euro įvedimas

Europos Komisijos vicepirmininkas ir prekybos komisaras Valdis Dombrovskis ketvirtadienį atitolino Bulgarijos viltis greitu metu įsivesti eurą, kadangi Balkanų šalis neatitinka visų privalomų įstojimo kriterijų. V. Dombrovskis prieš susitikimą su Bulgarijos pareigūnais žurnalistams sakė, kad šalis netaps euro zonos nare anksčiau nei 2025-aisiais. Bulgarija – skurdžiausia ES narė – tikisi, kad euras paskatins šalies ekonomiką ir finansinį saugumą, tačiau užsitęsusi politinė krizė keičia planus.

Lenkijos ministras pirmininkas antradienį griežtai pasisakė prieš bendros euro zonos valiutos įvedimą Lenkijoje artimiausioje ateityje, pabrėžęs, kad euro įvedimas Kroatijoje šių metų pradžioje sukėlė „chaosą“ ir pragyvenimo išlaidų šuolį. Mateuszas Morawiecki pareiškė, kad Lenkijos nacionalinę valiutą – zlotą – pakeitus euru, dar pakiltų infliacija, kuri jau viršija 17 proc., ir padidėtų lenkų pragyvenimo išlaidos.

Praėjus beveik dešimtmečiui po to, kai Kroatija tapo naujausia Europos Sąjungos nare, ši šalis stengiasi kuo geriau išnaudoti savo, kaip bloko narės iš Vakarų Balkanų, statusą.  Sausio 1 dieną Kroatija įsives bendrąją ES valiutą – eurą – ir prisijungs prie Šengeno erdvės. 4 mln. gyventojų turinčios šalies pareigūnai prognozuoja, kad šie pokyčiai bus prisimenami kaip vienas didžiausių šalies pasiekimų nuo tada, kai prieš 31 metus subyrėjus Jugoslavijai, ji paskelbė nepriklausomybę.

Kitų metų pradžioje sueis lygiai penkeri metai, kai Lietuvoje atsisakyta lito ir buvo įvesta bendra valiuta euras. Per šį laiką atlyginimai ir kitos išmokos didėjo. Tačiau vietoje nestovėjo ir kainos – kai kurios paslaugos brango itin sparčiai. Kas lemia tokias tendencijas, ar galima tikėtis, kad ateityje kainos neaugs taip sparčiai? Diskusijoje apie tai – Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) vyriausioji ekspertė Indrė Genytė-Pikčienė.

Premjeras Algirdas Butkevičius pareiškė, jog euro įvedimas kainoms jokios įtakos neturėjo - prekės, anot jo, pastaruoju metu brango, prekybos tinklams padidinus antkainį. Prekybininkų atstovai nekomentuoja prekybos tinklų antkainių pokyčio, o kitų valstybės institucijų atstovai negalėjo patvirtinti premjero žodžių.

Šiandien Lietuvos statistikos departamentas paskelbė kovo mėn. infliacijos rodiklius – pagal vartotojų kainų indeksą apskaičiuotus vartojimo prekių ir paslaugų kainų pokyčius. Jie rodo, kad pavasaris Lietuvoje prasidėjo taip pat, kaip ir pastaruosius dešimt metų – kainų ūgtelėjimu. Kovą vartotojų kainos buvo gerokai – 1,0 proc. – didesnės nei vasarį.

Būsto nuomos kainų pokyčiai, atrodo, jau neturėtų stebinti. Kiekvienais metais priklausomai nuo sezono, nuoma brangsta arba pinga. Tačiau statistikos departamento duomenimis, praėjusiais metais butų nuoma pabrango daugiau negu penktadaliu. Ekonomistai teigia, jog taip yra dėl paklausos, kuri ryškiai viršija pasiūlą, tačiau nuomininkai skėsčioja rankomis ir piktinasi, kad šiuo metu susirasti pigų būstą – darbas ne iš lengvųjų.

Lietuvos politikams besidžiaugiant euro įvedimo šimtadieniu, Nepriklausomybės akto signataras, ekonomistas Audrius Rudys teigia, kad dėl euro Lietuva neteko dalies valstybingumo.

LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Lietuvoje prasideda Europos pinigų savaitės renginiai, skirti jaunimo finansiniam raštingumui ugdyti. Ši nauja iniciatyva vyks visoje Europoje. Lietuvos bankų asociacijos atstovai keliose rajonų mokyklose ves pamokas apie pinigų ir bankų vaidmenį visuomenės gyvenime, kiti bankų darbuotojai kviečiami tai daryti savanoriškai mokyklose, kuriose patys mokėsi. Iniciatyva siekiama padėti jaunimui įgyti praktinių pinigų valdymo įgūdžių.

