maisto produktai

2017 metais Lietuva karaliavo tarp Europos šalių, kur fiksuotas didžiausias kainų augimas. Atrodo, kad šiais metais šį titulą turėtume prarasti, tačiau tai dar nereiškia, kad kainos mažės. Ekonomistai skaičiuoja, kad 2018 metais Lietuvoje infliacija sieks apie 3 proc. Pagrindinių veiksnių, skatinusių smarkiau augti šiemet kainas – nebeliks. Tačiau išliks kitas aspektas, kuris ir toliau kels paslaugų kainas į viršų.

 Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) nusprendus nuo 2019 metų rudens apriboti transriebalų kiekį maisto produktuose, saldumynų gamintojai ir mažmeninės prekybos tinklai skirtingai reaguoja į naują reguliavimą. Po beveik dvejų metų Lietuvos rinkai tiekiamuose maisto produktuose turės būti ne daugiau kaip 2 gramai transriebalų 100 gramų bendro riebalų kiekio.

Per šventinį laikotarpį parduotuves tiesiog užplūsta pirkėjai. Visi ruošiasi šventiniam stalui, laukia sugrįžtančių artimųjų. Tačiau šventės nemenkai patuština pinigines. Kaip kainos šį šventinį mėnesį kito maisto parduotuvėse?  Pricer.lt atliko gruodžio mėnesio kainų tyrimą Lietuvos parduotuvėse. Brangiausiai už pigiausias prekes mokėta ne gruodį Pricer.

Rugsėjį paviešintas Žemės ūkio ministerijos ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) maisto kokybės tyrimas atsakingas institucijas persekioja iki šiol. Seime vienas po kito eina aiškintis institucijų pareigūnai, kodėl apie prastesnės kokybės maisto produktus, tiekiamus Lietuvai, neprabilta anksčiau. Šiandien pranešta, kad Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba jau paprašė finansavimo iš Europos Komisijos: beveik 200 tūkst.

Kainų didėjimas šiemet Lietuvoje itin didelis, lenkiantis ir kaimynines Baltijos šalis. Tačiau per metus labiausiai brango viena paslauga bei 3 produktų grupės. Iš Lietuvos statistikos departamento duomenų matyti, kad šių melų lapkričio kainas palyginus su praeitų metų, labiausiai brango restoranų, kavinių ir panašių įstaigų viešojo maitinimo paslaugos – 10 proc., o iš produktų – pienas ir jo produktai, sūris ir kiaušiniai – 11,4 proc., aliejus ir riebalai – 23,3 proc., alus – 25,1 proc.

Įpusėjus gruodžiui ir laukiant Kalėdų bei Naujųjų, pirkėjai ima ruoštis didžiajam šventiniam apsipirkimui. Savo ruožtu prekybos tinklai vilioja pirkėjus įvairiomis kalėdinėmis nuolaidomis ir siūlo kuo įvairesnį prekių asortimentą. Kone visi pirkėjai tikisi prieš šventes įsigyti gausų prekių krepšelį, tačiau ne visiems jis gali būti prieinamas.

Daugelį informacija, jog obuolius ir apelsinus vertėtų laikyti šaldytuve, privertė nustebti. Tačiau šie maisto produktai nėra vieninteliai, kurie turėtų būti vėsioje aplinkoje, teigė oficialūs maisto atliekų tvarkymo patarėjai. Slyvų, pomidorų ir netgi kriaušių vieta yra šaldytuve, o ne ant stalo dubenyje kartu su kitais vaisiais. Ši informacija viešojoje erdvėje pasirodė po to, kai Britanijoje ant produktų, kurie turėtų būti laikomi šaldytuve, pradėti klijuoti mėlyni šaldytuvo lipdukai.

Šiais metais dėl įvairių pažeidimų interneto erdvėje, neleista realizuoti daugiau kaip 1,8 t maisto papildų ir apie 250 kg įvairių konditerijos gaminių. Už pažeidimus skirta daugiau kaip 350 eurų baudų, surašyti 2 Maisto įstatymo pažeidimo protokolai. Kadangi prekyba elektroninėje erdvėje neturi sienų, o jos populiarumas nuolat auga, daugėja ir gyventojų pranešimų socialiniuose tinkluose ar skelbimų portaluose apie prekybą įvairiais maisto produktais.

