„Atsiskaitymo dviem valiutomis laikotarpis skirtas tam, kad gyventojai patirtų kuo mažiau nepatogumų dėl valiutos pasikeitimo: nereiktų dėl kiekvieno pirkinio pirmąją metų dieną eiti į valiutos keityklą, būtų galima neskubant išleisti paskutinius užsilikusius litus. Kita vertus, toks patogesnis perėjimas prie naujosios valiutos reiškia papildomą naštą verslui – prekybininkai ir paslaugų teikėjai privalo kruopščiai pasiruošti priimti dvi valiutas, pasirūpinti eurais grąžai“, – sakė LR finansų ministerijos Pasirengimo euro įvedimui koordinavimo skyriaus vedėja Gita Šematovičiūtė.
Tiesa, dalis verslininkų dėl atsiskaitymo dviem valiutomis kalbėjo, kad pirmąsias dvi sausio savaites žada nedirbti.
UAB „Aldvilė“ vyriausiasis buhalteris Gustas Karolis mano, kad „tie, kurie važiuos atostogauti per pirmąsias euro savaites, nieko nelaimės, nes vėliau vis tiek teks grįžti į tą pačią realybę“.
„Pirmosiomis sausio savaitėmis leisti sau atostogauti gali verslininkai, kurie prikaupę daug pinigų, arba visiški kvailiai. Mes žadame dirbti ir uždirbti pinigus, nes neturime jų tiek daug sutaupę. Manau, kad esame pasiruošę grąžą atiduoti eurais, turime tam tikrą pinigų paketą, todėl ramiai laukiame naujųjų metų“, – atviravo Kauno įmonės vyriausiasis buhalteris.
Gyventojai nežada piktnaudžiauti
„Tam tikrą sumą išsiimsiu prieš naujus metus ir leisiu tas dvi savaites, kol turėsiu. Paskui, manau, kaip ir iki šiol – atsiskaitysiu kartais kortele, kartais grynaisiais. Mėgstu piniginėje turėti grynųjų, nes man taip aiškiau, kiek turiu. Išsiimi tam tikrą mėnesio dieną smulkioms išlaidoms ir turi į tą sumą sutilpti, čia toks būdas neišleisti visų pinigų. Tačiau jei išleisiu išsiimtus – sėdėsiu namie ir čiulpsiu leteną kaip lokys žiemą“, – kaip žada atsiskaityti per pirmąsias sausio savaites, pasakojo vilnietė Birutė.
O štai kitas sostinės gyventojas Mantas sakė: „Aš tai žadu sėdėti namie ir niekur neiti: virsiuosi namie ryžius, nešiuos juos į darbą, kad tik nereikėtų niekam nieko mokėti, vaikščiosiu pėsčias, o pinigus laikysiu kortelėje.“ Vilnietis Andrius sako, kad jo gyvenimas tekės įprasta vaga, ir žada dažniau atsiskaityti kortele.
„Žadu gyventi taip, kaip gyvenau prieš tai. Eiti į parduotuves, atsiskaityti pinigais, kuriuos turėsiu po ranka. Tikriausiai, kaip dauguma atvejų iki 2015-ųjų, atsiskaitinėsiu kortele. Jeigu turėsiu grynųjų litų, duosiu litus, kol tie vargšai visai pasibaigs. Būsiu ne itin susirūpinęs dėl į piniginę netelpančių eurų, kurių didžiųjų nominalų rankose laikyti nežadu artimiausią neapibrėžtą laikotarpį. Taip pat man nerūpės pasikeitusios kainos, nes man jos ir dabar mažai rūpi. Sūnui bus džiaugsmo, daugiau smulkių liks į taupyklę“, – tikino Andrius.
Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vadovas Laurynas Vilimas teigia, kad techniniams pakeitimams pasiruošta, tačiau svarbiausia, kad atsiskaitymo dviem valiutomis laikotarpiu pardavėjai ir pirkėjai elgtųsi tolerantiškai bei pagarbiai vieni kitų atžvilgiu..
„Eurą visi pasitiksime su nekasdieniais jausmais. Ir nuo mūsų visų, ne tik nuo prekybininkų, bankininkų ar politikų, priklausys, kokie tie jausmai bus – stresas, nepasitenkinimas, beprasmis pyktis ar optimizmas, entuziazmas ir tolerancija“, – sakė L. Vilimas.
Su piktnaudžiavimu nesusidūrė
Restoranų tinklo „Bernelių užeiga“ vadovė Jolanta Kubolienė pasakojo, kad per pirmąsias sausio savaites su piktybiškais klientais nesusidūrė, daugiau neklandumų buvo konvertuojant valiutą.
„Iš tikrųjų tokios problemos mes kaip ir neturėjome. Girdėjome per žinias, kad smulkieji verslininkai susiduria su pirkėjais, kurie už smulkius pirkinius piktybiškai atsiskaito stambiomis kupiūromis, tačiau mums lyg ir nepasitaikė tokių atvejų.
Daugiau nepatogumų sukėlė litų keitimas į eurus, buvo šiokios tokios maišalynės, tačiau turime pakankamai eurų grąžai atiduoti. Taip pat nemanome, kad vėliau teks pasinaudoti išimtimis ir grąžą atiduoti litais, nes mūsų klientai dažniausiai atsiskaito banko kortelėmis, todėl jokių problemų nekyla“, – sakė J. Kubolienė.
