maisto produktai

Koronaviruso pandemija pakoregavo daugelio gyventojų pirkinių krepšelius. Prekybininkai pastebi, kad žmonės perka rečiau, tačiau daugiau. Pirkinių krepšelio kaina irgi išaugo. O daugelis žmonių skundžiasi, kad maistui išleidžia daugiau negu norėtų. Taigi ar įmanoma realiai sumažinti savo išlaidas maistui ir prasimaitinti už 15 eurų visą savaitę? Per vieną portalo tv3.lt redakcijos susirinkimą kažkam kilo toks klausimas, tad nusprendžiau tai padaryti pati.

Tikriausiai kiekvieną erzina, kai tenka išmesti dar nepanaudotus, bet jau sugedusius maisto produktus. Tačiau ar žinojote, kad pasinaudoję vos keliais paprastais būdais, galite maisto produktus išlaikyti šviežius net keliomis dienomis ar savaitėmis ilgiau? Ir tai jums nekainuos nė cento. Pateikiame patarimų sąrašą, kuriais vadovaudamiesi, džiaugsitės ilgiau negendančiais produktais ir nebešvaistysite nei maisto, nei pinigų.

Šį rugpjūtį lietuviškos kilmės maisto produktų eksportas į kai kurias šalis (pavyzdžiui, Kiniją, Uzbekistaną ir kt.) išaugo net du kartus palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, rodo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) duomenys. Iš viso Lietuvos gamintojai per aštuonis šių metų mėnesius į ne Europos Sąjungos valstybes eksportavo 12 proc. daugiau šviežios mėsos, pieno, žuvies ir jos gaminių bei kitų maisto produktų siuntų, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Net ir stengdamiesi sveikai maitintis ir prisižiūrėti mitybą dažnai suklumpame dėl visuomenėje vyraujančių labai skirtingų ir klaidinančių nuomonių. Neretai sunku atskirti, kurie maisto produktai ir gaminiai išties sveiki, o kurie yra tik tikslingai apgalvotas prekybininkų triukas, norint pritraukti kuo daugiau pirkėjų. Pateikiame penkis populiariausius mitus apie sveiką mitybą – įsidėmėkite ir neapsigaukite.

Pigiausių maisto produktų vidutinio krepšelio kaina Lietuvos parduotuvėse trečią mėnesį iš eilės mažėjo, rodo kainas stebinčio portalo pricer.lt analizė.  Palyginti su birželiu, liepą krepšelis atpigo 0,05 euro, bet buvo 3,63 euro (6,7 proc.) brangesnis nei praėjusių metų liepos mėnesį. Pricer.lt pastebi, jog kainos nors ir mažėja, jos yra viso stebėjimo laikotarpio didžiausių kainų penketuke.

Baltijos šalių sostinėse pigiausi maisto produktai birželį daugiausia buvo Vilniuje, rodo Latvijos paramos žemės ūkio rinkai centro paskelbti duomenys. Pavyzdžiui, kilogramas bulvių Vilniuje birželį kainavo vidutiniškai 0,29 euro, Taline – 0,25 euro, o Rygoje – 0,51 euro. Latvijos sostinėje taip pat buvo brangiausios morkos – 0,7 euro už kilogramą. Vilniuje kilogramas morkų kainavo vidutiniškai 0,53 euro, o Taline – 0,67 euro.

Į redakciją kreipėsi klaipėdietė Svetlana, ne vieną kartą iš laikinųjų įrenginių prie gatvių, kuriuose parduodami vaisiai ir daržovės, parsinešusi papuvusių vaisių. Ji klausia: „Ar galima taip „tručyti“ žmones?“ Be to, žmonės pastebi, kad kartais vaisiais prekiaujama netinkamoje vietoje, kur iš visų pusių sklinda dulkės.

