guoda burokienė

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) stabdo partijos atstovo Alytaus rajono savivaldybės taryboje Algio Žėko narystę partijoje. Toks sprendimas priimtas paaiškėjus, kad politikas galimai neskaidriai naudojo praėjusioje tarybos nario kadencijoje gautas išmokas iš Alytaus rajono savivaldybės administracijos, ir šią informaciją nuslėpė nuo LVŽS darbo grupės narių.

Pasitraukusi iš Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos Seime Agnė Širinskienė teigia sulaukusi reikalavimų palikti ir savo kabinetą, kuriame ji iki šiol dirbo. Ji sako, kad buvusi partijos kolegė Guoda Burokienė atviru tekstu pareikalavo užleisti kabinetą, esantį šalia frakcijos seniūnės Aušrinės Norkienės darbo vietos. Vis dėlto buvusios A. Širinskienės kolegės neigia dariusios spaudimą jai palikti kabinetą.

Seimo opozicinėms Socialdemokratų bei Valstiečių ir žaliųjų frakcijoms priklausantys parlamentarai įregistravo Pelno mokesčio įstatymo pataisas, kuriomis siūloma nustatyti, kad 80 proc. pelno mokesčio būtų įskaitomi į valstybės biudžetą, o 20 proc. – į savivaldybių biudžetus. Šiuo metu visos pajamos iš pelno mokesčio yra įskaitomos tik į valstybės biudžetą.

Pasipriešinus opozicijai, ketvirtadienį Seime įstrigo įstatymo pataisa dėl naujo Muitinės departamento generalinio direktoriaus skyrimo tvarkos. Opozicijos atstovams nesiregistravus, pritrūko būtino minimalaus 71 balso, reikalingo per priėmimo procedūrą. Pagal valdančiųjų „valstiečių“ siūlymą, Muitinės departamento generalinis direktorius būtų skiriamas ir atleidžiamas Vidaus tarnybos statuto nustatyta tvarka, tai yra Vyriausybės.

Grupė skirtingoms frakcijoms priklausančių parlamentarų siūlo skiriant seniūną atsižvelgti į gyventojų nuomonę.  Šiuo metu seniūnai savivaldybėse skiriami penkerių metų kadencijai konkurso būdu. Vietos savivaldos įstatymo pataisos numato, kad konkurso metu atrinkus du geriausiai įvertintus kandidatus būtų organizuojama seniūnijos gyventojų apklausa. Gyventojai balsuotų už vieną iš dviejų atrinktų kandidatų į seniūno pareigas. Apklausos rezultatai būtų patariamojo pobūdžio.

Paskutiniame šių metų plenariniame posėdyje Seimas nustatė darbo užmokesčio koeficientus merams ir vicemeras. Jeigu to nebūtų spėta padaryti, sausį būtų kilę problemų savivaldybių vadovams mokėti atlyginimus, nes Konstitucinis Teismas dabartinę merų ir vicemerų algų skaičiavimo tvarką pripažino prieštaraujančia Konstitucijai. Šis teismo sprendimas įsigalios sausio 2 dieną, o jam įsigaliojus, Konstitucijai prieštaraujantis teisės aktas nustoja veikti.

Valdančiųjų valstiečių lyderis Ramūnas Karbauskis su keliais bendražygiais antradienį pasiūlė viešai transliuoti Seimo seniūnų sueigos ir valdybos posėdžius. R. Karbauskis, Seimo vicepirmininkas Arvydas Nekrošius bei Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkė Guoda Burokienė siūlo šių posėdžių įrašus skelbti internete taip, kaip šiuo metu skelbiami Seimo plenarinio posėdžio, Seimo komitetų ir komisijų posėdžių įrašai.

Seime svarstoma idėja per rinkimus iš išankstinio balsavimo organizavimo bei vykdymo eliminuoti Lietuvos paštą. Šios funkcijos perduodant rinkimų komisijų nariams, o permainomis siekiama taupyti rinkimams skirtas lėšas, rašo dienraštis „Lietuvos žinios“. Atitinkamas įstatymų pataisas Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto vardu tokias pataisas registravo jo pirmininkė „valstietė“ Guoda Burokienė, tačiau jas inicijavo Vyriausioji rinkimų komisija (VRK). VRK duomenimis, ji Lietuvos paštu...

 Kitąmet per savivaldos rinkimus planuojama atsisakyti leidimo rinkėjams dovanoti mažos vertės daiktų. Tokią įstatymo pataisą rengia Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Ją planuojama priimti rudenį. „Praėjusį posėdį komitete svarstėme ir praktiškai vieningai nusprendėme, kad vis dėlto rinkimai į Seimą vyko skaidriai ir be tų mažareikšmių daiktų, todėl reikėtų sulyginti Seimo ir savivaldybių rinkimus.

Seime įstrigus svarstymams, ar uždrausti savivaldybių kontroliuojamoms įmonėms teikti paramą bei labdarą, „valstiečiai“ teikia naujas šių lėšų skirstymo taisykles. Pataisos, kurios įsigaliotų nuo 2019 metų sausio, numato, kad jau sudarytos paramos ir labdaros teikimo sutartys ne vėliau kaip iki 2019 metų pabaigos turės būti peržiūrimos ir jeigu neatitiks naujų reikalavimų, nutraukiamos.

