Per vieną portalo tv3.lt redakcijos susirinkimą kažkam kilo toks klausimas, tad nusprendžiau tai padaryti pati.
Noriu paminėti, kad mano kūno svoris normalus, jokiomis ligomis irgi nesergu, tad eksperimento tikslas sumažinti ne svorį, bet maisto išlaidas.
Produktų ir patiekalų sąrašas
Tad pirmiausia prieš eidama į parduotuvę apgalvojau, ką kiekvieną iš artimiausių septynių dienų valgysiu pusryčiams, pietums ir vakarienei. Taip pat į preliminarų pirkinių sąrašą įtraukiau ir užkandžius priešpiečiams ir pavakariams.
Kaip visada apsipirkau dviejose arčiausiai namų esančiose parduotuvėse – „Lidl“ ir „Maxima“. Jau žinojau, kurioje parduotuvėje, kurie produktai yra pigesni. Norint dar labiau sutaupyti, galima internete perversti parduotuvių reklaminius leidinius ir pažiūrėti, kuriems produktams taikomos nuolaidos. Šįkart užmiršau tai padaryti.
Tad nuėjusi į parduotuvę prekes rinkausi tik iš šviežių produktų skyrių – vaisių ir daržovių, pieno, mėsos. Taip pat įsigijau kruopų, makaronų, žuvies konservų.
Mano prekių krepšelį sudarė šie maisto produktai – agurkas, pomidorai, morkos, žiedinis kopūstas (kalafioras), bananai, persimonai, kriaušės, kiaušiniai, konservuoti pomidorai, pomidorų pasta, skardinė tuno, varškė, jogurtas, sviestas, mėsa, makaronai, grikių kruopos. Nors stengiausi, kad pirkinių krepšelis būtų kuo sveikesnis ir sudarytas tik iš šviežių maisto produktų, tačiau nusipirkau ir šokoladinių meduolių. Nusprendžiau, kad juos valgysiu priešpiečiams ir pavakariams.
Visi šie produktai man iš viso kainavo 15, 06 euro.
Rinkausi įprastus ir savo mėgstamus produktus. Stengiuosi valgyti įvairų maistą, saldumynus mėgstu, tačiau šio eksperimento metu nusprendžiau apsieiti su vienu pakeliu šokoladinių meduolių ir vaisiais. Kavos irgi nusprendžiau negerti, vietoje jos ryte rinkausi savo pagamintą imbiero, citrinų ir medaus arbatą, o dienos metu – vandenį.
Tad iš šių visų produktų savaitei išėjo 7 porcijos pusryčių. Keturias dienas valgiau virtus kiaušinius su daržovėmis – agurku ir pomidorais. Taip pat prie šio patiekalo valgiau ir po riekę duonos. Jos nepirkau, nes liko po praėjusios savaitės apsipirkimo.
Toliau kalbant apie pusryčius, likusias dienas valgiau varškę su jogurtu ir vaisiais. Vieną kartą su bananais, kitą – su kriaušėmis.
Kartais pusryčių nevalgau. Vis dėlto šio eksperimento metu stengiausi suvalgyti bent mažą jų porciją – dažniausiai vietoje 2 kiaušinių valgiau vieną.
Tad mano savaitės pusryčių meniu atrodė taip – pirmadienį 2 virti kiaušiniai, 1 pomidoras, šlakelis alyvuogių aliejaus ir riekė duonos, antradienį – 1 virtas kiaušinis, 1 pomidoras, keli griežinėliai agurko, šlakelis alyvuogių aliejaus ir duonos riekė, trečiadienį – trečdalis pakelio varškės, jogurtas ir 1 bananas ir šaukštelis cukraus, ketvirtadienį sekė lygiai toks pat patiekalas, tik vietoje banano naudojau 2 kriaušes, penktadienį vėl 1 virtas kiaušinis, 1 pomidoras, keletas griežinėlių agurko, šlakelis alyvuogių aliejaus ir riekė duonos, šeštadienį suvalgiau likusį pakelį varškės su jogurtu ir bananu, o sekmadienį paskutinį pomidorą su virtais kiaušiniais ir duona.
Pietums ruošiau patiekalus iš 0,5 kg vištienos krūtinėlių. Visą savaitę valgiau du patiekalus – kepsnius ir troškinį. Tačiau kiekvieną dieną keičiau garnyrus, kad vienodas maistas neatsibostų. Garnyrams naudojau grikius, makaronus, keptas orkaitėje ar keptuvėje daržoves – morkas, žiedinius kopūstus ir brokolį. Beje, šios daržovės mano pirkinių krepšelyje irgi nebuvo. Ji liko nuo ankstesnio apsipirkimo.
Mano pietų savaitės meniu atrodė taip – pirmadienį, antradienį ir trečiadienį valgiau kepsnius. Iš pusės turimo vištienos kiekio jų man išėjo kasdien po du. Garnyrui sunaudojau 2 maišelius po 100 g. grikių, pusę žiedinio kopūsto, brokolį ir 3 morkas. Daržoves kepiau orkaitėje, o grikius ruošiau keptuvėje su morkomis.
Vakarienėms valgiau makaronus, grikius arba keptas daržoves – žiedinį kopūstą ir brokolį su sūriu. Šio produkto taip pat buvo likę iš praėjusios savaitės apsipirkimo.
