Maisto produktų kainų pokyčius stebinčio Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto puslapyje matyti, ne tik kaip kainos kito per savaitę, bet ir per metus. Kainos registruojamos Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių, Alytaus ir Marijampolės miestų „Maxima“, „Iki“, „Rimi“, „Norfa“ ir „Lid“l prekybos centruose.
Pagal rezultatus matyti, kad bulvės šiais metais pigesnės apie 24 proc., morkos net iki 46 proc., kopūstai iki 53 proc., ilgavaisiai agurkai 31 proc., pomidorai 10 proc., svogūnai netoli 60 proc.
Tuo tarpu pieno produktai brangesni apie 16 proc.
Pieno produktų kainoms tarsi nustatytos lubos
Pieno produktai pradėjo brangti dar praeitų metų antrojoje pusėje. Ši tendencija tęsis ir toliau. Pasak D. Ryliškio, nors derybos vyksta nuolat, kažkokių naujų persitarimų dėl kainodaros „Norfoje“ nevyko. Visgi įtaką kainoms padarys pabrangusios žaliavos.
„Nepersitarsi, jei visame pasaulyje tokia kaina, ji ir bus tokia. Pasaulinė arba europinė kaina“, – prideda jis.
Berta Čaikauskaitė atvirauja, kad brangimo šiemet neišvengsime. Nepriklausomai nuo to, koks tai pieno produktas.
„Pieno produktų brangimą praėjusiais ir šiais metais nulėmė didėjančios gamintojų kainos. Savo ruožtu mes dėl geresnės kiekvieno produkto tiekimo kainos deramės individualiai, kad galėtume pirkėjams pasiūlyti gerą pardavimo kainą, tačiau brangimo tendencija šiame segmente yra apėmusi visą rinką“, – sako „Iki“ atstovė spaudai.
Lietuvos pienininkų asociacijos „Pieno centras“ direktorius Egidijus Simonis visgi teigia, kad nors kainos nekyla, o tik grįžta prie normalių savo ribų. Tad būtų suprantama jei dar jos kiltų.Tačiau viską lems tendencijos eksporto rinkose, kurios šiuo metu siunčia signalus apie kainų mažėjimą.
„Galvojome, kad derybos vasario kovo mėnesį su prekybos tinklais pakeis kainas ir atstatys į tas ribas, kokios buvo. Bet jeigu kainos išsilaiko eksporto rinkoje, tai vidaus rinkos kainų stengiamės neliesti ir nejudinti. Žiūrime daugiau, kad tuos nuostolius ar skirtumus iš eksporto rinkų pasidengtume. Tai dabar tokio kilimo neturėtų būti, nebent kitą mėnesį, atsižvelgiant į eksporto rinkas. Kainos eksporto rinkose dabar pradėjo kristi žemyn. Nedaug, 5–8 proc., bet jeigu jos kris stabiliai kiekvieną mėnesį, tai reiks žiūrėti, kas vyks su vidaus rinka, vidaus produktais. Šiuo metu viskas yra stabilu ir kažkokių pokyčių neturėtų būti.
Manyčiau, kokios kainos buvo 2013–2014 m., tokios kainos buvo tenkinančios ir vartotojus, ir perdirbėjus. Kada buvo embargas, visa produkcija pigo. Vartotojai gal ir pamiršo tą produktų pigimą, kur po 15–18 proc. visi produktai pigo ir tik dabar atsistato. Kada tokia situacija šalies ekonomikoje, bet koks pabrangimas – ar tai pieno produktai, ar energetika, skaudžiai atsiliepia vartotojams“, – patikina E. Simonis.
Pigesnės daržovės – tik laikinai
Tačiau tokią statistiką pastebi ne visi. Štai „Norfos“ prekybos tinklo atstovas spaudai Darius Ryliškis sako, kad morkos, kopūstai, bulvės tikrai pigesni, bet kitos daržovės ne. Pastarieji produktai pigesni, nes yra perkama iš Lietuvos ūkininkų, kurie dar turi atsargų.
„Ūkininkai gali ir kitur parduoti, tai suprognozuoti neįmanoma, kada pas mus baigsis tos pigesnės daržovės“, – sako jis.
Prekybos tinklo „IKI“ viešųjų ryšių vadovė Berta Čaikauskaitė laikosi kitokios nuomonės, nors daržovių pardavimo kainos nuolat svyruoja, ilguoju periodu didžiosios daugumos daržovių rūšių pardavimo kainos nuosekliai mažėja. Pasak jos, tą lemia du pagrindiniai veiksniai – derybos su tiekėjais dėl patrauklesnės vartotojui tiekimo kainos ir sezoniškumas, kuris nuo prekybininkų nepriklauso, tačiau nulemia panašius kainų svyravimus visoje Europoje.
„Kiekvienais metais daržovių pardavimo kainos mūsų parduotuvėse mažėja dviem bangomis. Pirmiausia, kai iš pietų šalių atkeliauja šviežias derlius ir stipriai padidėja daržovių pasiūla. Antroji banga, susijusi su lietuvišku derliumi – Lietuvos ūkininkai taip pat yra pajėgūs užpildyti rinką pigesne, šviežia produkcija. Nors pirmosios lietuviško derliaus daržovės gali būti brangesnės, ilgainiui jos leidžia pirkėjui sutaupyti. Žinoma, reikia turėti omenyje, kad kiekvienos daržovės derlius atkeliauja skirtingu metu, todėl ir sezoninius kainų svyravimus pirkėjui sunkiau pastebėti.