Kaip koronaviruso krizė paveiks maisto produktų kainas ir kas brangs labiausiai? Šis klausimas neduoda ramybės ne tik eiliniams gyventojams, bet ir valdžios atstovams, panorusiems net reguliuoti būtiniausių prekių ir paslaugų kainas. Pasak ekspertų, dėl stringančio prekių pristatymo, brangstančių žaliavų maisto produktų kainos gali šoktelėti į viršų pasibaigus karantinui. Jau dabar kai kurie duonos kepėjai teigia iš paskutiniųjų besistengiantys nedidinti kainų.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) parengė rekomendacijas prekybininkams, karantino šalyje laikotarpiu prekiaujantiems maisto produktais turgavietėse. Rekomendacijos parengtos siekiant užtikrinti maisto produktų saugą ir vartotojų sveikatą, rašoma prenešime spaudai. Šiuo sudėtingu laikotarpiu prekiautojai turgavietėse turi taikyti griežtesnes nei įprastai higienos užtikrinimo priemones ir laikytis privalomųjų maisto tvarkymo ir kitų reikalavimų.

Dar iki Lietuvoje paskelbus karantiną, šalies gyventojai ėmė šluoti parduotuvių lentynas, bandydami apsirūpinti negendančiais maisto produktais. Turėdami omenyje, kad prekybininkai gali bandyti užsidėti antkainį populiariausioms maisto prekėms, premjeras ir finansų ministras neatmeta galimybės ilgainiui imti reguliuoti maisto produktų kainas. Antradienį Seimo posėdyje finansų ministras Vilius Šapoka sulaukė klausimo, kaip ketina elgtis, jeigu staiga pakils būtinųjų prekių kainos.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) informuoja, kad po atlikto detalaus tyrimo ir surinkus duomenis iš pieno perdirbimo įmonių, iš rinkos nurodyta surinkti 382 t pieno gaminių. Sprendimas priimtas vadovaujantis atsargumo principu, įvertinant faktus, jog šių produktų gamyboje buvo panaudotas galimai kenksmingomis medžiagomis užterštas žaliavinis pienas. VMVT duomenimis, įmonių produkcijoje kenksmingų medžiagų nustatyta nebuvo.

Kasdien vėžio diagnozę mūsų šalyje išgirsta penkiasdešimt žmonių. O atsakymo, kaip apsisaugoti nuo šios mirtinos ligos, ieško viso pasaulio mokslininkai. Anot mūsų šalies gydytojų, kone pusės onkologinių ligų būtų galima išvengti laikantis sveikos gyvensenos. Taigi, ką valgyti, o ko geriau vengti, norint bent kiek sumažinti tikimybę susirgti šia klastinga liga. Įvairiausių maisto produktų pasirinkimas prekybos vietose gausus.

Kaune penktadienį šurmuliavo tradicinė paroda „Rinkis prekę lietuvišką“, kurioje savo produkciją pasiūlė bemaž 300 mūsų gamintojų. Pasirinkimas milžiniškas, tad mūsų žurnalistai domisi, ar tautiečiams vis dar svarbu, kad prekė būtų pagaminta Lietuvoje, ir kodėl lietuviškos prekės, nors ir brangesnės, vis tiek yra pačios populiariausios. Šurmulys darbo dieną Kaune „Žalgirio“ arenoje. Čia prasideda paroda „Rinkis prekę lietuvišką“. Renginyje – minios pirkėjų.

Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) kreipėsi į 5 tarptautinius maisto produktų gamintojus, prašydama paaiškinti, dėl kokių priežasčių Lietuvos rinkai teikiamų maisto produktų sudėtis skiriasi nuo tų, kuriais prekiaujama kitose ES šalyse, rašoma pranešime spaudai. „Lietuva yra viena iš tų valstybių, kuri aktyviai kelia klausimą dėl dvigubos kokybės prekių Europos Sąjungos šalyse.

Mitybos specialistė, dietistė Vaida Kurpienė tikina, kad pirmiausia svarbu suprasti vitamino D įtaką mūsų tiek fizinei, tiek emocinei sveikatai, o vėliau imtis priemonių, padėsiančių išvengti šios svarbios medžiagos stygiaus mūsų organizme.  „Vitaminas D yra nepamainomas norint turėti tvirtą imunitetą. Taip pat jis padeda kūnui pasisavinti kalcį ir fosforą, o esant šių medžiagų trūkumui ilgainiui gresia kaulų retėjimas“, – teigia specialistė.

Šiemet dalies produktų kainos parduotuvėse į viršų šovė taip, kad prognozuojama, jog metai dėl kainų augimo gali būti rekordiniai. Labiausiai tautiečiams pabrango bulvės, bananai, kiauliena ir kiti būtini produktai. Statistika negailestinga, o ekspertai sako, kad kainos į viršų artimiausiu metu gali dar šoktelti.  Bulvės, bulvės, bulvės. Jas verdame, kepame. Ir žinoma, nenorime už jas permokėti.