Nors tikinama, kad kitais metais bus stengiamasi išlaikyti bent jau stabilias kainas, priežasčių, kodėl jos turėtų mažėti, kol kas nematyti. Mat kol atlyginimai auga, kainos taipogi augs.  Lietuvos gamintojų ir tiekėjų asociacijos konferencijoje susėdo „Maximos“ generalinė direktorė, „Vilniaus duonos“ komercijos direktorius ir analitikas. O susėdę garsiai pasvarstė dėl ko kainos auga ir ko tikėtis toliau.

Parduotuvėse gausu maisto produktų, kurie savo gražiais spalvingais piešiniais dirgina vaikų receptorius, tad mažieji ima zirsti ir prašyti tėvų juos nupirkti.  Peržvelgus maisto produktus, kurie yra išmarginti beždžionių, mašinėlių, animacinių herojų portretais, pastebėsime, kad tai vaiko sveikatai nepalankūs maisto produktai, sueliantys įvairias virškinimo bei kitas problemas, įsitikinę sveikatos specialistai.  Vaikai turi valgyti įvairų ir tinkamai parinktą maistą.

Transriebalai kiekvieno sveikatai kelia didelį pavojų, tačiau būtent vaikus, kurių suvokimas apie sveiką gyvenseną dar tik formuojasi, turime pasistengti ypač nuo jų apsaugoti. Šios kenksmingos medžiagos slepiasi vos ne kiekviename vaikų pamėgtame skanumyne ir tai skatina ne tik antsvorio problemą, diabetą, tačiau net ir širdies bei kraujagyslių ligas.

Verslininko Tautvydo Barščio kontroliuojama žemės ūkio produktų perdirbimo ir maisto gamybos grupė „Kauno grūdai“ planuoja investuoti 15 mln. eurų į naują greitai paruošiamų makaronų, košių ir kitų maisto produktų gamyklą Alytuje. Alytaus meras Vytautas Grigaravičius BNS teigė, kad „Kauno grūdai“ prašė paruošti statyboms skirto sklypo infrastruktūrą, nedelsti suteikiant leidimus.

Maisto produktai, sveikatos priežiūra, poilsis ir kultūra – mažinti išlaidas šiose srityse išėjusiems į pensiją šalies gyventojams ateityje būtų sunkiausia, parodė „Swedbank“ užsakymu atliktas gyventojų nuomonės tyrimas. Tyrimo duomenimis, dėl mažos pensijos maistui sumažinti išlaidas būtų sudėtinga 43 proc., sveikatai 36 proc., o poilsiui – 33 proc. būsimųjų pensininkų.

Tarp medžių – šimtai kilogramų duonos, vaisių ir daržovių. Toks atsikratyto maisto vaizdas sukrėtė Pavilnių ir Verkių parko teritorijos gyventojus. Pasivaikščioti į pamiškę išėję vilniečiai prarado amą – išmesti, pasirodo, net ir vartoti dar tinkami maisto produktai. Etiketėse nurodoma, kad maisto produktai yra iš vieno didelio prekybos tinklo. Jo atstovai ginasi, kad miške prekėmis atsikratė ne jie. Tyrimo ėmėsi pareigūnai. Kalnai duonos, salotų, bananų, kitų egzotiškų vaisių.

Spartus kainų augimas pastebimas visoje trijose Baltijos šalyse. Tačiau ar derėtų jį stabdyti ir ar tai gali padaryti prekybos tinklai? Štai lietuviško mažmeninės prekybos tinklo „Maximos“ Estijoje generalinis direktorius Vygintas Šapokas savo „LinkedIn“ paskyroje pranešė, kad „Maxima Eesti“ investuoja 4 mln. eurų į kainų mažinimą. „Tai mūsų indėlis bendrose pastangose suvaldyti maisto produktų infliaciją Estijoje“, – rašė jis.

Itin spartus kainų augimas šiais metais neliko nepastebėtas. Maitinimo įstaigų apyvartos mažėjo ne tik vasaros laikotarpiu, bet ir rugsėjį. Ekonomistas teigia, kad verslininkams turėtų būti akivaizdu – visų sąnaudų į kainą perkelti negalima. Lietuvos bankas skaičiuoja, kad šiais metais didžiausią įtaką bendram kainų augimui darė didesni akcizai alkoholiui, augusios žaliavų kainos bei darbo užmokesčio augimas. Iš maisto produktų labiausiai augo pieno produktų bei alaus kainos.

