Kaimiečiai, palyginti su miesto gyventojais, suvartoja daugiau gyvūninės kilmės riebalų. Šis įprotis lemia didėjančią širdies ir kraujagyslių ligų riziką bei nutukimo pavojų.
Linkę sočiau maitintis
Vilniaus dietologijos centro gydytoja dietologė Eglė Kliukaitė teigė, kad kaimo gyventojai dažniau vartoja riebius produktus. Maisto ruošimui renkasi gyvūninės kilmės riebalus – taukus, sviestą, vartoja ir daugiau kitų riebių produktų – riebaus pieno, mėsos.
„Jie įpratę maitintis tuo, ką turi, todėl natūralu, kad naminiai pieno produktai – grietinė, sviestas, pienas – nebus nuriebinti, turės daugiau sočiųjų riebalų rūgščių, cholesterolio, neigiamai veiks širdies ir kraujagyslių sieneles“, – riebalų turinčių produktų poveikį sveikatai nurodė gydytoja dietologė.
Anksčiau kaimiečiai maisto ruošimui itin dažnai rinkdavosi taukus, tačiau šiandien vis dažniau seka miestiečių pavyzdžiu – naudoja aliejų.
„Sodiečiai suvokia, kad aliejus yra sveikiau nei taukai, tačiau vis tiek perlenkia lazdą – pernelyg didelis riebalų kiekis niekada nebus naudingas organizmui. Riebalai turi daug kalorijų, cholesterolio, didina riziką sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, nuo kurių dažniausiai ir miršta Lietuvos gyventojai“, – jausti saiką skatino E.Kliukaitė.
Pasak dietologės, nieko stebėtino, kad nuolat sunkiai dirbantys kaimo gyventojai linkę sočiau maitintis – valgyti riebią mėsą, grūdinius ir pieno produktus. Vis dėlto tokia mityba neapsieina be pasekmių – kaimo gyventojai dažniau turi antsvorio.
Mitybos įpročius perima iš tėvų
Tiek miesto, tiek kaimo gyventojai vartoja per mažai šviežių vaisių ir daržovių, išskyrus bulves. Pastarosios, nors ir laikomos daržovėmis, pagal turimą krakmolo kiekį, anot E.Kliukaitės, turėtų būti priskiriamos prie grūdinių produktų.
„Lietuvos gyventojai vartoja per mažai sudėtinių angliavandenių – grūdų, jų gaminių, įvairių košių. Ir per daug vartoja cukraus. Todėl, norintiesiems sveikai maitintis, reikėtų vartoti daugiau grūdinių produktų“, – patarė mitybos specialistė.
Ji atkreipė dėmesį, kad didelis baltymų kiekis nekenkia organizmui, tačiau svarbu tinkamai pasirinkti produktus, pvz., riebi mėsa yra ne tik baltymų, bet ir riebalų šaltinis.
„Lietuviai nėra linkę keisti mitybos įpročių. Šie įpročiai formuojasi iš kartos į kartą, todėl mityba nėra subalansuota: suvartojama per daug riebalų, ypač gyvūninės kilmės, per mažai valgoma daržovių ir grūdinių produktų“, – akcentavo E.Kliukaitė.
Rinkdamiesi žvalgosi į kainas
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, Medicinos akademijos Visuomenės sveikatos fakulteto, Profilaktinės medicinos katedros docentės Vilmos Kriaučionienės teigimu, pasirenkant maistą svarbios gyventojų pajamos.
„Kasmet atliekami gyventojų mitybos įpročių tyrimai rodo, kad praėjusiais metais sumažėjo sviesto ir šviežių daržovių vartojimas. Pablogėjusi ekonominė situacija itin paveikė kaimo gyventojų mitybą – jie pradėjo daugiau vartoti riebaus pieno, kitaip tariant, rinktis tuos produktus, kurie jiems nieko nekainuoja“, – pasikeitusius maisto pasirinkimo principus paaiškino V.Kriaučionienė.
Sumažėjusios pajamos privertė Lietuvos gyventojus pagalvoti ir apie pigesnių, taigi maistine prasme ir mažiau vertingų produktų pasirinkimą.
„Mitybą gali lemti ir išsilavinimas. Informacijos apie sveikus ar žalingus produktus užtenka ir kaimo gyventojams, tačiau miestiečiai geriau ją suvokia. Jie supranta, kodėl vieno ar kito produkto pasirinkimas gali turėti įtakos sveikatos sutrikdymui ar ligų atsiradimui“, – sakė docentė.
Ji taip pat pastebėjo, kad labiau išsilavinę gyventojai mėgsta išbandyti maisto naujoves. Miestiečių atradimai tik po kurio laiko būna pripažinti ir kaimo gyventojų. Pastarųjų mityba paprastai yra vienodesnė, nuolat besikartojanti.
Almutė BLAŽEVIČIŪTĖ