Ginčai dėl skirtingos maisto kokybės tęsiasi. Ar išties kiek kitokia sudėtis Rytų rinkai, taip pat ir mums, yra vienodai sveika, TV3 Žinios „Dienos komentare“ klausia sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos. Neseniai buvo atliktas maisto produktų tyrimas, tyrė, kokios sudėties maisto produktai buvo tiekiami į rytų šalis, kokios sudėties į vakarų šalis. Kokybės skirtumų labai didelių nenustatyta, bet sudėtis skyrėsi net trečdalyje tirtų produktų.

Dėl tvyrančių karščių ne tik dažniau tikrinami prekybininkai, bet ir daugėja vartotojų skundų dėl netinkamai laikomų maisto produktų. Maisto ir veterinarijos tarnybos teigimu, daugėjant skundams, daugėja ir pažeidimų. „Tarnyba kaip ir kasmet atėjus karščiams stiprina kontrolę dėl laikymo sąlygų, nes netinkamos sąlygos, kai aplinkos temperatūra yra labai aukšta, yra ypatingos rizikos veiksnys.

Ilgalaikis ir kryptingas Vilniaus apskr. vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos bei Valstybinės mokesčių inspekcijos tyrimas sudavė ne pirmą rimtą smūgį šešėliniam prekybos mėsa verslui. Įtarimai pareikšti 33 asmenims, organizavusiems nelegalų verslą ir talkinusiems plataus masto nusikalstamoje veikoje. Vilniaus apskr.

Pernai rinkai uždrausta tiekti 957 tonas nesaugių ar nekokybiškų maisto produktų ir 6,87 tūkst. litrų nealkoholinių gėrimų. Gamybos įmonėse dėl nustatytų maisto saugos pažeidimų neleista tiekti rinkai daugiau kaip 10 tonų daržovių, 7 tonų maltų produktų, 3 tonų vaisių, riešutų ir kitų produktų, pranešė Maisto ir veterinarijos tarnyba.

 Vokietijoje senelius slaugantis ir 300 eurų per savaitę uždirbantis Povilas Dabužinskas išgarsėjo tuo, kad savo socialinės paskyros „Facebook“ anketoje nuolat daro tiesiogines transliacijas, dalijasi maisto receptais ir gyvenimo svetur įspūdžiais. Vokietijoje pensininką slaugantis ir pas jį gyvenantis vyras puikiai žino Vokietijos maisto kainas, o grįžęs į Lietuvą negalėjo patikėti lietuviškomis.

Nors kačių ir šunų šeimininkai darosi vis sąmoningesni, daugiau domisi augintinių priežiūra bei mityba, iki šiol dažnas nustemba išgirdęs perspėjimą: tik nieko neduokite augintiniui nuo stalo! Pasirodo, kad net nekaltai atrodantys maisto produktai gali būti tikras pavojus augintinio sveikatai. „Net ir vienas netinkamas maisto kąsnelis nuo stalo augintiniui gali baigtis sunkiu negalavimu“, – teigia veterinarijos klinikos Dr.

Nuo metų pradžios specialiame tinklalapyje pradėta skelbti informacija apie svarbiausių maisto produktų kainas didžiuosiuose Lietuvos prekybos tinkluose. „Gyventojų išlaidos maistui sudaro nemažą dalį visų išlaidų, o daugiausia jo nuperkama penkių didžiausių prekybos tinklų parduotuvėse. Pradėjus skelbti pagrindinių maisto produktų kainas juose, pirkėjai turės kur kas aiškesnį vaizdą, kur kokios kainos yra“, – įsitikinęs žemės ūkio ministras Giedrius Surplys.

Lietuvoje beveik kas trečias pirkėjas save priskiria nuolaidų medžiotojams, o regione mūsų šalies gyventojai išsiskiria kaip skiriantys mažiausią dėmesį sveikesniems maisto produktams. Tokias tendencijas teigia įžvelgiantys rinkos tyrimų specialistai. Kartu jie pabrėžia, kad pastaraisiais metais brangstančių maisto produktų naštą lietuviai jaučia vis smarkiau.