Po beveik 4 mėnesių, Seimo laikinoji tyrimo komisija pateikė išvadas, kodėl Lietuvai tiekiami prastesnės kokybės maisto produktai ir, kaip šią situaciją reikėtų ištaisyti. Pirmiausia prieita išvados, kad Europos Komisija dar šiais metais turėtų apibrėžti, ar tikrai vienoms šalims yra tiekiami prastesnės maisto kokybės produktai nei kitoms Europos šalims. Tačiau komisija nutarė, kad reikia imtis prevenciškai veiksmų.

Komisijai Seime aiškinantis, kodėl Lietuvą galimai pasiekia prastesnės kokybės produktai, ima aiškėti, kad ši situacija, deja, bet nuo nieko nepriklauso. Prekybininkai aiškina, kad prekių sudėtis ne jų valioje, parlamentarai linkčioja galvomis pritardami, o maisto kokybės sargai skėsčioja rankomis, nes nieko negali pakeisti.

Tyrimas dėl prastesnės kokybės maisto produktų tyrimo eina į pabaigą. Šiandieną Seime apsilankęs Europos Komisijos narys, atsakingas už sveikatą ir maisto saugą, Vytenis Povilas Andriukaitis tikino, kad nereikėtų skirstyti Rytų ir Vakarų Europos į atskiras dalis, mat problemų dėl dvejopos kokybės rado visos šalys. Tiesa, kaimynai latviai problemos čia nemato.

Rugsėjį paviešintas Žemės ūkio ministerijos ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) maisto kokybės tyrimas atsakingas institucijas persekioja iki šiol. Seime vienas po kito eina aiškintis institucijų pareigūnai, kodėl apie prastesnės kokybės maisto produktus, tiekiamus Lietuvai, neprabilta anksčiau. Šiandien pranešta, kad Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba jau paprašė finansavimo iš Europos Komisijos: beveik 200 tūkst.

Parlamentinė tyrimo komisija, analizuojanti, kodėl skiriasi į Lietuvą ir į kitas Europos Sąjungos (ES) šalis tiekiamų maisto produktų kokybė, aiškinsis, kodėl Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba nerodė iniciatyvos užkirsti tam kelią. Komisijai trečiadienį paaiškinimus pateiks buvęs tarnybos direktorius Jonas Milius. Tarnybai jis vadovavo nuo 2010 metų spalio, po ketverių metų buvo paskirtas antrai kadencijai, bet 2016 metų rugsėjį atleistas.

Seime sudaryta laikinoji tyrimo komisija toliau narplioja, kas kaltas, kad anksčiau nesiimta tirti Lietuvoje parduodamų maisto produktų kokybė. Apklausiant buvusius ministrus bei Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos direktorių paaiškėjo, kad įtarimų buvo kilę dar 2011 metais, tačiau, kam reikėjo tai tirti – nežinia.

Lietuva tirpsta kaip paskutinis žiemos sniegas. Vien per paskutinius metus emigravo 50 000 žmonių. Skaičiuojama, kad jau po trijų dešimtmečių mūsų nelik nė dviejų milijonų. Tam įtakos neabejotinai turės gimstamumo ir mirtingumo rodikliai, tačiau bene svarbiausias jų – emigracija. Specialistai sako, kad vis daugiau lietuvių iš šalies išvyksta ne dėl to, kad nesudurtų galo su galu, o dėl blogo psichologinio klimato.

Po įtemptos Seimo rinkimų rezultatų nakties, nerimsta audros. Valdančiuosius sutriuškinusios partijos pranašumą demonstravo ir vienmadatėse apygardose. Seni politikos vilkai turėjo pripažinti naujokų pranašumą ir užimti, geriausiu atveju, antrą vietą. Šįkart rinkėjų nepapirko ir kandidatų žinomumas. Socdemams smūgis vienas po kito Nemažai kalbų ir dėmesio sulaukusi situacija, kuomet į Seimą kandidatuoja ligos patale esantis politikas – tikrai nekasdienė.

Rugsėjo 19 d. Žemės ūkio ministerija kartu su Lietuvos kaimo bendruomenių sąjunga Kaune organizavo tarptautinę konferenciją „Baltijos šalių kaimo bendruomenių patirtis ir naujų galimybių paieška 2007-2013 m.“. Konferencijos tikslas – susipažinti su Latvijos, Estijos ir Lenkijos kaimo bendruomenių veikla įsisavinant Europos Sąjungos skiriamas lėšas LEADER metodu, pasidalinti įgyta lyderių rengimo patirtimi, užmegzti glaudesnius kontaktus.

Žemės ūkio ministerija, įgyvendindama Ilgalaikę tautinio paveldo produktų išsaugojimo, populiarinimo, realizavimo skatinimo strategiją ir programą, rugsėjo 20 d. Lietuvos parodų centre LITEXPO (Vilnius) surengė pirmąjį forumą tema „Tautinio paveldo produktų, tradicinių amatų išsaugojimo, plėtojimo ir populiarinimo galimybės“. Renginyje dalyvavo ne tik amatininkai iš 21 savivaldybės, bet ir Seimo, Vyriausybės, ministerijų, šiemet įkurtos Tautinio paveldo produktų tarybos nariai, rajonų merai, k...