„Tai turi būti reglamentuojama europiniu mastu, kad paprasčiausia būtų uždrausta stambioms pasaulinėms kompanijoms, kurios eksportuoja ir į Rytų, ir į Vakarų Europą gaminti ir parduoti produktus su tuo pačiu ženklu, bet skirtinga receptūra“, - BNS sakė B.Markauskas.
Europos Komisijos (EK) pirmininkas Jeanas Claude'as Junckeris (Žanas Klodas Junkeris) trečiadienį, sakydamas metinę kalbą Europos Parlamente Strasbūre, pareiškė, kad valstybių narių institucijoms reikia suteikti daugiau įgaliojimų užkirsti kelią prastesnės kokybės maisto produktų pardavimui kai kuriose ES šalyse.
B. Markausko nuomone, toks siūlymas - EK bandymas „nusimesti atsakomybę“. Jis pridūrė, kad pritartų didesnių įgaliojimų suteikimui Maisto ir veterinarijos tarnybai, bet tai neduotų daug naudos šioje situacijoje.
„Pirmiausia matau, kad Europos Sąjunga ir Europos Komisija bando nuo savęs nusimesti atsakomybę. Jeigu tai nebus reglamentuota europiniu mastu, tai ką Lietuvos Maisto ir veterinarijos tarnyba gali daryti „Coca-Colos“ kompanijai? Iš esmės šiandien pažeidimų nėra, nes produktų sudėtis yra pateikiama teisingai“, - kalbėjo žemės ūkio ministras.
Pagal ES taisykles įmonės atskirose valstybėse narėse gali nevaržomos keisti produkto ingridientus, jeigu juos aiškiai nurodo ant pakuotės.
Rugpjūtį Lietuvos teisingumo ministerija pranešė, kad šalis prisijungs prie Slovakijos iniciatyvos tirti dvigubos kokybės produktų problemas ES lygiu ir sieks, kad būtų sukurta vienoda produktų tyrimų sistema.
Savo ruožtu Žemės ūkio ministerija, norėdama išsiaiškinti situaciją Lietuvoje, rugpjūčio pradžioje nurodė Maisto ir veterinarijos tarnybai ištirti 33-ų produktų sudėtį ir išsiaiškinti, ar Lietuvoje irgi parduodamų produktų sudėtis skiriasi nuo kitose valstybėse esančių tų pačių produktų. Preliminariais duomenimis, tyrimo metu buvo nustatyta, kad kai kurių šalyje parduodamų produktų sudėtis skiriasi nuo Vakarų Europoje parduodamų produktų. Tyrimo rezultatus ministerija ketina pristatyti kitą savaitę.
Vidurio ir Rytų Europos valstybės ne kartą perspėjo dėl jų šalyse parduodamų produktų, kurių sudėtis skiriasi nuo tų pačių produktų, stovinčių Vakarų Europos šalių parduotuvių lentynose. Produktų gamintojai teigia, kad šios pretenzijos - nepagrįstos ir atskirose rinkose skiriasi skoniai, o ne turinys.