Rusijos vyriausybė į maisto embargo prekių sąrašą įtraukė gyvas kiaules, išskyrus veisimui skirtas. Atitinkamame vyriausybės nutarime teigiama, jog importo draudimas taip pat taikomas stambių ir smulkių raguočių, kiaulių, arklių, arklėnų, asilų, mulų šviežiems, atvėsintiems ir šaldytiems maistui skirtiems subproduktams, kiaulienos, raguočių ir paukštienos taukams.

Po dvejų metų įsigalios naujas ribojimas – Lietuvos rinkai tiekiamuose maisto produktuose turės būti ne daugiau kaip 2 gramai transriebalų 100 gramų bendro riebalų kiekio. Tai numatyta sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos įsakyme, pirmadienį pranešė ministerija. Šis reikalavimas negalios gyvūninės kilmės riebalams ir maisto produktams, kuriuose transriebalai susidaro ir egzistuoja natūraliai.

Pradeda darbą praėjusią savaitę Seime sudaryta laikinoji tyrimo komisija, kuri iki pavasario analizuos, kodėl į Lietuvos rinką patenka galimai nekokybiški maisto produktai. Pasak komisijos vadovės valstietės Guodos Burokienės, pirmame posėdyje trečiadienį bus išklausyti Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) atstovai. „Tarnyba ne tik šiais metais yra atlikusi tyrimus. Ji ir anksčiau turėjo atlikinėti tyrimus. 2013 metais tirtos etiketės ir niekas nereagavo“, - BNS sakė G.Burokienė.

Kainų augimas Lietuvoje lenkia kitas Europos šalis, o ypač visus stebina pieno produktų kainų augimas. Patys gamintojai pastebi, kad tai turėjo įtakos vartojimui, tačiau pienininkai jau užsimena apie mažėsiančias kainas, o ekonomistas dalinasi įžvalgomis, kas kitais metais infliacijos rodiklius kels į viršų. Lietuvos statistikos departamentas pranešė, kad 2017 m. rugsėjo mėn., palyginti su rugpjūčio mėn., iš maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų daugiausia padidėjo kai kurių daržovių kainos.

Siekiant mažinti skurdą ir nelygybę Lietuvoje siūloma įvesti minimalių poreikių krepšelį, nuo kurio būtų skaičiuojamos socialinės išmokos. Tačiau idėja susilaukė kritikos: vieni kritikavo, kad nustatytas dydis visiškai neatitinka minimalių poreikių – per mažas, kiti, kad į krepšelį įtraukti tokie produktai, kokių skurdžiai gyvenantys net neperka, tad dydis net per didelis, o tai gali reikšti didesnę mokesčių naštą likusiems gyventojams.

Dėl gyvenamosios geografinės zonos, kur saulę išvystame gana retai, vos ne kiekvienam lietuviui trūksta vitamino D. „Antėjos“ direktorė medicinai, gydytoja Dangira Babenskienė nurodo, jog kiekvieną dieną atliekant šimtus vitamino D tyrimų, dažniausias rezultatas tarp suaugusių – nepakankamumas. „Dažniausiai vitamino D papildas skiriamas tik naujagimiams ir vaikams iki vienerių metų.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atlikto tyrimą, kurio metu atskleidė, kad Lietuvoje ir Vokietijoje parduodamų žinomų gamintojų maisto produktų sudėtis skiriasi. Net 23-jų iš 33-jų tirtų – prastesnės kokybės. Atrinkti Vilniuje ir Berlyne parduodami maisto produktai.

Nors maisto netoleravimo simptomai nėra tokie ryškūs ir staigūs, kaip gali pasireikšti alergija maistui, ignoruoti negalavimų ar bet menkiausių įtarimų nederėtų. Maisto netoleravimas, pasireiškiantis energijos stoka, nuovargiu, pilvo pūtimu ar virškinimo sutrikimais, kliudo kasdieniam gyvenimui ir dažnai galime net neįtarti šių varginančių simptomų tikrosios priežasties.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) atliktas tyrimas atskleidė, kad žinomų gamintojų maisto prekių, pirktų Lietuvoje ir Vokietijoje, sudėtis skiriasi. Laboratorijose ištyrus 33 rūšių maisto prekes, nustatyta, kad net 23 iš jų skiriasi ne tik sudėtimi, bet ir skoniu, spalva ar konsistencija.