Maisto produktų kainos šuoliuoja aukštyn. Ekspertai įtikinėja, kad taip ir turi būti, nes gyvenimas gerėja, bet daugybės paprastų gyventojų realybė – kitokia. Daug kam ruošiant Kalėdų vaišes reikės gerai susiskaičiuoti pinigėlius. Statistika suvienodina Valdžios atstovai, ekspertai ir paprasti gyventojai gana skirtingai vertina kainų pokyčius įvedus eurą.

 Visi žino, kad bet kuris maisto produktas ir bet koks vaistas gali būti naudingas tik tuo atveju, jei jūs nevalgysite ir nepersivalgysite per daug. O jei tai padarysite, pasekmės gali būti baisios. Šiandien „Bright Side“ sukūrė populiarių maisto produktų rinkinį ir sužinojo, kurie iš jų gali pakenkti jūsų sveikatai, jei jūs valgote per daug iš jų. Soja Prieš kelerius metus jaunuolis susilažino, kad išgers buteliuką sojos padažo.

Virškinimo poveikis svorio kritimui yra labai reikšmingas. Kaip mums buvo daug kartų sakoma, mes esame tai, ką valgome. Žinoma, tikslus virškinimo laikas priklauso nuo asmens fizinės sveikatos, medžiagų apykaitos, amžiaus ir netgi lyties, tačiau, kai kurie maisto produktai nėra suvirškinami per trumpą laiką. Sužinokite, kokie produktai tai lemia ir ar tai gerai mūsų sveikatai. Pasak „Brightside“, norint numesti svorį arba išlaikyti, tai ką pasekėte, svarbu suprasti virškinimo laiką.

Dauguma šeimininkių stengiasi namuose gaminti ir ruošti maistą taip, kad šeimos nariai liktų patenkinti. Taip pat ir su maisto priežiūra virtuvėje: kai kurios šeimininkės, deja, daro tokias klaidas, kurios kenkia maisto produktams.  Viena tokių, kurią daro 90 procentų šeimininkių, yra karšto maisto įdėjimas į šaldytuvą. Dažnai nutinka, kad vos pagaminus maistą, šeimininkės kur nors išskuba ir norėdamos išsaugoti maistą šviežią, deda jį į šaldytuvą.

Valdantiesiems ruošiantis pažaboti augančias kainas, vėl svarstoma apie lengvatinio pridėtinės vertės mokesčio tarifo taikymą maisto produktams. Daugumoje Europos Sąjungos šalių tai įprasta praktika, tačiau Lietuvoje šios priemonės  veiksmingumu abejojama. Nors bet kokie ankstesni siūlymai taikyti lengvatinį pridėtinės vertės mokestį (PVM) maisto produktams buvo atmesti, dabar „valstiečiai“ patys ieškodami būdų suvaldyti kainų augimą, gręžiasi link senų idėjų.

Viešojoje erdvėje sklandančius verslo atstovų perspėjimus apie neva sparčiai augsiančias maisto produktų kainas premjeras Saulius Skvernelis vertina kritiškai, teigdamas, kad augant žaliavų kainoms verslininkai kainas didina, bet žaliavoms pingant, mažėjančių maisto kainų nematome. „Pastarosiomis dienomis jau nebe pirmą kartą tenka girdėti kai kurių verslo atstovų perspėjimus dėl galimo maisto produktų kainų augimo.

Keliaujant po įvairiais šalis nejučiomis imama lyginti savos šalies ir kitos kainas. To geriau nedaryti nuvykus į Ukrainą, nes nuotaika gali subjurti, pamačius, kaip ten pigu. Tiesa, omeny reikėtų turėti ir Ukrainos gyventojų gaunamos atlyginimus.  Minimali alga Ukrainoje siekia apie 91 eurą per mėnesį „į rankas“, o vidutinė – apie 236 eurus, atskaičius mokesčius. Vidutinė alga Kijeve yra kiek didesnė – siekia virš 300 eurų.

Vilniaus prekybos ir pramogų centruose neretai galima sutikti apsiperkančius baltarusius, tačiau lietuviui, apsilankiusiui Minske, tai gali iškelti klausimų. Mat kainos maisto prekių parduotuvėje – lietuviškoms neprilygsta.