Žinių radijas Penktadienį sostinėje prasidedant tradicinei Kaziuko mugei, rengiamai jau 411-ą kartą, mugės sumanytojas ir rengėjas Vytenis Urba „Žinių radijui“ pirmadienį sakė, kad euras mugei bus iššūkis, bet tai nenustelbs gausios jos programos. „Pirmą kartą Kaziukas ateina su euru – tai šioks toks iššūkis ir pirkėjams, ir pardavėjams. Renginių, aišku, apstu ir daug.

Statistikai pripažįsta, kad paslaugų kainos šių metų pradžioje galėjo didėti ir dėl euro įvedimo. „Yra įvairių priežasčių. Iš dalies galbūt galima sieti su euro įvedimu, nes ir kitose šalyse, kur buvo įvestas euras, buvo pastebėtas spartesnis paslaugų kainų didėjimas“, - spaudos konferencijoje penktadienį sakė Statistikos departamento Kainų statistikos skyriaus vedėja Nadiežda Alejeva.

Verslininkai, kalbėdami apie euro įvedimo įtaką jų įmonių veiklai, dažniausiai sako, kad bendroji Europos valiuta atnešė daugiau teigiamų pokyčių nei neigiamų. Be to, prekybininkai ir paslaugų teikėjai sutartinai pabrėžia, kad euro įvedimas nepakeitė jų prekių bei paslaugų kainų, nes tam įtakos turėjo kiti veiksniai, pavyzdžiui, pakitusi žaliavų kaina.

 Dėl metų pradžioje Lietuvoje įvesto euro nekilnojamojo turto pardavėjai pakoregavo parduodamų objektų kainas. Nekilnojamojo turto skelbimų portalo „Domoplius.lt“ ekspertai skaičiuoja, kad vidutinės butų kainos didžiuosiuose Lietuvos miestuose per porą mėnesių ūgtelėjo apie 1–3 proc. Šių metų vasario pirmoje pusėje vidutinė parduodamo buto kaina Vilniuje siekė 78,6 tūkst. eurų (271,5 tūkst. litų), o praėjusių metų lapkričio-gruodžio mėnesiais buvo beveik 1,6 tūkst. eurų (5,5 tūkst.

Kasmet sausį prisnūsdavusi nekilnojamojo turto (NT) rinka Lietuvai įsivedus eurą, kaip ir prognozavo šios srities ekspertai, įmigo. O šiemetis sausis – „sausiausias“ per visus pastaruosius ketverius metus. Gyventojai atsargūs, verslas nebijo Preliminariais Registrų centro duomenimis, šių metų sausį sandoriais įgyta 5 tūkst. 800, pernai – 7 tūkst. 424, 2013-ųjų sausį – 6 tūkst. 947, 2012 metų tuo laikotarpiu – 6 tūkst. 605 nekilnojamojo turto objektai.

Lilija Giniotienė, LRT Radijas, LRT.lt Per mėnesį nuo euro įvedimo Lietuvos paštas į eurus iškeitė per 700 milijonų litų. Pasak pašto tinklo tarnybos direktorės Ingos Dundulienės, ypač aktyviai žmonės keitė pinigus pirmąją sausio savaitę. Daugiausiai litų šiuo metu keičiama rajonų centruose, mažiausiai – kaimo vietovėse. Šiuo metu apyvartoje cirkuliuoja maždaug pusantro milijardo eurų. Tai sudaro beveik aštuoniasdešimt procentų Lietuvoje esančių grynųjų pinigų.

Prieš euro įvedimą Lietuvos žiniasklaida mirgėjo straipsniais, kad su euru Lietuva pateks į euro zonos rojų. Bet nepraėjo nė mėnuo, straipsnių rašytojai savo honorarų gal nė nespėjo pragerti, o euras smuko į rekordines žemumas. Tačiau kažkas juk turi išlošti, nebūna taip, kad pralaimi visi.

Praėjusią parą teisėsaugos pareigūnai užfiksavo dar devynis bandymus atsiskaityti galimai padirbtais eurų banknotais.  Sausio 30 d. apie 10 val. Radviliškyje, Gedimino g., prekybos centre, 52-ejų metų moteris, atsiskaitydama pateikė galimai padirbtą 50 eurų vertės kupiūrą. Sausio 30 d. apie 16 val. 20 min. Biržuose, Kęstučio g., banke, 45-erių metų veterinarijos vaistinės darbuotojai priduodant pinigus, aptikta galimai padirbta 50 eurų vertės kupiūra. Sausio 30 d. 13 val. 45 min.