Derliaus kainos nesikeitė, o parduotuvėse mokame brangiau. Būtent tokia situacija šiuo metu su bulvėmis, rapsų aliejumi ir juoda duona. Žemės ūkio ministerijai pavaldi įmonė Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras kas savaitę skelbia tam tikrų produktų kainų prekybos tinkluose pakitimus. Iš paskutinių matyti, kad kol dauguma daržovių pinga, brangsta lietuviškos bulvės – 0,54 Eur/kg, o tai – ęį proc. brangiau nei tokiu pat metu praeitais metais.

Žemės ūkio ministras Bronius Markauskas sako, kad Europos Sąjunga (ES) turėtų uždrausti tarptautinėmis korporacijoms gaminti Rytų Europos šalių rinkai skirtus maisto produktus su kitokia receptūra nei Vakarų europiečiams. „Tai turi būti reglamentuojama europiniu mastu, kad paprasčiausia būtų uždrausta stambioms pasaulinėms kompanijoms, kurios eksportuoja ir į Rytų, ir į Vakarų Europą gaminti ir parduoti produktus su tuo pačiu ženklu, bet skirtinga receptūra“, - BNS sakė B.Markauskas.

Pigesnių produktų ieškantys lietuvaičiai Lenkijoje, jų gali rasti ir Latvijoje. Tiesa, nustebti priverstų tai, jog pigiau ten galima įsigyti ir kai kurias Lietuvos gamintojų prekes. Naujienų portalas tv3.lt pasidomėjo lietuviškos produkcijos kainomis Latvijos ir Lietuvos „Maximos“ bei „Rimi“ prekybos tinkluose. Nuotraukų galerijoje rasite užfiksuotas nuotraukas, o lentelėje – palyginimus. Matyti, kad kiaušinių bei pieno produktų kainos – ganėtinai panašios.

Kasdien esame įpratę patiekalus gardinti druska, tačiau dažnai net nesusimąstome, kad visgi druskos suvartojame kur kas daugiau, nei dedame į gaminamą maistą. Atkreipus dėmesį į kiekvieną dieną vartojamų maisto produktų sudėtį, dažnas gali nustebti, koks druskos kiekis juose slepiasi. L. Romeraitės dietoterapijos centro gydytoja dietologė L. Romeraitė-Kuklierienė nurodo, jog ilgainiui nuo druskos vystosi priklausomybė, kas itin gali pakenkti mūsų sveikatai bei padidinti įvairių ligų riziką.

Nuėjus į parduotuvę tikrai esame pastebėję, kad, pavyzdžiui, dviejų skirtingų gamintojų iš pažiūros tokios pat varškės kaina skiriasi. Daug nemąstydami, žmonės dažniausiai nesirenka pačio pigiausio gaminio – nebent su pinigais visai striuka – manydami, kad mažesnė kaina reiškia prastesnę kokybę. Bet ar tikrai? Portalas tv3.lt atliko tyrimą: pasižiūrėjome, ar skiriasi skirtingų gamintojų tie patys maisto produktai, kurių energetinė vertė ir sudėtis yra ta pati.

Norint turėti dailią figūrą kartais tik sveikos mitybos nepakanka. Siekiant dailių kūno linijų svarbu žinoti ir tai, kaip derinti maistą ir ko jokiu būdu neturėtų būti vienoje lėkštėje. Mitybos konsultantė, „Lieknėk lengvai ir užtikrintai“ vadovė Edita Poškaitienė besirūpinantiems savo mityba nurodo, ko nedera valgyti kartu. „Pirmiausia, ką būtina žinoti apie maisto derinimą, kad baltyminis maistas yra virškinamas rūgščioje terpėje, o angliavandeniais praturtinti produktai – šarminėje.

Lietuvoje kainos vis nesustoja augti, o naujausiais duomenimis, infliacija pralenkėme ne tik kitas Europos šalis, bet ir Baltijos šalis. Analitikė mano, kad toks kainų augimas darosi nebe sveikas ir siūlo mažiau vartoti. Tuo tarpu Lietuvos bankas mano, kad jau kitąmet kainos taip nebeaugs.  2017 m. liepos mėn., palyginti su birželio mėn., vartojimo prekių ir paslaugų kainos sumažėjo 0,3 proc., praneša Lietuvos statistikos departamentas.

Lietuvius traukia ne tik Lenkijos parduotuvės, bet ir Latvijos. Tiesa, ten pigiau dažniausiai patraukiama tik vienos rūšies produktų. Naujienų portalą tv3.lt pasiekė skaitytojo laiškas, kuriame jis pasakoja, kad lietuviai prieš šventes, dažnai gimtadienius, važiuoja užsipirkti alkoholinių gėrimų į Latviją. „Vien latviškas alus ant stalo“, – teigė jis. Anksčiau sklisdavo kalbos, kad tie patys latviai važiuoja į Lietuvą pirkti maisto produktų.

