L. Romeraitės dietoterapijos centro gydytoja dietologė L. Romeraitė-Kuklierienė nurodo, jog ilgainiui nuo druskos vystosi priklausomybė, kas itin gali pakenkti mūsų sveikatai bei padidinti įvairių ligų riziką.
„Druska maistui suteikia sodresnį skonį. Taip pat ji padeda konservuoti maistą ir neleidžia jam sugesti ilgesnį laiką. Vis dėlto, žmogui nuo jos vystosi priklausomybė, kadangi kuo daugiau druskos valgome, tuo daugiau ir dažniau jos norisi. Priklausomybė atsiranda, nes nuo druskos perdozavimo ant liežuvio esantys receptoriai praranda jautrumą. Būtent todėl nesūdytas maistas daugumai atrodo prėskas, neskanus ir nepatrauklus“, – teigia gydytoja dietologė.
Kiek druskos kasdien saugu suvartoti?
Per didelis druskos vartojimas kasdien gali kelti didelių pavojų mūsų sveikatai, kaip hipertenzija – padidėjęs kraujo spaudimas, inkstų, širdies ir kraujagyslių sistemos ligų rizika, osteoporozė, ir kiti negalavimai.
„Siekiant išvengti širdies ir kraujagyslių sistemos ligų, Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja per parą suvartoti ne daugiau, kaip 5 g. druskos, įskaitant ir druską, naudojamą papildomai pagardinti jau pagamintus patiekalus bei naudojamą maisto produktų gamybos metu. Per dieną suvartojamos druskos kiekį sumažinus nuo 10 g. iki 5 g., širdies ir kraujagyslių ligų tikimybė sumažėja 17 proc., o insulto tikimybė sumažėja net 23 proc.“, – tvirtina L. Romeraitė-Kuklierienė.
Per didelis natrio kiekis, gaunamas su valgomąja druska, sutrikdo organizmo skysčių pusiausvyrą, kas sąlygoja kraujo spaudimo padidėjimą. Per didelis kiekis su maistu gaunamo natrio taip pat glaudžiai susijęs su skrandžio vėžiu, inkstų akmenlige, astma bei nutukimu. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, fiziologinis natrio poreikis yra 230 – 460 mg. per dieną.
Kokiame maiste druskos daugiausia?
Dažniausiai visą rekomenduojamą druskos kiekį per dieną suvalgome kartu su maisto produktais, todėl papildomai gardinti patiekalų nerekomenduojama. Taip pat dažnai net neįtariame, jog produktuose, kurie atrodo gana nekaltai, yra toks kiekis druskos, jog vieno valgymo metu jau galime viršyti druskos dienos normą.
„Nemažai druskos yra duonoje, sūriuose, dešroje bei dešrelėse. Taip jos gausu ir konservuotuose, sūdytuose, raugintuose, rūkytuose produktuose, prieskonių mišiniuose, įvairiuose padažuose bei, žinoma, greitajame maiste“, – sako pašnekovė.
Jei sudėtyje nurodoma, jog 100 g. produkte yra 1,5 g. ar daugiau druskos, tai reiškia, jog šiame maiste yra didelis jos kiekis. Renkantis produktus ir atkreipiant į tai dėmesį, galite nustebti, kaip dažnai šie skaičiai pasitaiko.
100 g. juodos duonos dažniausiai yra 1,4 g. – 1,5 g. druskos, taip pat vidutiniškai 100 g. fermentinio sūrio yra apie 1,5 g. druskos. Ypatingai daug druskos yra rūkytuose mėsos gaminiuose ir dešrelėse, pavyzdžiui, 100 g. šaltai rūkyta dešra turi net 3,9 g. druskos, o virto pieniškos dešrelės apie 1,8 g.
Įvairiuose konservuotose maisto produktuose taip pat slepiasi didelis kiekis druskos, pavyzdžiui, 100 g. konservuotų burokėlių yra 1,8 g. druskos, 100 g. tuno savose sultyse – 1,6 g. druskos, o 100 g. juodųjų alyvuogių skardinėje yra 2,6 g. druskos.
Dauguma žino, jog greitajame maiste neišvengiamai slepiasi daug druskos, tačiau pasidomėjus sudėtimi ir konkrečiais skaičiais, kiekis išties gali sukelti nuostabą. Pavyzdžiui, 100 g. sūdytų spragėsių yra 3,0 g. druskos, o 100 g. greito paruošimo vištienos skonio sriuboje galima rasti 5,3 g. druskos.