Įvedus eurą, lietuviai gana sklandžiai perėjo prie naujosios valiutos, tačiau pasibaigus dviejų valiutų laikotarpiui ir iš apyvartos galutinai pasitraukus litui, prekybininkai vis dar jaučia pirkėjų nerimą dėl galimų kainų pokyčių. Prekybos tinklas „IKI“, atsižvelgdamas į savo pirkėjų apsipirkimo poreikius ir lūkesčius, nusprendė užfiksuoti daugiau kaip 100 būtiniausių prekių kainas, kurios nedidėjo nuo pernai metų lapkričio 1 dienos ir toliau nekils, bet gali ir mažėti.

Žinių radijas Lietuvos gyventojai, perskaičiuodami kainas iš litų į eurus, vidutiniškai apsirinka maždaug dešimčia procentų. Tai parodė SEB banko užsakymu atliktas tyrimas. Šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė sako, kad dažniau klystama dėl mažesnių kainų, o tiksliau skaičiuoja dažniau perkantys žmonės: „Šiek tiek daugiau atidumo, perkant mažos kainos prekes, tikrai nepamaišytų.

Prieš euro įvedimą Lietuvoje buvo parduodama daugiau nei 600 būstų, kurių kaina siekė milijoną ir daugiau litų. Šiandien, litui „pavirtus“ euru, situacija pasikeitė. Nekilnojamojo turto skelbimų portalo „Domoplius.lt“ duomenimis, milijono vertės gyvenamųjų namų ir butų šalyje sumažėjo daugiau nei dešimt kartų. Būstas, kurio vertė dar visai neseniai buvo milijonas litų, dabar tekainuoja apie 289 tūkst. eurų. Todėl šiandien kur kas mažiau žmonių galės sakyti, kad gyvena milijono vertės namuose.

 Valdžia jau pusmetį ramina ir tikina, kad dėl euro įvedimo kainos nedidėja, tačiau gyventojai atakuoja vartotojus ginančias organizacijas ir skundžiasi, kad prekės ir paslaugos brangsta. O euro įvedimą prižiūrintys šimtai inspektorių pluša ir kontroliuoja, ar prekių pardavėjai ir paslaugų teikėjai teisingai atliko aritmetinius veiksmus. Matyt, Lietuvos žmonėms tiek įsipyko sistemiška skurdinimo politika, kad jie šaukiasi valstybinio kainų reguliavimo. Tai parodė „Vilmorus“ apklausa.

 Naujoji euro zonos narė Lietuva antradienį dar labiau pakurstė diskusijas dėl Graikijos pareiškusi, kad šalys privalo laikytis savo pažadų, ir paragino Europą užimti bendrą poziciją dėl Rusijos. Finansų ministras Rimantas Šadžius naujienų agentūrai „Reuters“ sakė besitikintis tolesnio euro kurso kritimo, Europos centriniam bankui (ECB) paskelbus, kaip jis tikisi, apie „efektyvius, bet gana atsargius“ veiksmus šią savaitę.

Lietuvoje įsigalėjus eurui, sukčiai bando apgaudinėti žmones ne itin išmoningais, bet pačiais įvairiausiais būdais. Pavyzdžiui, sausio 16 dieną Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas užregistravo keturis pranešimus apie policijos pareigūnais prisistatančių telefonionių sukčių skambučius. Nusikaltėliai panaudojo kiek naujas įprastai naudojamų pramanų variacijas.

 Lietuvai įsivedus eurą, šalies bankų asociacija pristatys, kokie iššūkiai šiemet laukia Lietuvos bankų. Pasak asociacijos vadovo Stasio Kropo, nuo sausio keisis bankų veiklos reguliavimas, nes didžiausius šalies bankus prižiūrės jau nebe Lietuvos, o Europos centrinis bankas. Pernai europiniai bankų prižiūrėtojai teigiamai įvertino trijų didžiųjų Lietuvos bankų turtą ir veiklą.

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su Lietuvai akredituotais užsienio šalių ambasadoriais. Susitikime Prezidentė apibendrino praėjusių metų darbus ir įvykius, padėkojo ambasadoriams už bendradarbiavimą, aptarė euro įvedimą ir svarbiausius šių metų Lietuvos tikslus ir darbus. Tai – tradicinis Prezidentės ir užsienio diplomatijos atstovų susitikimas. Šiemet jame dalyvavo apie 50 ambasadorių. „Praėję metai buvo išskirtiniai Lietuvai.