Rinkdamiesi parduotuvėje maisto produktus, beveik visada patikriname ant pakuotės esantį galiojimo terminą. Dažniausiai stengiamės išsirinkti kuo šviežesnį maistą, tačiau neretai susigundome ir pigesnėmis prekėmis, kurių vartojimo terminas kartais kur kas trumpesnis. Ekspertai tv3.lt skaitytojams pasakoja, ką kiekvienas turėtume žinoti apie galiojimo terminus ir dalinasi patarimais, kaip apsisaugoti nuo nešviežio maisto.

Didžiajai Britanijai pasitraukus iš Europos Sąjungos (ES), maisto produktai šalyje pabrangs ir taps mažiau saugūs, nes vyriausybė net nepagalvoja apie tai, kad būtina pakeisti bendrus ES reikalavimus, kurie buvo formuojami ne vieną dešimtmetį. Tokią išvadą padarė Londono, Sasekso ir Kardifo universitetų mokslininkai, paskelbę savo tyrimo ataskaitą tuo metu, kai Briuselyje prasidėjo eilinis „Brexit“ derybų ratas.

2017 metų liepą racionalaus pirkimo ir kainų palyginimo portalas Pricer.lt atliko kasmėnesinį maisto kainų tyrimą Lietuvos maisto prekių parduotuvėse. Kainų tyrimo metu, kaip ir ankstesniais mėnesiais, buvo užfiksuotos pigiausių maisto prekių ir populiarių maisto ženklų krepšelių kainos. Išanalizavus tyrimo duomenis buvo sudaryti pigiausių maisto prekių ir populiarių maisto ženklų krepšelių reitingai.

Vartojimo prekės ir paslaugos Lietuvoje per metus brango sparčiausiai Baltijos valstybėse. Nacionalinių statistikos žinybų duomenimis, metų (12-os mėnesių) infliacija Lietuvoje birželį siekė 3,6 proc., Latvijoje - 3,0 proc., Estijoje - 2,9 procento. Mėnesio infliacija Lietuvoje birželį sudarė 0,3 proc., Latvijoje - 0,2 procento. Estijoje užfiksuota 0,1 proc. defliacija.

Maisto produktai Estijoje nuo valstybingumo atkūrimo pabrango vidutiniškai 5,2 karto, pasiekdami aukščiausią kainų lygį per pastaruosius 25 metus. Estijos konjunktūros instituto (EKI) skaičiuojama pagrindinių maisto produktų krepšelio kaina praėjusį mėnesį buvo 71,9 euro keturių asmenų šeimai per savaitę.

Nuolat kainas tiriantys ir vertinantys portalo pricer.lt atstovai, jau pusę metų sistemingai ir nuosekliai, vieną kartą per mėnesį užfiksuoja pigiausių ir populiarių maisto produktų kainas didžiausiose Lietuvos maisto prekių parduotuvėse bei internete. Pasak jų, pigiausių produktų kainos kilo visose parduotuvėse.

Ar iš karto išmetate maistą, jei baigėsi jo galiojimo terminas? Europos politikai nusprendė, kad mes išmetame per daug maisto, ir ragina ilginti produktų galiojimo terminus. Mat maisto gamintojai sako, kad apsidrausdami nuo vartotojų skundų, galiojimo trukmę sumažina trečdaliu. Tiesa, pirkėjai skundžiasi, kad būna ir atvirkščiai - nusiperka jau pašvinkusį maistą, nors iki parašytos galiojimo pabaigos dar toli. Dauguma pirkėjų tvirtina, kad į produkto galiojimo datą pasižiūri parduotuvėje.

Amžina prekybos tinklų kova tęsiasi – skelbiamos vis naujos prekių akcijos ir siūlomi pigiausi apsipirkimų variantai.  Įvairios agentūros, įmonės lygina prekybos tinklų kainas, taip siūlydamos neapsigauti, ir apsipirkti pigiausiai. Visgi patariama, tyrimus vertinti atsakinga.

