„Viena tokia priežastis, dėl ko kai kurių prekių kainos keičiasi, pagal mūsų turimą informaciją, kokia buvo apyvarta penkiuose prekybos centruose, reikia pasakyti, kad 2016 metų primajame ketvirtyje mažmeninė apyvarta išaugo 10,6 proc., lyginant su 2015 metų pirmuoju ketvirčiu. Labai svarbu yra pirkimo ir pardavimo skirtumas tarp kainų. Čia negalima lyginti 2015 metų pirmo ketvirčio su 2016 metų pirmu ketvirčiu, bet jeigu palyginsime, kaip kaina keitėsi 1 euro apyvartos arba gaunamo 1 euro, tai pirmajame šių metų ketvirtyje, palyginti su 2015 pirmuoju ketvirčiu, aš galimai darau išvadą, bendras antkainis visos mažmeninės prekybos yra didesnis“, - po pasitarimo dėl maisto produktų kainų pokyčių pirmadienį sakė A.Butkevičius.
„Matome, kad kai kurių maisto produktų kainos paaugo, kai kurių sumažėjo, tačiau turime vadovautis ne emocijomis, bet aiškiais argumentais, kodėl jos kilo, arba kodėl mažėjo. Šiandien mane domino, ar Statistikos departamento prekių krepšelis, kuris stebimas kas mėnesį, tikrai sudarytas objektyviai. Kaip kainų stabilumą užtikrina Lietuvos bankas ir, ar Konkurencijos taryba neįžvelgė kokių nors susitarimų tarp prekybininkų, kas galėjo išauginti kai kurių prekių kainas“, – sako premjeras.
Statistikos departamentas tikina, jog atrenkant 100 prekių į krepšelį, kuris stebimas, atsiklausta pačių vartotojų. Statistikos duomenimis, Lietuvoje, palyginus 2016 m. kovo mėn. kainas su 2015 m. kovo mėn., 13 prekių grupių kaina pakilo, 17 sumažėjo, o 3 išliko nepakitusios. Daugiausia kainų pokyčiai vyko daržovių ir vaisių grupėje, tačiau kainos augo visoje Europos Sąjungoje.
2016 m. kovo mėn. Lietuvoje daržovės, palyginus su 2015m. kovo mėn., pabrango 9,5 proc. Šiek tiek mažėjo pieno ir mėsos kainos.
Anot jo, dar kartą prieita išvados, jog euro įvedimas neturėjo įtakos bendram prekių ir paslaugų kainų kilimui.
„Galiu drąsiai pasakyti, kad nė vienas iš dalyvavusių specialistų neišsakė tokios nuomonės (kad euro įvedimas darė įtakos kainoms - BNS). Kodėl nesusieta su euru, todėl, kad tose valstybėse, kur importuojamos prekės, buvo atsiskaitoma eurais. Vienas atvejis gali pateisint, jei importuojama iš tų šalių, kur atsiskaitoma doleriais ar kitomis valiutomis ir jos yra stipresnės nei euras. Tada būtų galėjusi kaina keistis dėl euro. Tas faktorius visiškai atmestas“, - tvirtino premjeras.
Premjeras teigia, kad Įtakos gali turėti keli faktoriai – tai gali būti ir maža rinka, ir prekybininkų antkainių politika ar net derlius.
„Man pateiktais duomenimis, šiemet per pirmąjį ketvirtį lyginant su pernai tuo pačiu laikotarpiu didžiųjų prekybos centrų pirkimo pardavimo skirtumas išaugo apie 50 proc. Kokią dalį prekybininkai pasilieka pelnams, gali atsakyti tik jie patys. Tačiau Konkurencijos taryba turi ne tik akylai stebėti, bet ir, iškilus klausimams, atlikti tam tikrus tyrimus, tai padėtų labiau kontroliuoti kainas“, - sako A. Butkevičius.
