VL žurnalistė Vida Tavorienė
Prieš šventes pirkėjų nestigo nei prekybos centruose, nei mažesnėse parduotuvėse, nei turgavietėse. Tačiau kasdienybėje varžytuvės dėl vartotojų, kurių Lietuvoje mažėja, aštrėja. Sunkmečiu išpurtytoms turgavietėms nelengva konkuruoti su prekybos centrais, kuriuose be perstojo sukasi įvairių akcijų pasiutpolkė. Kas joje laimi: prekybininkai ar pirkėjai, iškart nesusigaudysi, tačiau stambiųjų prekybos centrų reklaminis šturmas masina vartotojus. O į turgavietes grįžta pirkėjai, kurie ieško natūralaus lietuviško maisto.
Neliko ketvirtadalio prekeivių
Pasak Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos vadovės Zitos Sorokienės, turgavietėms smogė ir valdžios sprendimai. Įvedus kasos aparatus ir kitaip suvaržius smulkiuosius verslininkus, nuo 2010 iki 2012 metų iš šalies turgaviečių pasitraukė apie ketvirtadalis prekiautojų. Jaunesni žmonės emigravo, o vyresnio amžiaus prekiautojai patraukė į darbo biržas.
„Tuščių vietų turgavietėse niekas neskuba užimti, vartotojų mažėja, jaunimas emigruoja, tad perspektyvos nedžiugina. Turguje daugiausia dirba vyresni nei 50 metų prekiautojai“, – antrino Lietuvos prekyviečių ir turgaviečių asociacijos prezidentė Aldona Janavičienė, vadovaujanti kelioms Panevėžyje įsikūrusioms turgavietėms.
„Smulkūs verslininkai labai kentėjo valdant konservatoriams, o dabar bandome išsiderėti palankesnes sąlygas, įtikinti valdžią atsisakyti suvaržymų, kurie nepasiteisino. Kai ką pavyko pasiekti. Pavyzdžiui, jei žmogus turguje prekiauja per savaitę tik dvi dienas, neprivaloma turėti kasos aparato. Taip pat pavyko pasiekti, kad didžiųjų miestų tarybos galėtų sumažinti fiksuotų pajamų mokesčių dydžius, taikomus įsigyjant verslo liudijimus“, – pasakojo Z.Sorokienė.
Nelygi konkurencija
A.Janavičienė pripažino, kad varžytuvės dėl pirkėjų vyksta kasdien. Jos sustiprėjo, kai pradėjo dygti didieji prekybos centrai, pasiūlę gausybę prekių ir nuolaidų. Todėl rungtynių dėl vartotojų maratonas vis spartėja.
„Dabar prekybos centruose bemaž kasdien vyksta akcijos. Keista, kaip jie išgyvena, jei taiko tokias nuolaidas pirkėjams. Kur čia paslaptis? Gal prieš akcijas būna per didelės kainos? Smulkieji verslininkai tokių triukų nedaro“, – kalbėjo Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos vadovė.
Anot jos, didžiųjų prekybos centrų ir turgaviečių konkurencija nelygi ir dėl susiklosčiusios prekybos struktūros Lietuvoje. „Vakarų šalių miestų centruose tokių prekybos gigantų, kaip pas mus, nepamatysi. Jie paprastai kuriasi miestų pakraščiuose, o centre klesti nedidelės patrauklios parduotuvės, turgavietės. Ten leidžiama gyvuoti smulkiam verslui. Mūsų šalyje viskas atvirkščiai. Net rajonų centruose, kur gyvena 15–20 tūkstančių gyventojų, rasi mažiausiai po 5 didelius prekybos centrus. Smulkiam verslui – didelis iššūkis“, – apgailestavo Z.Sorokienė.
Atsikando prekybos centrų
Vis dėlto dalis vartotojų „atsikando“ didžiųjų prekybos centrų ir noriau apsiperka mažose parduotuvėse, ūkininkų turgeliuose ir pan. Smulkiesiems verslininkams ir turgaviečių prekiautojams atstovaujančių organizacijų lyderės pastebėjo, kad pramoninių prekių apyvarta turgavietėse mažėja, tačiau į turgus grįžta tie pirkėjai, kurie ieško natūralaus maisto.
„Manoma, kad į turgavietes ateina mažesnes pajamas gaunantys gyventojai, tačiau pastaraisiais metais jas pamėgo tie, kurie nori natūralaus kaimiško maisto. Tokių pirkėjų kai kur daugėja. Ir turgaus prekeiviai labai noriai bendradarbiauja su Lietuvos ūkininkais, kurie tiekia žemės ūkio produkciją“, – pasakojo Z.Sorokienė.