Antanas Guoga, Europos Parlamento narys, ALDE frakcija, Liberalų sąjūdis Tą patį, ką ir su euru – žodžius paversti kūnu. O konkrečiau – įgyvendinti prieš keletą mėnesių premjero skambiai duotą pažadą dėl radikalių darbo rinkos reguliavimo pokyčių. Tuo labiau, kad ir konkretus bei pažangus, darbuotojų teises apsaugantis pasiūlymų paketas dėl darbo kodekso keitimo jau yra paruoštas.

Pirmadienį prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiks su Lietuvai akredituotais užsienio šalių ambasadoriais. Tai tradicinis prezidentės ir užsienio diplomatinio korpuso atstovų susitikimas, kuriame Lietuvos vadovė apibendrins svarbiausius praėjusių metų darbus ir įvykius, aptars euro įvedimą ir kalbės apie svarbiausius šių metų tikslus. Susitikime dalyvaus daugiau kaip 50 Lietuvai akredituotų užsienio šalių ambasadorių.

 VL žurnalistė Vida Tavorienė Prieš šventes pirkėjų nestigo nei prekybos centruose, nei mažesnėse parduotuvėse, nei turgavietėse. Tačiau kasdienybėje varžytuvės dėl vartotojų, kurių Lietuvoje mažėja, aštrėja. Sunkmečiu išpurtytoms turgavietėms nelengva konkuruoti su prekybos centrais, kuriuose be perstojo sukasi įvairių akcijų pasiutpolkė. Kas joje laimi: prekybininkai ar pirkėjai, iškart nesusigaudysi, tačiau stambiųjų prekybos centrų reklaminis šturmas masina vartotojus.

 Trečiadienį Vilniuje surengtas oficialus euro įvedimui pažymėti skirtas renginys, į kurį Ministro Pirmininko Algirdo Butkevičiaus kvietimu atvyko Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkas Donaldas Tuskas, Europos Komisijos (EK) pirmininko pavaduotojas Valdis Dombrovskis ir kiti aukšti euro zonos šalių bei ES institucijų atstovai. Pristatydamas euro įvedimo procesą Lietuvoje, premjeras pasidžiaugė, kad Vyriausybei pavyko sėkmingai įgyvendinti šį užsibrėžtą tikslą.

Edmundas Jakilaitis, LRT Televizijos laida „Dėmesio centre“, LRT.lt „Galbūt Viktoras Uspaskichas norėtų, kad pradėčiau su juo diskutuoti, ginčytis, bet aš žinau dėl ko visa tai daroma. Dėl dviejų dalykų: dėl to, kad visi socialdemokratai palaikė jo neliečiamybės naikinimą, antras išsišokimas atsirado tada, kai Žmogaus teisių komitete nebuvo priimtas sprendimas, kad ši byla yra politinė. Viskas.

LRT Radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt 2014 m. prekių ir paslaugų kainos Lietuvoje sumažėjo 0,3 proc., teigia Statistikos departamento Kainų statistikos skyriaus vedėja Nadiežda Alejeva. Pasak specialistės, didžiausią įtaką tam turėjo prekių kainų sumažėjimas 1,1 proc. Tačiau paslaugų kainos, Statistikos departamento atstovės teigimu, padidėjo 2,4 proc. Energetinių prekių – gamtinių dujų, elektros, degalų – kainos, anot N. Alejevos, nesikeitė arba mažėjo. „Gamtinės dujos atpigo 25 proc.

Žinių radijas Statistikos departamentas, stebinti 100 pagrindinių vartojimo prekių ir paslaugų kainas, nustatė, kad per pirmąją savaitę, įsivedus eurą, labiausiai brango vynuogės, svogūnai, moteriškos pėdkelnės ir tualetinis popierius.   Prekių brangimui sausio pradžioje didžiausią įtaką esą turėjo tai, kad baigėsi gruodį taikytos nuolaidos. Statistikos departamentas taip pat pastebi, kad gruodį sustojęs paslaugų brangimas sausio pradžioje vėl atsinaujino.