Lietuviai išvykę į kitus miestus dažnai mėgsta palyginti kainas savoje šalyje ir svetimose. Šį kartą tv3.lt redakciją pasiekė nuotraukos su užfiksuotomis kainomis Miunchene, Vokietijoje. Miunchenas savo kainomis išsiskiria ir iš likusių Vokietijos miestų. Mat ten ypač didelės nuomos ir nekilnojamojo turto kainos, o tai bendrai kelia pragyvenimo lygio kainą. Tai reiškia, kad ir atlyginimai ten dėl to turi būti mokami didesni. 2016 metais, perkamoji galia Miunchene buvo 37 proc.

Maisto produktų kainos Estijoje pasiekė visų laikų rekordinį lygį, nuo valstybingumo atkūrimo išaugusios pusšešto karto. Estijos konjunktūros instituto (EKI) skaičiuojama vidutinė pagrindinių maisto produktų krepšelio kaina praėjusį mėnesį buvo 76,23 euro keturių asmenų šeimai per savaitę.

Kai kalba pasisuka apie mitybą, posakis „viskas su saiku“ – neginčijamai teisingas. Tačiau yra keli produktai, kurių geriau paprasčiausiai vengti. Portalas „The Independent“ pasiteiravo 7 dietologų, kokio maisto ar gėrimų jie niekada nevartoja. Dešrelės „Vienas produktas, kurio negaliu prisiversti valgyti, – dešrelės. Nesvarbu, iš kokios mėsos pagaminta dešrelė, ta mėsa labai perdirbta, joje daug druskos ir nitratų. Tai vienas nesveikiausių maisto produktų!“, – sakė dietologė Karen Ansel.

Akivaizdu, kad vasarą ženkliai padaugėja apsinuodijimų maistu atvejų ir viena dažniausių to priežasčių – saulėje paliekami maisto produktai. Valstybinės maisto ir veterinarijos (VMVT) Maisto skyriaus vyriausioji specialistė-valstybinė maisto produktų inspektorė Rita Sadūnaitė įspėja, kokių rekomendacijų būtina laikytis, norint išvengti apsinuodijimų. Pasak specialistės, maisto produktų laikymo sąlygos priklauso nuo jų sudėties: kiek produkte yra baltymų, cukraus ar vandens.

Briuselis rengiasi įvesti naujus maisto kokybės tyrimus, kuriuos atliekant bus siekiama įvairiose Europos Sąjungos (ES) valstybėse narėse nustatyti tų pačių maisto produktų prastesnės kokybės versijas, pareiškė už vartotojų teises atsakinga Europos Komisijos narė Vera Jourova.

Esant vitamino D trūkumui silpsta imunitetas, raumenys, suminkštėja kaulai ir sutrinka bendra organizmo veikla. Akivaizdu, kad vitaminas D žmogui būtinas, tačiau medicinos diagnostikos ir laboratorinių tyrimų asociacijos prezidentės, gydytojos Dangiros Babenskienės teigimu, dažnas lietuvis patiria šio vitamino stygių. „Šiandien moksliniais tyrimais įrodyta, kad vitaminas D turi ir galingą antivėžinį poveikį.

Nuo įvairių kremų ir specialių procedūrų iki celiulitą naikinančių maisto produktų, su šiuo daugelio moterų priešu kovojama pačiais įvairiausiai būdais. Nors visos šios priemonės veikia skirtingai, jos turi ir kai ką bendro – geresnis efektas pastebimas tuomet, kai atsisakoma tam tikrų maisto produktų. Pasirodo, jog kai kurios maisto medžiagos skatina odą atrodyti kaip apelsino žievelę net tada, kai visais įmanomais būdais bandote ją išlyginti.

Vartojimo prekių krepšelį pigiausiai Lietuvoje galima įsigyti prekybos tinklų „Lidl“ ir „Maxima“ parduotuvėse, nors kai kurios prekės pigesnės kituose tinkluose, rodo kovą atliktas slaptas pirkėjų tyrimas. Iš penkių didžiųjų šalies miestų pigiausiai krepšelis kainuoja vilniečiams.

Europos Komisija (EK) pirmadienį pranešė steigianti specialų Maisto kokybės ir sukčiavimo maisto produktų srityje žinių centrą, reaguodama į vartotojams kylantį susirūpinimą dėl maisto kokybės ir su maistu susijusios nesąžiningos veiklos.