Moteris įsitikinusi, kad ne vienam žmogui turgus – ne tik apsipirkimo, bet ir pabendravimo vieta. Prekybos centre su kasininkėmis nepasikalbėsi, o turguje ir pasiderėti, ir paragauti produkto galima, ir pasiteirauti, kur jis išaugintas ar pagamintas. „Turgaus tradicijos gajos, todėl turgavietės neturėtų ištuštėti“, – samprotavo Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos vadovė.
Perka mažiau
Mobilieji ūkininkų turgeliai, maždaug prieš septynerius metus Vilniuje, Kaune, o vėliau ir kituose miestuose pasiūlę Lietuvos žemdirbių produkcijos, rado savo vartotoją.
„Mūsų mobiliuosiuose turgeliuose pirkėjų srautas daugmaž nusistovėjo. O savo produkcija prekiaujančių ūkininkų kasmet daugėja. Jie, atsižvelgdami į pirkėjų pageidavimus, kaskart pasiūlo įvairesnį produktų asortimentą, stengiasi įtikti vartotojams. Turgelių apyvarta priklauso ir nuo gamtinių sąlygų. Kai būna šiltesnė žiema, ateina daugiau pirkėjų“, – sakė mobiliųjų turgelių veiklą administruojančio kooperatyvo „Lietuviško ūkio kokybė“ direktorius Mindaugas Maciulevičius.
Anot jo, produktų pasiūla turgeliuose kasmet auga po 5–10 proc. Turgeliuose prekiauja apie 400 ūkininkų, iš kurių apie pusė produkciją pardavinėja ištisus metus, o kita pusė – tik sezono metu.
„Pirkėjų turgeliuose netrūksta. Bet problema ta, kad jų perkamumo lygis neauga. Jei 2008 metais, kada mūsų judėjimas pradėjo veiklą, lankytojai dažnai pirkdavo mėsos po kilogramą ir du, dabar prašo kelių šimtų gramų. Matosi, kad gyventojų pajamos nedidėja. Šiemet lengvesnė žiema, šildymas kiek pigesnis, galbūt žmonės galės daugiau sau leisti pirkdami maisto produktus“, – samprotavo kooperatyvo vadovas.
Įgijo pasitikėjimą
Prienų rajono ūkininkė Danutė Gecevičienė viena pirmųjų turgelyje prie Kauno pilies pasiūlė savo pagamintų pieno produktų, išaugintų uogų. Dabar prie jos produktų rikiuojasi eilės kauniečių, kurie netgi kreipiasi į moterį vardu.
„Sūrius, lydytą sviestą ir kitus pieno produktus išparduodu per kelias valandas. Išpirktų ir daugiau, tik mano ūkis nėra didelis, daug neprigaminu. Dar atvežu ekologiškai išaugintų uogų, sirupų, savo ūkyje laisvai laikomų vištų kiaušinių“, – pasakojo nuolatinių pirkėjų pasitikėjimą įgavusi ūkininkė, į turgų atvažiuojanti kartą per savaitę – šeštadieniais.
Moteris pastebėjo, kad ir prie kitų ūkininkų produkcijos išsirikiuoja eilės. „Pirkėjų, kurie nori gero maisto, tikrai padaugėjo. Dažniausiai ateina vis tie patys žmonės, jie jau žino, ką gaminu, neprašo net paragauti, tik pasiteirauja, ar atvažiuosiu kitą kartą“, – sakė tik kokybiškus produktus į turgų vežanti prieniškė.
D.Gecevičienė sutiko, kad turgelyje, kur ji prekiauja, daugiau lankosi didesnes pajamas gaunantys kauniečiai. Natūralių kaimiškų produktų savo atžaloms dažniau perka ir jaunos šeimos. „Kartais joms parduodu pigiau, nes suprantu jaunų tėvų norą sveikai maitinti vaikus“, – pastebėjo ji.
Iki 15 piendavių laikanti ūkininkė prisipažino, kad jei pati negamintų pieno produktų ir jų nepardavinėtų tiesiogiai vartotojams, karvių atsisakytų. „Dabar už pieną siūlo tokias kainas, kad pajamų neužtektų mokesčiams susimokėti. Nežinia, kokia ateitis laukia gyventojų, kurių dar yra Lietuvos kaimuose“, – atsiduso ūkininkė.
