojai dažniau vartoja riebius produktus. Maisto ruošimui renkasi gyvūninės kilmės riebalus – taukus, sviestą, vartoja ir daugiau kitų riebių produktų – riebaus pieno, mėsos.

Nuo spalio 1 d. „Maisto banko“ paramą gaunančios organizacijos pradėjo mokėti nedidelį maisto tvarkymo mokestį. Planuojama, kad šis mokestis padengs 10 proc. visų paramos maistu organizavimo išlaidų. Paramą gaunančių organizacijų teigimu, gaunama nauda atperka įvedamą rinkliavą.

Net daug ko matę Šiaulių maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai suglumo, atvykę į Dzidų kaime (Šiaulių rajonas) įsikūrusią D. Mikolaitienės didmeninės prekybos įmonę „Digina“. Anot  Maisto skyriaus vedėjos Audronės Mikalauskienės, tarnybos specialistai nustatė, jog dirbama antisanitarinėmis sąlygomis, bei nusprendė, jog apie tolesnę įmonės veiklą negali būti nė kalbos.

Kiekvieną rudenį, artėjant šildymo sezonui,  pasigirsta bauginimai, kad Lietuvoje maisto produktai brangs, kad Europos šalyse galima nusipirkti tų pačių maisto produktų žymiai pigiau. Tačiau, palyginus kasdienio vartojimo prekių kainas Europos šalių parduotuvėse, akivaizdu -  Lietuvoje kasdienio vartojimo maisto prekių krepšelio kaina užima trečiąją vietą Europoje pagal pigumą. Pigiau šį krepšelį įsigyti kainuoja tik Lenkijoje ir Bulgarijoje.

Kas nedirba – tas nevalgo, byloja liaudies patarlė. Tačiau realybė kitokia – valgyti prašo ir nedirbančiojo skrandis, todėl maisto kainos – aktualios visiems. Kokių pokyčių pirkėjai sulauks šį rudenį? Džiugios žinios vegetarams Lietuvos daržovių augintojų asociacijos (LDAA) valdybos pirmininkas Vidmantas Kvedaras patikino, kad šiemet visų daržovių kainos neabejotinai bus mažesnės nei praeitąmet. „Praėjusiais metais dideles kainas iššaukė karščiai.

Europoje kiekvienais metais šiukšlyne atsiduria beveik 90 mln. tonų maisto produktų. Tai trečiadienį Briuselyje paskelbė Europos Komisija. Kiekvienas Europos Sąjungos (ES) pilietis per metus išmeta vidutiniškai 179 kg nesuvalgytų vaisių, daržovių, mėsos ir kitų maisto produktų. „Ši aplinkybė yra stebinantis neefektyvaus išteklių naudojimo pavyzdys“, – sakė ES komisaras Johnas Dallis. Komisija dėmesį į šią problemą atkreipė Maisto produktų saugumo dienos, kuri bus minima ketvirtadienį, proga.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, kontroliuojanti prekybos įmones, daro išvadą, kad pažeidimų prekybos centruose mažėja, o dažniausi yra bendri higienos ir maisto produktų ženklinimo pažeidimai. „Visi teisės aktų reikalavimų pažeidimai tiesiogiai daro įtaką parduodamų maisto produktų saugai ir kokybei. Bet išnagrinėjus pastarųjų metų (2009 - 2011) valstybinės maisto kontrolės rezultatus, pastebima pažeidimų mažėjimo tendencija.

Kaliningrado srities parduotuvėse mielai perkami mūsų šalyje pagaminti pieno bei duonos gaminiai, kurių kaina ten yra netgi mažesnė. Kaliningrade, Lenino prospekte visą parą veikiančiame prekybos centre „Majak“ gausu lietuviškų produktų. Ten galima įsigyti duonos „Vakaras“, „Rokiškio“ sūrio, jogurto, pagaminti Lietuvos bendrovėse. Šie produktai yra kiek pigesni, nei mūsų parduotuvėse. Pavyzdžiui, duona pigesnė beveik litu.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) maisto produktų inspektoriai, atlikę maisto produktų tyrimus, papildė prekyboje esančių maisto produktų, kurių sudėtyje yra GMO, sąrašą. VMVT duomenimis, pirmąjį šių metų pusmetį į rinką nepateko 26 tūkst. 55 kg nepaženklintų, genetiškai modifikuotų maisto produktų, importuotų iš trečiųjų šalių. Sojos izoflavonų, kurie skirti maisto papildų gamybai, sausame ekstrakto „Solgen 40“ mėginyje buvo nustatyta daugiau nei 5 proc.

