Kainas verslininkai „pasitvarkė“ iš anksto
„Aš jau įsitikinau, kad buvau teisus dar prieš įvedant eurą sakydamas, kad kai kurios kainos tikrai išaugs – aš tai jaučiu asmeniškai kaip vartotojas. Ten, kur žmogus atsiskaito su žmogumi arba žmogus atsiskaito su nedidele įmone, daugiausia ten, kur teikiamos paslaugos, kainos išaugo. Pavyzdžiui, restoranai dar pernai vasarą, iš anksto pertvarkė meniu, kad būtų gražesni skaičiai eurais. Ir pastebėjau, kad visų patiekalų kaina tada paaugo. Verslininkai, žinodami, kad valstybė imsis gana griežtų stebėjimo priemonių, pasirūpino kainomis iš anksto, ir jiems dabar metus, kol kainos bus stebimos, daugiau nieko nereikia. Bet statitstika to netiria“, – sakė pašnekovas.
Todėl, pasak A. Rudžio, vertinant tai, kaip Lietuvos įmonės laikosi vadinamojo geros verslo praktikos memorandumo, reikia nepamiršti, kad „esminius dalykus verslininkai pasitvarkė anksčiau, liko formalūs; o formaliai – gražu“.
„Kitas dalykas – pasikeitė žmonių elgesys. Kai tas pats daiktas nominaliai „kainuoja“ pigiau, skatinamas neprasmingas vartojimas – mokėdamas tarsi labai nedidelę sumą, žmogus iš tikrųjų kasdienėms reikmėms išleidžia daugiau pinigų negu iki euro įvedimo. Ir tada atsiranda sunkumų, kai reikia pinigų daugiau kainuojančios prekėms ir paslaugoms“, – sakė ekonomistas.
A. Rudys sakė patiriantis nepatogumų ir kaip ekonomistas. „Noriu stebėti kainų dinamiką, ir kiekvieną kartą tenka jas „vartalioti“. Kol kainos rašomos abiem valiutomis, pusė bėdos, žiūriu, kas užrašyta litais. Bet su siaubu laukiu metų vidurio, kai bus nereikalaujama nurodyti kainas eurais ir litais, ir didžioji dalis prekybininkų nutars, kad toliau rašyti dvi kainas netikslinga. Jiems tai bus naudinga – kai mažesnės sumos, tuo žmonės labiau perka“, – aiškino jis. Ekonomistas pridūrė pastebintis, kad jaunimas greičiau prisitaiko prie naujo kainų lygio ir naujos kainų dinamikos, tačiau vidutinio ir vyresnio amžiaus žmonės vis dar labiau linkę skaičiuoti litais.
Vis dėlto, ne visų kainų augimą reikia sieti su euro įvedimu. Pavyzdžiui, statybos paslaugų kainų augimas sietinas ne su euru. Jos, A. Rudžio teigimu, auga dėl to, kad didėja paklausa. O kai kurių prekių kainoms įtakos turėjo defliacija.
„Visoje Europos Sąjungoje vyksta defliacija, ir nepaisant milžiniškų Europos centrinio banko pastangų, nepavyksta pasiekti 2 proc. infliacijos, kurią ekonomikos mokslas laiko skatinančia ekonomikos augimą. Kadangi esame euro zonoje, ir mums galioja tos pačios tendencijos“, – pastebi A. Rudys.
Lietuvos biudžetą kontroliuoja Briuselio biurokratai
Nors paprastiems Lietuvos gyventojams svarbu, kiek mokame už duoną, pieną, kirpėjui ar batsiuviui, ekonimisto A. Rudžio teigimu, svarbiausia ne kainos.
„Netekome savo monetarinės politikos ir mūsų bendrojo vidaus produkto (BVP) paskirstymo procesai išsprūdo iš Lietuvos valstybės rankų. Ji nekontroliuoja šių procesų, – naujienų portalui sakė nepraktikuojančiu ekonomistu save vadinantis A. Rudys. – Aš pritariu a.a. Romualdui Ozolui, kad po šito mes jau ne valstybė“.
Anot A. Rudžio, svarbu ne pinigai kaip simbolis: „Lietuvos valstybės vadovai džiaugiasi, kad naikinama valstybė. Jei anksčiau Lietuva turėjo monetarinę politiką neturėti savos monetarinės politikos, tai dabar Lietuva tokios politikos iš viso neturi ir negali turėti – tol, kol neatsiskirs nuo euro“.
„Gali būti litas, auksinas, grivna, krona – svarbu, kad valstybė, turinti savo valiutą, turi galimybę per pinigų politiką veikti socialinį ir ekonominį šalies gyvenimą. Bet nuo šių metų pradžios Lietuva tokios galimybės neturi. Mūsų šalies valstybingumas sumažėjo. Be to, perėjimas prie euro – tai pavedimas Briuselio biurokratams kontroliuoti Lietuvos valstybės biudžetą. Dabar Seimas negali priimti valstybės biudžeto negavęs pritarimo iš Briuselio“, – sakė jis.
Už Graikijos skolas mokėsime ir mes
A.Rudys sako manantis, kad prasiskolinusiai Graikijai pasitraukti iš euro zonos nebus leista. Tačiau prie milijardų, kurie bus skirti jos ekonomikai gelbėti, turės prisidėti ir Lietuva. Lietuvai žalingi mokėjimai, prisiėmimai skolinių įsipareigojimų.
„Objektyvi situacija dabar yra tokia: Graikija turėtų arba pasitraukti iš euro zonos, arba į ją turi būti sukišta milžiniška pinigų suma. Manau, kad pasitraukti jai nebus leista, nes šiuo atveju ekonominis kriterijus yra antraeilis. Svarbiausias yra politinis kriterijus – paversti Europos Sąjungą viena valstybe. Nemanau, kad Europos Sąjungos kaip valstybės architektai sutiktų, kad atsirastų precedentas, kad po žingsnio į federalizaciją grįžtama žingsniu atgal“, – dalijosi mintimis ekonomistas.
„Jie sukiš milijardus, bet neleis Graikijai pasitraukti. Ir nors Lietuvos įsipareigojimai Europos centriniam bankui mažesni negu 1 proc., Lietuvai tai milžiniška suma“, – sakė Nepriklausomybės akto signataras A. Rudys.
