Pirmiausia prieita išvados, kad Europos Komisija dar šiais metais turėtų apibrėžti, ar tikrai vienoms šalims yra tiekiami prastesnės maisto kokybės produktai nei kitoms Europos šalims. Tačiau komisija nutarė, kad reikia imtis prevenciškai veiksmų. Vyriausybei bus siūloma 2019 metų biudžete numatyti lėšų ne vien maisto, bet ir kitų produktų, pavyzdžiui skalbimo miltelių, skirtingos kokybės tyrimams atlikti.
Taip pat komisija priėjo išvados, kad atsakingos valstybinės institucijos dar nuo 2011 metų žinojo, kad Lietuvoje kai kurie produktai gali būti prastesnės, ar kitokios kokybės nei tų pačių produktų kitose ES valstybėse. Tačiau ši problema nespręsta, bendradarbiavimo tarp pačių institucijų nebuvo. Guoda Burokienė teigia, kad 2011 m. Slovakijoje atitinkamus tyrimus pradėjo nevyriausybinės organizacijos, o tik tada įsiliejo vyriausybinės.
Dėl to pritarta siūlymui įpareigoti Teisingumo ministeriją nustatytas aiškesnį nevyriausybinių vartotojų organizacijų finansavimo mechanizmą, o taip pat paraginti aktyvesnį institucijų ir asociacijų tarpusavio bendradarbiavimą.
Visgi komisija nenustatė, kad į Lietuvą patekę „prastesnės“ kokybės produktai būtų kenksmingi sveikatai, tiesiog juose būna ar mažiau šokolado, ar mažiau kiaušinių.
Tad svarbiausia, bendru komisijos sutarimu siūloma gamintojams arba platintojams ateityje papildomai paženklinti į Lietuvą įvežamus produktus ir kitus gaminius, jeigu jų sudėtis skirsis nuo originalių tokių pat produktų kitose šalyse.
„Pavyzdžiui, ant papildomų lipdukų galėtų būti nurodoma kuo skiriasi sudėtis nuo kitos valstybės narės, kur parduodamas toks pat produktas, ar kur gaminamas“, - sakė komisijos pirmininkė valstietė Guoda Burokienė.
„Kad tik tai nebūtų daroma maisto produktų kainos sąskaita. Nes tada kiekvienas reikalavimas ant vartotojų pečių sukraunamas. Taip neturėtų būti“, - pridėjo parlamentaras Kazys Starkevičius.
Dėl to siūloma nustatyti tam tikrus saugiklius, kad kainos nepadidėtų. Tačiau komisija pripažino, kad sukontroliuoti tokią situaciją būtų sunku.
„Turi būti ženklinimas, kad referencinio produkto kokybė daugiau ar mažiau skirtinga, nors produktas tas pats. Kitose šalyse yra žymėjimas, kad atkreiptų dėmesį, jog kitokios sudėties produktas. Blogiausia, kad mūsų vartotojas to nežino.
Įsivaizduojame Anglijos pavyzdį, kad uždėtas geltonas ar raudonas taškas matomoje vietoje, kažkoks atžymėjimas, bet nesakau kad pakuotę keisti. Komisijai buvo atkreiptas dėmesys, kad dėl to neturi būti kaštai užkrauti ant pečių vartotojams. Tai, kaip tas žymėjimas turėtų būti, yra šalies apsisprendimas“, - po posėdžio kalbėjo G. Burokienė, pridėdama, kad papildomas ženklinimas turėtų būti paprastas.
Lietuvai gali nebetiekti produktų
Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vadovas Laurynas Vilimas naujienų agentūrai BNS šiandien komentavo, kad dėl naujos tvarkos kai kurių produktų gamintojai į Lietuvą gali produkcijos nebetiekti, nes išaugs jų savikaina.
Ar dėl to papildomo ženklinimo didėtų kainos? L. Vilimo teigimu, „kol kas sunku prognozuoti“.
„Klausimas, kas tuo paženklinimu pasirūpina – ar tiesiai gamintojas, ar distributorius, kuris užklijuos lietuvišką lipduką. Ir kaip bus užtikrinta kontrolė, kad net jeigu ta informacija yra nurodyta, kad kažkuo skiriasi, kokios institucijos ir kaip tai turėtų patikrinti,“ – BNS komentavo L. Vilimas.
Galutinės išvados apie šios problemos mastą paaiškės 2018 m. gruodžio mėnesį, tyrimų Jungtinis tyrimų centrui (JTC) pateikus galutinę ataskaitą apie atliktus harmonizuotus tyrimus. Šių tyrimų pagrindu surinkti duomenys nusakys tuo pačiu prekės ženklu pažymėtų Lietuvos ir kitų ES valstybių narių rinkai tiekiamų maisto produktų egzistuojančius skirtumus bei galimas tokių skirtumų priežastis.
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad rugsėjo mėnesį buvo atliktas Lietuvoje ir Vokietijoje parduodamų žinomų gamintojų maisto produktų sudėties skirtumų tyrimas. Tirtos tokios pačios išvaizdos pakuočių skirtingas paženklinimas. Nustatyta, kad net 23-jų iš 33-jų tirtų – prastesnės kokybė.
Spalį Seimas sudarė Laikinąją komisiją aiškintis, kodėl skiriasi Lietuvoje ir kitose ES šalyse parduodami to paties prekės ženklo maisto produktai. Patys gamintojai ne kartą teigė, kad pretenzijos dėl produktų kokybės – nepagrįstos, nes atskirose rinkose skiriasi vartotojų skoniai, o ne produkto kokybė.