Maistui išleidžiame daug daugiau nei kitiems dalykas, taip teigia ekonomistas Žygimantas Mauricas. Pasak jo, kainų sumažinti galimybių nedaug, tačiau įmanoma padaryti taip, kad jos neatrodytų tokios didelės. „Nordea“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas tiesioginėje portalo tv3.lt transliacijoje teigė negalintis tiksliai paaiškinti kodėl, bet Lietuvoje susiformavo du fenomenai.

Kiekvieną mėnesį prekybos centruose kainas stebintys lietuviai galėjo pastebėti, kad prekės brango. Bent jau tokią išvadą padaro tyrimą atlikę specialistai.  2017 metų balandį, racionalaus pirkimo ir kainų palyginimo portalas Pricer.lt atliko eilinį maisto kainų tyrimą Lietuvos maisto prekių parduotuvėse. Kainų tyrimo metu, kaip ir anksčiau, buvo užfiksuotos pigiausių maisto prekių ir populiarių maisto ženklų krepšelių kainos, bei sudarytas Pricer.lt kainų reitingas.

Jog Lenkijoje kainos daug mažesnės viešai skelbia ne tik Lietuvos gyventojai, bet ir gamintojai, ir patys prekybininkai. Lenkijos vardas net pasitelkiamas įvairiose prekybininkų akcijose. Ar toks sprendimas padės vieniems rinkos žaidėjams padės įsiveržti į priekį? Marketingo strategijos ekspertas Linas Šimonis tikina, kad vieniems tokia akcija gali pasibaigti nevykusiai, kitiems – būti bilietas į sėkmę. „Mes visi pasirenkame remdamiesi savo nuomone.

Vos Seimui pritarus pasiūlymui svarstyti užstato sistemos plėtrą, nerimo varpais pradėjo skambinti ir prekybininkai, ir pakuočių atliekų tvarkymo organizacijos. Jie jau skaičiuoja, kiek galėtų brangti tiek buitinės prekės, tiek maisto produktai. Skaičiuojama, kad išplėtus grąžintinos taros sąrašą įtraukiant visų alkoholinių gėrimų rūšis, gamintojams tektų mažiausiai 3,5 mln. eur. investuoti į technologijų pritaikymą bei per metus stiklo atliekų tvarkymas brangtų dar apie 11 mln.

Nebe paslaptis, kad Lenkijoje ne maža dalis prekių yra pigesnės nei Lietuvoje. Tai įrodo ir kartas nuo karto vis ten vykstantys apsipirkti lietuvaičiai. Visgi, kiek išties tos kainos skiriasi? Skaitytojas naujienų portalui tv3.lt pateikė du apsipirkimo čekius. Vienas iš Suvalkuose esančios parduotuvės „Lidl“, kitas – Vilniaus. Kadangi „Lidl Lietuva“ turi šūkį „Viena šalis, viena kaina“, galima manyti, kad tokios pat kainos būtų ir kitų Lietuvos miestų „Lidl“ parduotuvėse.

Nuo šiol mažas kainas prekybos tinklas „Maxima“ medžios ir Lenkijoje. Šią savaitę „Maximos“ pasitelkti nepriklausomi kainų rinkėjai pradėjo tikrinti kainas ir didžiuosiuose Lenkijos prekybos tinkluose „Biedronka“, „Tesco“, „Lidl“ ir „Kaufland“.  Pranešime spaudai rašoma, kad pirmosios prekės ypač mažomis kainomis „Maximos“ lentynose pasirodė jau šiandien, dar daugiau prekių pirkėjai galės rasti po Velykų.

Augančios prekių ir paslaugų kainos kaip ir kasmet bus viena pagrindinių pokalbių temų prie Velykų stalo. Vidutiniškai namų ūkis, besiruošdamas Velykų šventei, maisto ir alkoholinių gėrimų per mėnesį nuperka 5 proc. daugiau negu įprastai. Statistikos departamento duomenimis, Velykų stalo produktai šiemet vidutiniškai yra šiek tiek brangesni negu prieš metus. Kita vertus, oficiali statistika rodo, kad vidutinis darbo užmokestis ir pensija per metus didėjo sparčiau negu kainos.

Prekybos tinklai nuolat konkuruoja tarpusavyje siekdami įgyti kuo didesnį pranašumą ir užsitikrinti klientų lojalumą. Strategijos įvairios – vieni siūlo platesnį prekių asortimentą, kiti skelbiasi neva skiriantys daugiausia dėmesio kokybei. Pagrindinis adresatas – vartotojas, kuriam svarbiausias aspektas išlieka optimaliausias prekės kainos ir kokybės santykis.