Nijolė Petrošiūtė
Štai ir į Lietuvą atėjo euras, vienų lauktas, kitų įtariai, trečių gal net priešiškai pasitinkamas... Bet atėjo. Tapome 19-ąja euro zonos valstybe. O ko būtų vertos sutiktuvės, jų šurmulys, jei jų nelydėtų linksmesni ar liūdnesni nutikimai?
Pašto apgultis
Pirmoji vieta, kurioje suprantu, kad įvyko kažkas svarbaus, buvo paštas. Gavau pranešimą apie man atėjusį siuntinuką, bet pašte eilė – kaip Chruščiovo laikais prie duonos. Ir visi pikti, suirzę, kad ilgai reikia laukti eilėje. Ko jie laukia? Eurų. Nori litus į eurus išsikeisti. Aš noriu tik siuntinuką pasiimti, tad dairausi kito langelio, prie kurio mane aptarnautų. Tokio nėra. Čia pat buvęs vyriškis „paguodžia“, kad ir jis stovės šioje beprotiškoje eilėje, nes jam būtina išsiųsti registruotą laišką. Tiek to, ateisiu kitądien. Bet mikliai už langelio besisukanti darbuotoja paprašo atsiimti negaišuojant, nes paštas esąs užverstas siuntiniais, registruotais laiškais: juk šventinis laikotarpis. Tačiau tie, kurie išties galėtų išsikeisti pinigus vėliau: po savaitės... po mėnesio... po pusmečio, eilių apleisti neketina. Gaiš, barsis, bet iš eilės nesitrauks... Žmonės keitė maksimaliai vienos operacijos metu galimas pakeisti sumas – po 1 000 eurų. Dažnas turėjo atsinešęs keleriopai daugiau, į eilę stojo po keliolika kartų. Ir tuo pat metu guodėsi, kad galo su galu nesuduria, kad kone pusbadžiu gyvena. Regis, „nesuveikė“ Lietuvos banko raminimai, kad už litus bus galima atsiskaityti dar dvi savaites po sausio 1-osios, kad komerciniai bankai litus be mokesčių keis pusę metų, o Lietuvos bankas – neribotai.
Užkonservavo litus
Raseinių kredito unijos darbuotojos šypteli: jei ne euro atėjimas, dalis vyresnių žmonių sukauptų pinigėlių tikrai būtų sutrūniję. Ir kokių tik jų neatnešama keisti: apipelijusių, pelių apkramtytų, „apsisiotų“. „Kai tokius pinigėlius paleisdavome per skaičiavimo aparatą, kai juos pakedendavo, vėliau visas patalpas tekdavo vėdinti, nes pasklisdavo pelėsių kvapas“, – neslėpė Raseinių kredito unijos administracijos vadovė Birutė Žiūraitienė. Viena garbaus amžiaus moteriškaitė keisti skirtus pinigus atsinešė... užkonservuotus trijų litrų stiklainyje. Paklausta, kodėl net eidama į banką santaupų iš stiklainio neiškratė, net dangtelio nenuėmė, prisipažino bijojusi, kad pinigai, gavę oro, nesubyrėtų. Ji kažkur buvo girdėjusi, kad taip kartais nutinka. Todėl atsinešusi visą stiklainį, o banko darbuotojai jau žinosią, kaip išimti pinigus nesugadintus. Moteris neslėpė, kad pinigus laikė „žemės banke“, t. y. užkastus žemėje.
Kiek pinigų buvo stiklainyje, sužinoti nepavyko, bet sakė: „Daug, labai daug.“ Įdomu tai, kad „žemės banko“ savininkė atrodė itin skurdžiai, atšlepsėjo sulopytais kaliošiukais. Paraginta naujos valiutos nebelaikyti „žemės banke“, atsidaryti sąskaitą ir santaupas saugiai palikti tikrame banke, moteris nesutiko, – darysianti kaip įpratusi.
Stiklainiai centų
„Babilono“ prekybos centre dirbanti Lina Masilionienė sakė, kad pasitvirtino tai, dėl ko buvo nuogąstaujama: žmonės prekybininkus ketino paversti valiutos keitėjais. „Pirmą naujų metų dieną viena ponia, pirkdama muilo gabalėlį, ištiesė 500 litų banknotą. Bandžiau aiškinti, kad pinigą tik galiu pasmulkinti ir grąžą eurais atiduoti iš protingos sumos, bet ji nė nenorėjo girdėti. Netrukus įsitikinau, kad daugelis perkančiųjų smulkmenas norėjo atsiskaityti stambiais litų banknotais“, – pasakojo ji. L.Masilionienė sakė, kad buvo ir tokių, kurie parduotuvėje skubėjo atsikratyti taupyklių turinio, į parduotuves monetas nešė stiklainiais: „Viena pirkėja norėjo už prekę, kainavusią 5 litus ir 20 centų, atsiskaityti... 1 cento monetomis. Patariau jai nueiti į netoliese esantį banką ir iškeisti monetas. Išėjo supykusi...“
Glumina neregėtos monetos
„Maximoje“ dirbanti Dalia pastebėjo, kad žmones glumina „netikri“ pinigai. Lietuvos bankas, ruošdamasis euro įvedimui, kaip reikiant padirbėjo, ir žmonės euro banknotus, euro centus atpažįsta. Tačiau ant monetos neradę Vyčio, atsisako ją paimti, juolab kad tokios monetos atrodo labiau nuzulintos, ne tokios blizgančios. Girdi, netikras pinigas, juk negalėjo per dieną taip nusidėvėti. Sako, nelabai padeda ir įtikinėjimas, kad moneta yra kitos euro zonos valstybės ir kad ji yra tokia pat tikra, kaip ir būtų su Vyčiu. Dalia sakė, kad kitų valstybių euro monetų rinkoje jau yra nemažai. Tiesa, tokių nesusipratimų būna tik su vyresnio amžiaus žmonėmis.
Pasirodė „keitėjai“
O kaimuose, regis, jau pasirodė „pinigų keitėjų“. Šedbarų (Kelmės r.) gyventoja pasakojo, kad į jų kaimą užsuko banko darbuotojais prisistatę vyriškiai, kurie siūlėsi be eilių, be gaišaties čia pat iškeisti turimus litus į eurus. Bet ji tuo nesusigundė, nes žinojo, kad tokios paslaugos namuose neatliekamos, niekas pinigų patrobiais nevežioja. Ar apie tai pranešė policijai? „Ne, tegul griausmas juos. Paskui dar keršyti grįš. O ir ką aš pasakysiu – kad du apyjauniai vyrai buvo? Juk aš jų nepažįstu, o ir mašinos numerių nemačiau.“
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovė spaudai Gailutė Smagriūnienė už tokį supratimą gyrė moteriškę ir ragino nesileisti į kalbas su tokiais atvykėliais, nes niekas pinigų išties į namus nevežios. „Nebent žmogus norėtų sukčiui kalėdiniu laikotarpiu kažkiek paaukoti, tada... Bet jei žmogus nenori būti apgautas, jis turėtų žinoti, kur galima išsikeisti pinigus, nes tokios informacijos tikrai netrūksta. Taip pat raginčiau žmones apie tokius „keitėjus“ informuoti policiją, pasistengti įsidėmėti automobilių numerius ir pan.“, – patarė ji.
