„Dažniausiai vitamino D papildas skiriamas tik naujagimiams ir vaikams iki vienerių metų. Vertinant vaikų tyrimų atsakymus, atvirkščiai nei suaugusių, jų rezultatai dažniausiai atitinka normos ribas, tačiau čia taip pat yra rizikos. Kalbant iš kitos pusės, vitamino D perdozavimas yra kur kas pavojingesnis, nei jo trūkumas. Šis vitaminas kaupiasi organizme ir nėra pašalinamas, todėl kaupiasi kalcinatai ir ypač kūdikiams kaulėja dar nesusiformavusios kaulinės struktūros“, – aiškina gydytoja.
Pasekmės, esant vitamino D trūkumui
Esant vitamino D trūkumui, suaugusiems silpnėja raumenys bei imunitetas, taip pat ilgainiui gali suminkštėti kaulai ar išsivystyti osteomaliacija – kaulų mineralizacijos sutrikimas. Be to, šiandien jau yra daugybė įrodymų, kad vitaminas D turi galingą antivėžinį poveikį ir yra svarbus imuninės sistemos reguliatorius. Trūkstant vitamino D naujagimiams deformuojasi kaukolė ir stuburas, žandikaulis, sutrinka dantų augimas.
„Me ne tik gyvenime tokioje geografinėje zonoje, kur saulės turime mažai, tačiau ir mūsų maisto produktuose trūksta šio vitamino. Sergant virškinamojo trakto ligomis, kaip skrandžio, kepenų, kitos lėtinės ligos, esant stresui, mikroelementų trūkumui, būtinų vitamino D apykaitai, tokių kaip kalcio, magnio, fosforo, sumažėja vitamino pasisavinimas. Taigi, visos šios priežastys rodo, kad vitamino D kiekio trūkumas būdingas, tiesiog, visai populiacijai.
Savo praktikoje esu sutikus tik keletą žmonių, kuriems atlikus vitamino D tyrimą buvo nustatytas pakankamas jo kiekis. Vienas iš jų nuolat gyvena Ispanijoje, kitas – vartoja vitamino D papildus. Kadangi Lietuvoje nėra atlikta išsamių mokslinių tyrimų dėl vitamino D normos nustatymo mūsų populiacijoje, tai kyla filosofinis klausimas: ar tikrai lietuviams tinka standartinės, visoje Europoje taikomos vitamino D normos“, – sako Dangira Babenskienė.
Ar soliariumas teisingas pasirinkimas?
Dažnai vyrauja įsitikinimas, jog norint papildyti vitamino D atsargas reikėtų lankytis soliariume, tačiau gydytoja tvirtina, kad tai daugiau žalos, nei naudos teikianti procedūra. Pasak specialistės, šio vitamino turėtume gauti natūraliai su maistu ir saule. „Rekomenduojama bent 10 min. kasdien pabūti saulėje, kas Lietuvoje ne visada yra įmanoma. Tokiu atveju vertėtų labiau dėmesį kreipti į maistą, kuris praturtintas vitaminu D, pavyzdžiui, pienas ar kiti natūralūs produktai, kaip riebi lašiša, silkė, ungurys, žuvų taukai ar kiaušinio tryniai“, – pataria pašnekovė.
Gydytoja atskleidžia, kad pacientai dažnai klausia, kodėl reikalinga darytis vitamino D tyrimą, jei vis tiek žinome, kad daugumai jo trūksta, tačiau atsakymai tam yra. Pirmiausia, tyrimai reikalingi tam, kad nustatyti pirminį vitamino D kiekį organizme ir kad toliau būtų galima sekti jo dinamiką. Taip pat, tai būtina teisingai paskiriant vitamino D kiekį: ar reikia terapinės gydomosios dozės ir kokios, ar užtenka tik profilaktinės dozės. Be to, vitamino D tyrimo skiriamos normos yra stoka, nepakankamumas, pakankamumas ir toksiškumas.