Koją kaišioja perpardavinėtojai
Mobiliuosiuose turgeliuose savo produkciją pardavinėjantys ūkininkai prisimena, kad pradžia nebuvo lengva, nes teko įgyti vartotojų pasitikėjimą. Sąžiningiems ūkininkams koją kaišiojo ir tie prekeiviai, kurie prisidengdami lietuviškos produkcijos vardu pirkėjams norėjo įbrukti pačių įvairiausių prekių. Ir dabar atsiranda tokių apsukruolių, kurie bando paminti vieną pagrindinių ūkininkų turgelių taisyklių – pardavinėti tik savo ūkyje išaugintą ir pagamintą produktą.
„Reikia turėti omenyje, kad ūkininkų turgelius organizuoja ir kitos organizacijos. Mūsų turgeliams tokios problemos mažiau aktualios. Mes nuo pat pradžių principingai netoleravome perpardavinėtojų. Geriausia savikontrolė – pačių ūkininkų aktyvumas, bendruomeniškumas. Jie vieni kitus jau pažįsta, tad jei kelia įtarimų nauji veidai, greitai išsiaiškiname“, – tikino M.Maciulevičius.
Mobiliuosius turgelius administruojančio kooperatyvo vadovas pabrėžė, kad ūkininkai puikiai supranta, jog vartotojų pasitikėjimas užtikrina rytojaus duoną, todėl stengiasi nenuvilti pirkėjų ir gamina kokybiškus ir įvairius produktus: „Dabar reikia nuolat išlaikyti pirkėjo dėmesį, ieškoti, kuo jį nustebinti. Atrodo, kad mums tai pavyksta.“
Pirmuosius šmeižė ir plūdo
Prasiskinti sau kelią turguje buvo nelengva ir D.Gecevičienei: „Ko tik mes, pirmieji ūkininkai prekiautojai, neprisiklausėme. Mus ir šmeižė, ir plūdo. Turėjome ištverti ir nepasiduoti. Dabar turgeliai klesti, ūkininkai konkuruoja dėl vietų juose.“
Moteris įsitikinusi, kad kur kas daugiau ūkininkų galėtų vežti savo produkciją į turgus Lietuvos miestuose ir miesteliuose, o gyventojai daugiau valgytų natūralių ir sveikų produktų. Tam, žinoma, reikia abipusio supratimo, pasitikėjimo. „Jei nuoširdžiai ir sąžiningai dirbi, įvertins ir pirkėjai. Aišku, reikia ir nemažai kantrybės, kad vartotojas įsitikintų, kuri prekė geresnė: ar pramoninės, ar ūkio gamybos“, – samprotavo ūkininkė.
Prekeivių pajamos didėjo
Darius Buta, Valstybinės mokesčių inspekcijos Komunikacijos vadovas
Valstybinė mokesčių inspekcija, išanalizavusi turimus gyventojų, kurie vykdo maisto ir ne maisto produktų mažmeninę prekybą, duomenis, nustatė, kad vidutinės deklaruotos vieno asmens, kuris savo veikloje privalo naudoti kasos aparatus, pajamos nuo 2010 nuosekliai augo. 2012 m., palyginti su 2010 m., jos išaugo 24,7 proc. (2010 m. – 12 tūkst. eurų, o 2012 m. – 15 tūkst. eurų), o bendros pajamos padidėjo 43 proc. (nuo 55,9 mln. eurų iki 80,1 mln. eurų).
2013 m., palyginti su 2010 m., vieno asmens pajamos išaugo 47,7 proc., o bendros pajamos didėjo 42,7 proc. Reikia pabrėžti, kad gyventojų, vykdančių individualią veiklą ir naudojančių kasos aparatus, skaičius sumažėjo nuo 4652 (2010 m.) iki 4497 (2013 m.).
O vidutinės deklaruotos vieno asmens, kuris nenaudoja kasos aparato, pajamos nežymiai augo: 2012 m., palyginti su 2010 m., jos išaugo tik 2,7 proc. (2010 m. – 5772 euro, o 2012 m. – 5928 euro). Bendros pajamos atitinkamai mažėjo 19 proc., o 2013 metais – 9,2 proc. Pagrindinė priežastis, nulėmusi bendrų deklaruojamų pajamų sumažėjimą, yra individualią veiklą be kasos aparatų vykdančių asmenų sumažėjimas – nuo 11 084 (2010 m.) iki 7026 (2013 m).
Verta atkreipti dėmesį, kad, remiantis Statistikos departamento duomenimis, mėsos pardavimai šalies didmeninėje rinkoje (kurioje dalyvauja ne tik mažmeninės prekybos tinklai, bet ir turgaus prekeiviai) per pastaruosius metus augo: 2010 m. – 509,9 mln. eurų, 2011 m. – 561,3 mln. eurų, 2012 m. – 623,3 mln. eurų.