Pirmadienį Lietuvoje nustatyti 22 atvejai, kai rasti galimai suklastoti eurai, pranešė Policijos departamentas. Sausio 12 d. 9 val. 20 min. Šakiuose, Nepriklausomybės g., banke, pateikta galimai padirbta 5 eurų vertės kupiūra. Sausio 12 d. apie 11 val. Panevėžio r., Krekenavos mstl., Laisvės g., Lietuvos pašto skyriuje, 48-erių metų vyras patikrinti pateikė galimai padirbtą 20 eurų vertės kupiūrą.

Po euro įvedimo pagausėjus pranešimų apie padirbtų euro banknotų atvejus, didžiausios Lietuvoje saugos sprendimų bendrovės „G4S Lietuva“ specialistai primena apie būtinybę tinkamai apmokyti įmonių darbuotojus. „Per pirmąsias euro įvedimo savaites pastebima daug pranešimų apie nustatytus eurų padirbinėjimo atvejus.

 Nijolė Petrošiūtė Štai ir į Lietuvą atėjo euras, vienų lauktas, kitų įtariai, trečių gal net priešiškai pasitinkamas... Bet atėjo. Tapome 19-ąja euro zonos valstybe. O ko būtų vertos sutiktuvės, jų šurmulys, jei jų nelydėtų linksmesni ar liūdnesni nutikimai? Pašto apgultis Pirmoji vieta, kurioje suprantu, kad įvyko kažkas svarbaus, buvo paštas. Gavau pranešimą apie man atėjusį siuntinuką, bet pašte eilė – kaip Chruščiovo laikais prie duonos.

Dėl euro įvedimo atnaujinama valstybinių įstaigų įranga nesukėlė didelių nesklandumų smulkiesiems verslininkams. Daugelis jų verslo liudijimus išsiėmė dar prieš Naujuosius. Paprastai smulkiųjų verslininkų antplūdžio metų pradžioje sulaukianti Mokesčių inspekcija šiemet dirba ramiai. Iki vidurdienio Klaipėdos skyriuje verslo liudijimus išsiėmė vos per 30 žmonių. Tačiau kai kuriems į Mokesčių inspekciją užsukusiems po gruodžio 31-osios vidurdienio teko nusivilti.

Sausio pirmosios dienos, kai galima atsiskaityti dviem valiutomis – litais ir eurais, atnešė nemažai sumaišties tiek pirkėjams, tiek prekybininkams ir paslaugų teikėjams. Įstatymas nurodo, kad iki sausio 15 dienos galima atsiskaityti ir litais, ir eurais, tačiau grąžą privaloma atiduoti tik eurais, išskyrus kelias išimtis.

Žinių radijas Lietuvos nekilnojamojo turto rinkos aktyvumas pirmąjį šių metų pusmetį gali sumažėti, o tam daugiausiai įtakos turės valiutos pasikeitimas, teigia Registrų centras. Esą tokias prognozes leidžia daryti kitų Baltijos šalių patirtis. Kalbėdamas apie galimus NT kainų pokyčius, Registrų centro atstovas Aidas Petrošius teigia, kad preliminarūs skaičiavimai didelių permainų šiemet nežada.

Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba skelbia, kad Lietuvoje užfiksuota mažiau pažeidimų, susijusių su euro įvedimo įstatymu, nei Latvijoje ir Estijoje per tą patį laikotarpį. Tarnybos vadovas Feliksas Petrauskas sako, kad euro įvedimas šalyje vyksta sklandžiai. Tačiau galutinius rezultatus bus galima palyginti šių metų vasarą, kai baigsis Lietuvos perėjimo prie euro procesas.

Euro įvedimą Lietuvoje nuo 2015 m. sausio 1 d. palankiai ir labiau palankiai gruodį vertino beveik du trečdaliai – 60 proc. apklaustųjų, rodo gruodį, prieš pat euro įvedimą, atlikta reprezentatyvi visuomenės apklausa. Per mėnesį, nuo lapkričio iki gruodžio, palankiai eurą vertinančių gyventojų dalis išaugo 7 procentiniais punktais. Didžiausias palankumas euro įvedimui (71 proc.

Kiekvieną dieną į policiją plaukia pranešimai apie galimai padirbtus eurus. Ir kasdien tokių pranešimų iš įvairiausių Lietuvos kampelių tik daugėja. Sausio 4 d. apie 20 val. 30 min. Jonavos r., Kuigalių k., Šviesos g., parduotuvėje, nenustatytos tapatybės apie 30 metų amžiaus vyriškis atsiskaitė galimai padirbta 50 eurų vertės kupiūra. Sausio 7 d. apie 11 val. 10 min. Kaune, Taikos pr., parduotuvėje, 25-erių metų moteris, atsiskaitydama už prekes, pateikė galimai padirbtą 50 eurų vertės kupiūrą.