Jo teigimu, Valstybinei mokesčių inspekcijai pavesta vykdyti atskirų įmonių grupių stebėseną.
Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vadovas Laurynas Vilimas po pasitarimo sakė neturintis informacijos apie pagrindinių penkių prekybos centrų antkainių pokyčius pastaruoju metu.
„Mes tokiais duomenimis asociacijos viduje negalime keistis, tai draudžia įstatymai. Mes nežinome kainų, kurias susitaria kiekvienas prekybininkas su tiekėjais. Statistikos departamentas fiksuoja kainas ir jų pasikeitimus. Kai kurių produktų kainos sumažėjusios ir prekybininko dalis joje sumažėjusi, o kai kurių prekių, kurių paklausa didesnė, tiek tiekėjų, tiek prekybininkų dalis gali būti padidėjusi“, - kalbėjo L.Vilimas.
Jo teigimu, prekybos tinklai specialiai kainų mažinti neketina, nes pokyčiai vyksta labai dažnai, o kai kurių prekių kainos keičiasi kasdien.
Statistikos departamento vadovė Vilija Lapėnienė sakė, kad departamentas neturi prekybos tinklų antkainių statistikos, nes negauna duomenų.
„Mes stebime kainas, fiksuojame ir pateikiame kainų pokyčius vartotojams“, - po susitikimo žurnalistams teigė V.Lapėnienė.
Konkurencijos tarybos pirmininkas Šarūnas Keserauskas taip pat negalėjo komentuoti premjero pareiškimo dėl neva padidėjusių antkainių, o tik patikino, jog taryba toliau prižiūrės rinką.
„Konkurencijos taryba nuosekliai sako, kad geriausias dalykas, kuris varžo pardavėjus yra ne kainos kėlimas, o konkurencija. (...) Mes esame atsakingi už visą rinką ir jei matysime, jei kažkur vyksta neadekvatus kainų judėjimas rinkos atžvilgiu, mes darysime tyrimus“, - tvirtino Š.Keserauskas.
SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda teigia, kad kainų augimas gali būti susijęs su paklausos augimu.
„Pastaruoju metu paklausa Lietuvos rinkoje gana sparčiai auga ir atsiranda visos prielaidos kainoms kilti, čia jokio kriminalo nėra. (..) Atrodo, ekonomikos augimas privedė iki tokio taško. (...) Esant tokiai situacijai, į blogiausią padėtį pakliūva tie vartotojai, kurių pajamos neauga, tuo tarpu kainos auga“, - LRT radijui pirmadienį sakė G.Nausėda.
Anot jo, sudėtinga kalbėti apie kartelinius prekybos tinklų susitarimus, neturint įrodymų.
„Galima samprotauti įvairiai, bet tokius kaltinimus metant, reikia turėti įrodymus ir būtų sudėtinga teigti, kad yra karteliniai susitarimai. O gal tos kainos kyla, nes auga paklausa ir tada prekybos tinklai nederindami kainų tarpusavyje, bet matydami apyvartos didėjimą, pasididina, taip pagerindami savo finansinius rodiklius“, - tikino analitikas.
Jo nuomone, kainos auga ir dėl to, nes Lietuvoje yra „nunykęs smulkusis sektorius“.
2014 metų rugpjūtį prekybininkai pasirašė geros verslo praktikos, įvedant eurą, memorandumą - jie įsipareigojo sąžiningai perskaičiuoti kainas, keičiantis valiutoms. Be to, pernai p;usmetį - iki liepos 1 dienos - prekybininkai buvo įpareigoti skelbti kainas dviem valiutomis - eurais ir litais. Pasibaigus šiam laikui, dalis prekybininkų savo noru toliau skelbė kainas dvejomis valiutomis.
TAIP PAT SKAITYKITE:
Smeigė prekybos centrui: pažiūrėkite, kokios daržovių kainos buvo 2013 metais
Skirtingi tyrimai, skirtingi duomenys: ar iš tiesų pabrango maisto prekės?