Kad grikiai ir makaronai neatsibostų taip pat, kaip ir ruošdama pietų patiekalus, vis keičiau priedus. Grikius valgiau ir vienus, ir su morkomis, konservuotais pomidorais, kiaušiniu ar tunu. Su tais pačiais ingredientais gardinau ir makaronus.
Dar dvi savaitgalio vakarienes valgiau ne namuose, bet svečiuose, tad gamintis teko jas tik penkias.
Taip pat į šį mitybos planą įtraukiau ir priešpiečius su pavakariais. Jų metu valgiau vaisius su jogurtu ar tiesiog vienus, be nieko. Taip pat meduolius.
Praėjus savaitei produktų beveik nebeliko, be to, į savaitės maisto racioną įtraukiau šaldytuve ir spintelėse jau buvusius produktus varškę saldinau cukrumi, kepsniams gaminti naudojau džiūvėsėlius ir aliejų, jo reikėjo ir pusryčių salotoms. Taip pat naudojau brokolį, sūrį ir duoną.
Tad nustatytos sumos užteko. Tačiau, kad maisto racionas būtų didesnis ir išeitų pagaminti visus norimus patiekalus teko įtraukti jau turimus produktus.
Eksperimento taisyklių nebuvo sunku laikytis, dažnai maistą gaminu kelioms dienoms į priekį. Tačiau šįkart visą savaitę valgyti tik 2 rūšių patiekalus pietums truputį pabodo, nors ir stengiausi keisti garnyrus. O savaitgalio pusryčiams labai norėjosi blynų. Tačiau visai nepasigedau saldumynų, vaisių ir meduolių man užteko.
Taip pat pamačiau, kad apgalvoti pirkiniai padėjo išvengti maisto išmetimo, nes neretai prisipirkdavau per daug vaisių ir daržovių. Šie produktai gana greitai genda, tad dalį jų tekdavo išmesti.
Todėl manau, kad tiems, kurie kiekvieną dieną nori valgyti vis kažką kitą, 15 eurų tikrai neužtektų.
Tačiau tokiu atveju užtektų į pirkinių krepšelį įtraukti daugiau produktų. Šių liktų ir kitai savaitei, todėl maisto produktų sąrašas savaitei jau būtų įvairesnis.
Po šio eksperimento pamačiau, kad sutaupyti padeda 3 taisyklės:
apsipirkinėjimas bent dviejose parduotuvėse;
maisto gaminimas namuose, kuo daugiau perkame jau paruoštų produktų, tuo daugiau ir išleidžiame.
Specialistų patarimai
Norėjau įsitikinti, ar šios mano įžvalgos teisingos. Tad pasiteiravau ir specialistų, kaip reikėtų apsipirkti maisto parduotuvėje, kad išeitų sutaupyti.
Taigi, SEB banko valdybos narė ir SEB Baltijos šalių mažmeninės bankininkystės tarnybos vadovė Sonata Gutauskaitė-Bubnelienė pirmiausia pradėjo nuo statistikos.
„Pagal Statistikos departamento duomenis, lietuviai praėjusiais metais išleido 5,95 mlrd. eurų maisto prekėms ir nealkoholiniams gėrimams. Skaičiuojant ir padalinus šią sumą iš gyventojų skaičiaus gautume, kad per mėnesį vienas gyventojas vidutiniškai išleido 177 eurus maistui per mėnesį.
Tačiau suprantama, kad išlaidos maistui labai skiriasi tarp skirtingų namų ūkių ir vienas sumas maistui gali išleisti pensininkai, kitas – studentai, dar kitokias – dirbantys ir turintys vaikų asmenys“, – komentavo specialistė.
Kito banko „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė sakė, kad vidutiniškai 4 asmenų šeima maistui išleidžia 300 – 400 eurų per mėnesį. Tiesa, karantino metu matomos kiek didesnės išlaidos maistui, nes daugelis nori turėti namie atsargų
Anot jos, dar pavasarį, pirmo karantino metu daugelis išmoko apsipirki ilgesniam laikui: planuoti maistą bent savaitei į priekį, patikrinti namie jau turimą maistą, susidaryti sąrašą.
„Tikėkimės, kad šis įprotis liks, nes tai padeda ne tik protingiau valdyti savo pinigus, bet ir mažiau maisto išmesti. Ramus sąrašo sudarymas ar pirkimas internetu leidžia išvengti emocionalių apsipirkimų, kuomet būdamas alkanas ar paveiktas kvapų, vaikų prašymu perki tai, kas šiuo metu nėra būtina“, – pastebėjo specialistė.
O S. Gutauskaitė-Bubnelienė išskyrė keletą patarimų.
„Pirkinių sąrašo sudarymas prieš einant apsipirkti yra vienas pagrindinių žingsnių, padedančių nenuklysti nuo plano ir įsigyti būtent tik to, ko reikia, tai – protingo apsipirkimo sąlyga.
Turint sąrašą ir planą patariama eiti į tuos skyrius parduotuvėje, kur yra jums reikalingi produktai, nes natūralu, kad prekių gausa, ryškios akį traukiančios kainos (dažnai skelbiančios nuolaidas) sukuria papildomus poreikius ir kyla daugiau pagundų įsigyti nebūtinų prekių.
O sekti nuolaidas ar akcijas perkant maisto prekes pravartu tuo atveju, kai išpardavimų ar akcijų metu perkate tik tuos daiktus, kurių reikia, ir stengiatės nusipirkti tiek, kad užtektų iki kito išpardavimo, bet ne spontaniškai nusiperkate to, ko visai nereikia ir net neplanavote“, – patarė specialistė.