Atlikus Baltijos šalyse maisto produktų ir gėrimų vartojimo tyrimą, paaiškėjo, kad tiek lietuviai, tiek latviai, tiek estai dažniausiai renkasi duoną, aliejų ir arbatą. Į Lietuvos gyventojų labiausiai mėgstamų maisto produktų penketuką taip pat patenka mėsa (kiauliena, jautiena, paukštiena) ir prieskoniai, į latvių – grietinė ir šviežios daržovės, į estų – pienas arba kefyras ir sviestas arba margarinas.

Šalies žiniasklaida praneša, kad į Lietuvą, taip pat ir į Tauragę, vėl veržiasi didžiausias Europos prekybos tinklas „Lidl“. Šis maisto produktais prekiaujantis vokiečių tinklas mūsų šalyje buvo įsigijęs 28 sklypus prekybos centrams statyti (vieną jų – Tauragėje). Prasidėjus krizei 21 sklypą pardavė. Dabar ši mažmeninės prekybos milžinė vėl žengia į Lietuvą, kalbama, kad „Lidl“ žvalgosi sklypo prekybos centrui statyti Tauragėje.

Vilniaus viešbučio „Radisson Blu Hotel Lietuva“ restorane rasta beveik 30 kilogramų įvairių maisto produktų, kurių vartojimo terminas jau buvo pasibaigęs, nustatyta ir daugiau maisto tvarkymo taisyklių pažeidimų.

Nors lietuviams kaimyno žolė visada atrodo žalesnė, panašu, kad bent jau maisto produktus perkame tikrai pigiau nei mūsų kaimynai latviai ir estai. Produktų kainų statistiką renkantis tinklalapis produktukainos.lt  neseniai paskelbė trijų  Baltijos šalių sostinių būtiniausių maisto produktų krepšelio vidutines kainas, kurios rodo, kad už daugumą produktų lietuviai moka mažiausiai.

Pirmąjį šių metų pusmetį sulaikyta 353 tonos nesaugių maisto produktų ir pašarų. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) inspektoriai, atlikdami importuojamų ir rinkoje esančių maisto produktų ir pašarų valstybinę kontrolę, pirmąjį šių metų pusmetį uždraudė tiekti į Lietuvos rinką apie 353 tonas maisto produktų ir pašarų.

Antras mėnuo Šiaulių centrinės turgavietės maisto paviljonuose pirkėjai su pirkiniu gauna ir kasos kvitą. Visą tą laiką prekyba mėsa ir jos gaminiais mažėjo, o prekeivių gretos retėjo — teigiama, kad ištuštėjo apie 30 procentų prekybos vietų. Tikrintojai varo baimę Iš ryto turgavietės mėsos paviljone pirkėjų mažiau nei pardavėjų. Pastarųjų čia gal kelios dešimtys. Pardavėja pasveria pagyvenusios moters išsirinktų produktų ir, atidavusi grąžą, muša kasos kvitą.

Maisto produktų kainoms per metus išaugus daugiau kaip 11 proc. ir nesiliaujant augti, mažų kainų parduotuvių tinklo „Lidl“ atėjimas būtų naudingas vartotojams, svarsto ekspertai, bet prekybininkai ragina palaukti, kol paaiškės, kokios strategijos imsis naujokas, trečiadienį rašo „Verslo žinios“. Apie tinklo plėtrą Lietuvoje skelbiantis „Lidl“ turi parduotuvių visose ES šalyse, išskyrus tris - Lietuvą, Latviją ir Estiją.

Po ilgų diskusijų darbo grupėje, žemės ūkio ministro sudarytoje savanoriško maisto produktų ženklinimo išskirtinumą suteikiančiais ženklais gairių projektui parengti, sutarta atsisakyti išskirtinumą suteikiančių, absoliučių teiginių „Be E“, „Be jokių E“ ir pan.