Iš dalies kai kurių daržovių kainų mažėjimą lemia ir tai, kad visa Europos rinka atsigauna po metų sandūroje užklupusių stichinių nelaimių, kai buvo sunaikinta didžioji dalis derliaus. Pasiūla po truputį didėja, ir pardavimo kainos patraukia žemyn. Vis dėlto, prastas derlius Kinijoje ne pirmus metus jaukia ir česnakų pasiūlą tarptautinėje rinkoje, todėl šiuo metu vis dar galima pastebėti didėjančias kainas. Iš patirties žinome, kad labiausiai mūsų vartotojai vertina lietuviškus česnakus – tikėtina, kad atkeliavus lietuviškam česnakų derliui, juos dažniau rinksis ne tik dėl kilmės, bet ir dėl kainos“, – komentuoja B. Čaikauskaitė.
Lietuvos daržovių augintojų asociacija Direktorė Zofija Cironkienė pastebi, kad pigesnių daržovių tendencija tęsiasi nuo pat šio sezono pradžios. Tačiau atsargos baigiasi, tad ir kainas netrukus pamatysime kitokias.
„Šis sezonas ir baigsis ko gero žemesnėmis kainomis. Pomidorų ir agurkų kainos sumažėjo, nes šiltnamių plotai padidėjo. Be to, jų kainos parodo, kokia konkurencija su iš Pietų atvežta produkcija. Jei pietinėse Europos šalyse yra didelė produkcijos pasiūla, vietinės produkcijos kaina sumažėja. Česnakai yra įvežami. Kaina vartotojui tokia, kokia tenkina prekybos tinklus.
Didžiausi daržovių kainų pokyčiai pasimato tada, kai augintojų saugyklose nebelieka lietuviškų daržovių ir konkurencijos su importuota produkcija. Tada rinkoje jos yra tik tiek, kiek reikia ir už kokią reikia kainą. Todėl visos įvežtinės daržovės brangios. Atsiradus mūsų augintojų produkcijai, iš karto kaina krinta.
Šiuo metu augintojų saugyklose artėja į pabaigą kopūstų atsargos. Morkų pardavimai turėtų baigtis gegužės mėnesį. Svogūnai irgi, dar mėnuo ir baigsim“, – sako Z. Cironkienė.
Pirmojo lietuviškų daržovių derliaus galime pradėti laukti gegužę – ankstyvieji kopūstai, salotos. Ateinančio sezono daržovių kainos priklausys ne tik nuo orų Lietuvoje, bet ir kitose Europos šalyse. Taip pat įtakos turės ir pačių augintojų sprendimai didinti arba mažinti daržovių plotus.
„Viskas priklausys nuo to, kokie bus orai, koks derlius Lietuvoje, Lenkijoje bei kitose Europos Sąjungos šalyse, su kuriomis esame bendrojoje rinkoje. Be to, kokia pasiūla, paklausa, ar bus Rusijos embargai kuriai nors daug daržovių auginančiai šaliai. Kiekvienais metais viskas keičiasi. Obuolius dar galima saugyklose su modifikuotu oru išlaikyti kitiems metams, o daržoves reikia parduoti tą patį sezoną. Viskas labai priklauso nuo padidėjusios pasiūlos. Ji iš karto muša per kainas. Vartotojams tokia situacija labai gera, o augintojams – priešingai.
Ko gero, kaip ir kiekvienais metais, bulvių plotai mažės, bet vartotojas to tikriausiai nepajus, nes kiekvienais metais tie ūkiai, kurie lieka, išaugina didesnį ir geresnės kokybės derlių. Kitais žodžiais, prekinės produkcijos pasiūla didesnė.
Ateinančio sezono daržovių kainas rinkoje apspręs situacija rinkoje. Jei augintojai pajus, kad vienos ar kitos daržovės bendrojoje ES rinkoje trūksta, jų kaina ūkyje padidės, jei perteklius, pamažins. Pastarųjų metų tendencija ta, kad daržovių plotai didėja ir rudenį daržovių kaina ypač maža, nes plotai didėja netolygiai su naujų, šiuolaikinių saugyklų statyba, ūkininkai neturi pakankamai saugyklų, kad galėtų laukti vėlesnių pardavimų, be to, naujai besikuriantiems daržininkams trūksta žinių, kaip išauginti rinkoje paklausią produkciją, ir vietos rinkoje. Ruduo daugeliui augintojų didžiausias košmaras, nes kainos minimalios, rinkoje gausu kuo greičiau realizuotinos produkcijos, konkurencija tarp augintojų didžiulė. Konkuruoja augintojai paprastai mažiausia kaina.
Vartotojas rudenį tikrai mato didelę pasiūlą pigių daržovių.
Aišku, situacija rinkoje iš esmės pasikeičia, jeigu Lietuvoje ir aplinkinėse rinkose, ypač Lenkijoje, derlių sumažina sausra, pernelyg dideli krituliai, užtvindyti pasėliai ir t.t.
Taigi, tikslesnių tendencijų ir galutinio derliaus iš anksto prognozuoti negali, nebent būtum aiškiaregys“, – patikina LDAA direktorė.