Per pirmąsias sausio savaites už prekes bei paslaugas atsiskaityti bus galima ir litais, ir eurais. Tačiau grąžą prekybininkai ir paslaugų teikėjai privalės atiduoti eurais, išskyrus išimtinius atvejus. Šie pokyčiai, anot euro.lt, labiausiai atsilieps daugiausia klientų kasdien sulaukiančiam verslui – apie 15 tūkst. mažmeninės prekybos parduotuvių, taip pat beveik 7 tūkst. viešojo maitinimo įmonių.

Žinių radijas Euras nepakeitė nekilnojamojo turto Lietuvoje kainų, „Žinių radijui“ sakė nekilnojamojo turto kompanijos „Ober-Haus“ generalinis direktorius Remigijus Pleteras. Pasak jo, esminių įvykių, pakeisiančių nekilnojamojo turto rinką 2015-aisiais, nėra. „Žinoma, vienas pagrindinių įvykių – kainas skaičiuojame eurais. Mūsų duomenis, kainos išliko nepakitusios, perskaičiavus jas į eurus. Esminių pokyčių, neskaitant nedidelio kainų augimo 3-5 proc.

Prekybos tinklai, kurie grąžą atiduodavo ne eurais, o litais, baudžiami nebus, sako Vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VTAT). Kaip LRT Radijui teigia VTAT direktorius Feliksas Petrauskas, pažeidimai prekybos centruose buvo padaryti dėl objektyvių priežasčių. „Ne visuomet laiku būdavo suteikiamos inkasacinės paslaugos, nes žmonių srautas buvo gana didelis. Antras dalykas – didelė apyvarta. Lyginant su praėjusiais ir užpraeitais naujais metais, apyvarta padidėjo iki 30–40 proc.

 Sausio 6 d. 11 val. į Kauno apskr. VPK Jonavos r. PK kreipėsi 60-etis vyras, kuris pareiškė, kad sausio 5 d. apie 1 val. 30 min. Jonavoje, P. Vaičiūno g., taksi keleivis už suteiktas taksi paslaugas jam sumokėjo galimai padirbta 50 eurų vertės kupiūra. Sausio 6 d. 9 val. į Panevėžio apskr. VPK kreipėsi 42-ejų metų parduotuvės pardavėja, kuri pareiškė, kad sausio 3 d. 20 val.

Nauji metai atėjo kartu su nauja valiuta – euru. Vieni šiems pasikeitimams buvo pasiruošę labiau ir keblumų atsiskaitydami už prekes bei paslauga nepatyrė, kitiems – sekėsi kiek sunkiau. Tačiau ne vienas tautietis pripažino ir tai, kad kainos eurais atrodo „mažesnės“, todėl kyla didesnė pagunda pirkti daugiau. „Labai keblu palikti arbatpinigių padavėjai, nes pasižiūri į tą penkių eurų banknotą ir galvoji: „Ai, pitakas.

Lietuvai įsivedus eurą ypač laukiami ir su juo susiję teigiami pokyčiai. Įvairūs ekonomistų skaičiavimai žada didėsiančius eksporto mastus į euro zonos šalis ir palankesnę aplinką užsienio investuotojams, pigesnį skolinimąsi Lietuvai ir su tuo susijusias grėsmes – galimai didėsiantį politikų apetitą išlaidauti.

Giedrė Baltrušytė, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Euras yra antroji pasaulinė valiuta po dolerio – jį naudoja apie 330 mln. gyventojų, tad ir eurų padirbinėtojų ratas gerokai didesnis, palyginti su litų. Policijos pareigūnai neabejoja, kad pirmaisiais eurų cirkuliavimo Lietuvoje mėnesiais, kol dalis žmonių dar nebus gerai pažinę naujosios valiutos, padirbinėtojai gali siekti tuo pasinaudoti, todėl ragina gyventojus būti atidžius ir akylus.

Virginija Motiejūnienė, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Labdaros organizacijoms padedantys didieji Lietuvos prekybos tinklai pastebi, kad šiemet per žiemos šventes žmonės smulkius lietuviškus centus aukoja dosniau. Taip esą ne tik rodo gerumą, bet ir negaišta laiko juos keisdami į eurus. Po žiemos švenčių ilgai vartojamus maisto produktus žmonės aukoja gana vangiai, bet štai aukų dėžutės pilnos lietuviškų centų.