Banko „Swedbank“ vyresnioji ekonomistė Laura Galdikienė tikina, kad „teigiamas euro poveikis užsienio prekybai ir investicijoms tikėtinas ilguoju laikotarpiu, tuo tarpu trumpuoju ir vidutiniu laikotarpiu – šiemet ir ateinančiais metais – euras nebus lemiantis veiksnys.“
Šiemet, anot ekonomistės, eksportui ir investicijoms didesnį poveikį turės bendra geopolitinė padėtis regione, ekonominė situacija pagrindinėse eksporto partnerėse (Rusijoje, kitose Baltijos šalyse ir ES) bei įmonių lūkesčiai.
„Prognozuojame, kad 2015 m. prekių ir paslaugų eksporto realus augimas sieks 3,5 proc., o investicijos padidės 6 procentais“, – „Swedbank“ banko prognozėmis dalinasi L. Galdikienė.
– Po euro įvedimo Lietuva galės pigiau skolintis, ar tai, Jūsų nuomone, gali paskatinti parlamentarus daugiau išlaidauti?
– Mažesnė skolinimosi kaina jau buvo vienas iš argumentų minimų tvirtinant 2015 metų biudžetą ir planuojant didesnes išlaidas. Visgi galimybes didinti valdžios sektoriaus išlaidas riboja Lietuvoje galiojantis fiskalinės drausmės įstatymas bei nuo Lietuvos įstojimo į euro zoną šalyje įsigaliojusios ES fiskalinės drausmės sutarties nuostatos. Neigiama Graikijos bei kitų euro zonos šalių, susiduriančių su perteklinio skolinimosi pasekmėmis, patirtis taip pat turėtų apriboti politikų norą pernelyg išlaidauti.
– Kokia situacija su paskolomis gyventojams, ar dabar palanku imti paskolą, pavyzdžiui, būstui? Galbūt bus pigiau skolintis? Apskritai, kokią įtaką paskoloms turės euro įvedimas?
– Gyventojai jau ilgą laiką skolinasi ypač palankiomis sąlygomis. Dėl Europos centrinio banko vykdomos skatinamosios pinigų politikos žemos palūkanų normos išsilaikys dar bent keletą metų. Apskritai, dėl euro įvedimo sumažės valiutos devalvacijos rizika ir dėl to gali sumažėti gyventojų mokama rizikos premija. Tačiau jau pernai tarpbankinės palūkanų normos litais (VILIBOR) ir eurais (EURIBOR) beveik nebesiskyrė, todėl šiemet iš esmės niekas nepasikeis.