Po beveik 4 mėnesių, Seimo laikinoji tyrimo komisija pateikė išvadas, kodėl Lietuvai tiekiami prastesnės kokybės maisto produktai ir, kaip šią situaciją reikėtų ištaisyti. Pirmiausia prieita išvados, kad Europos Komisija dar šiais metais turėtų apibrėžti, ar tikrai vienoms šalims yra tiekiami prastesnės maisto kokybės produktai nei kitoms Europos šalims. Tačiau komisija nutarė, kad reikia imtis prevenciškai veiksmų.

Kai kurių Vyriausybės institucijų vadovai nuo 2011 metų žinojo, kad į Lietuvą įvežama maisto produktų, kurių sudėtis skiriasi nuo parduodamų kitose Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Tačiau nė viena jų – Žemės ūkio, Teisingumo ministerijos, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, Vartotojų teisių apsaugos tarnyba – neparodė iniciatyvos spręsti šią problemą, nors kai kurios ES valstybės jau tuomet aiškinosi, kodėl jose parduodamų tų pačių ženklų prekės skiriasi nuo esančių kitose šalyse.

Kokybės ir patrauklios kainos santykis – vienas svarbiausių kriterijų, kurį mėgstamoms prekėms taiko pirkėjai. Kone kiekvienas, užsukęs į parduotuvę, tikisi įsigyti reikiamų maisto produktų krepšelį, išleidžiant kuo mažesnę pinigų sumą.

Maisto produktų kainos šiemet nebeturėtų smarkiau didėti, sako Lietuvos banko atstovas. „Gana plačiai sutariama, kad maisto žaliavų kainos pasaulinėse rinkose šiemet nebeturėtų kilti tiek daug, todėl maisto produktų kainos nebeturėtų kilti tiek daug, kiek jos kilo pernai“, – antradienį Seime vykstančioje diskusijoje apie kainų augimą sakė LB makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vadovas Ernestas Virbickas. Pasak jo, pernai vien maisto kainos padidėjo 3,4 proc., o su alkoholiu – 5,5 procento.

Politikai ir vėl pradėjo svarstyti, kad galbūt jie turi įsikišti ir pabandyti užtikrinti žemesnes maisto produktų kainas. Dėl to jau ruošiamas naujas siūlymas. Konservatoriai Laurynas Kasčiūnas ir Žygimantas Pavilionis siūlo, kad pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas maisto produktams 2019 metais sumažėtų nuo 21 proc. iki 9 proc. Nors ne kartą yra išreikštos kitų abejonės, ar prekybininkai bei gamintojai nepasinaudotų sumažėjusiu tarifu, pastarieji tikina, kad tai yra neįmanoma.

Lietuviai mėgsta lyginti skirtingose šalyse pamatytas maisto produktų ir kitų prekių kainas. Nors ekonomistai tvirtina, kad to nereikėtų daryti, kadangi yra visas sąrašas veiksnių, lemiančių tokius skirtumus. Anaiptol, portalo tv3.lt žurnalistai apsilankė Latvijos, Lenkijos ir Vokietijos prekybos centruose, kur užfiksavo konkrečių prekių kainas. Jas galėsite pamatyti ir palyginti galerijose. Ekonomistai taip pat atskleidė, kodėl net tos pačios tarptautinės prekės kainuoja skirtingai.

Nors šiais metais numatoma, kad labiausiai Lietuvoje brangs paslaugos, o ne maisto produktai, pastarųjų kainų šuolių taip pat neišvengsime. Koją bus pakišęs prastas ūkininkų derlius. Derybos tarp prekybos tinklų ir gamintojų bei tiekėjų vyksta nuolatos, tad ir kainų svyravimai yra neišvengiami. Visgi pastebima, kad kainai mažėti vargu ar be įmanoma.

2017 metais Lietuva karaliavo tarp Europos šalių, kur fiksuotas didžiausias kainų augimas. Atrodo, kad šiais metais šį titulą turėtume prarasti, tačiau tai dar nereiškia, kad kainos mažės. Ekonomistai skaičiuoja, kad 2018 metais Lietuvoje infliacija sieks apie 3 proc. Pagrindinių veiksnių, skatinusių smarkiau augti šiemet kainas – nebeliks. Tačiau išliks kitas aspektas, kuris ir toliau kels paslaugų kainas į viršų.