Rugsėjo 19 d. Žemės ūkio ministerija kartu su Lietuvos kaimo bendruomenių sąjunga Kaune organizavo tarptautinę konferenciją „Baltijos šalių kaimo bendruomenių patirtis ir naujų galimybių paieška 2007-2013 m.“.
Konferencijos tikslas – susipažinti su Latvijos, Estijos ir Lenkijos kaimo bendruomenių veikla įsisavinant Europos Sąjungos skiriamas lėšas LEADER metodu, pasidalinti įgyta lyderių rengimo patirtimi, užmegzti glaudesnius kontaktus. Gausiai į konferenciją susirinkusiems Baltijos šalių kaimo lyderiams ir bendruomenių atstovams nuoširdžiausius žemės ūkio ministrės prof. Kazimieros Prunskienės sveikinimus perdavusi žemės ūkio viceministrė dr. Virginija Žoštautienė linkėjo aktyvumo, racionalių sprendimų ir sėkmės rengiant bei įgyvendinant vietos veiklos strategijas. Nestokoti iniciatyvos gerinant gyvenimo kokybę kaime konferencijos dalyvius ragino ir Žemės ūkio ministerijos Bendradarbiavimo su socialiniais partneriais skyriaus vedėja Romutė Stašelienė, Žemės ūkio rūmų pirmininkas Bronius Markauskas.
Vietos veiklos grupių ištakos – energingi žmonės
Pirmą kartą Lietuvoje organizuota tarptautinė konferencija „Baltijos šalių kaimo bendruomenių patirtis ir naujų galimybių paieška 2007-2013 m.“ leido kaimyninių šalių kaimų lyderiams iš arčiau susipažinti su kaimo bendruomenėms ir vietos veiklos grupėms (VVG) iškeltais iššūkiais įsisavinant nacionalinę ir ES skiriamą paramą gerinant gyvenimo kokybę kaime. Baltijos šalių kaimo bendruomenės bei VVG gali pretenduoti ir į nacionalinę, ir Europos Sąjungos (ES) struktūrinę paramą.
Tarptautinės konferencijos išvakarėse žemės ūkio ministrė prof. K. Prunskienė pasirašė įsakymą, kuriuo patvirtino teigiamai įvertintų ir atrinktų finansuoti kaimo bendruomenių ir VVG projektų sąrašą. Ministrės iniciatyva, rastos ir papildomos lėšos (3,5 mln. Lt) dar šiais metais finansuoti visus teigiamai įvertintus projektus.
„Trečius metus iš Specialiosios kaimo rėmimo programos lėšų skiriant nors ir nedidelę iki 25 tūkst. Lt siekiančią paramą vienai kaimo bendruomenei ar VVG įsikurti ir pradėti savo veiklą, juntame subrendusias aktyvių kaimo žmonių potencialias galimybes ir poreikį keisti gyvenimo kokybę kaime. Parama pasitarnavo stiprinti kaimo bendruomenes ir leido patikėti savo joms jėgomis sprendžiant aktualius kaimo kultūros puoselėjimo, socialinių-ekonominių ir paslaugų sektoriaus plėtojimo klausimus“, - konferencijoje konstatavo žemės ūkio viceministrė dr. V. Žoštautienė.
Lietuvoje priskaičiuojama per 1300 kaimo bendruomenių, kurių tarpusavio bendradarbiavimo pagrindu šalyje veikia 48 VVG. Jų veikla paremta partneryste ir bendradarbiavimu ne tik tarp kaimo gyventojų (jų VVG turi būti ne mažiau kaip 50 proc.), bet ir vietos valdžios (jų VVG turi būti iki 25 proc.) bei verslo (iki 25 proc.) atstovų.
Skiriama parama parengti motyvuotas vietos veiklos strategijas
Pagal „Kaimo plėtros 2007-2013 m. programos “ (KPP) IV krypties priemonę „Techninė parama VVG veiklai, įgūdžiams įgyti ir aktyviai pritaikyti“ iki 69, 056 tūkst. Lt suma paremtas Vietos veiklos strategijų (strategijos) rengimas, kurios turėtų gerinti gyvenimo kokybę, įvairinti ekonomiką, mažinti socialinę atskirtį kaime. Šiuo metu VVG rengiamos strategijos apima praktiškai visas Lietuvos kaimo vietoves. Priklausomai nuo to, kokią teritoriją ir joje gyvenančiųjų skaičių apims strategija, jai įgyvendinti iš KPP gali būti skiriama nuo 4,5 iki 16 mln. Lt. Šiandien Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos vertinti jau pateiktos 15 strategijų. Iki metų pabaigos tikimasi sulaukti ir kitų VVG parengtų strategijų.
ŽŪM numačius vykdyti ir 70 mln. Lt siekiantį mokymo projektą norintiems užsiimti ne žemės ūkio veikla iš Kaimo plėtros socialinio fondo. Todėl dr. V. Žoštautienė konferencijoje atkreipė Lietuvos VVG atstovų dėmesį į prasiplėtusius strategijų įgyvendinimo finansavimo šaltinius. KPP parama įgyvendinti strategijas griežtai reglamentuota: iki 20 proc. gautos paramos sumos gali būti skiriama VVG administravimo išlaidoms padengti, o 80 proc. - vietos projektų įgyvendinimui. Iš pastarosios sumos 73 proc. turi būti skirti III krypties priemonei „Kaimo atnaujinimas ir plėtra“ įgyvendinimui o likusios lėšos (27 proc.) – pačios VVG numatytoms priemonėms finansuoti.
KPP 2007-2013 m. III –ajai ir IV-ajai kryptims, kurios numato gerinti gyvenimo kokybę kaime, įvairinti kaimo ekonomiką ir remti LEADER priemones iš viso skirta daugiau kaip 18 proc. arba 1,3 mlrd. Lt Kaimo plėtros fondo lėšų.
Praktiškai vertino įgyvendintų projektų naudą
Patirtimi įsisavinant nacionalinę ir ES skiriamą struktūrinę paramą konferencijoje dalijosi Lietuvos kaimo bendruomenių sąjungos primininkė Guoda Burokienė, Estijos kaimų judėjimo „Kodukant“ prezidentė Sirje Vinni, Latvijos kaimo forumo (LKF) atstovas Aris Adlers, Lenkijos kaimo bendruomenių atstovas Michal Golacik. Visų jų pranešimuose atsispindėjo bendras veiklos tikslas – išsaugoti gyvybingą kaimą, pritraukti į jį jaunimą, artinti kaimą prie miesto.
LKF atstovas A. Adlers atvirai dėstė atstovaujamo forumo sukūrimo siekį – padėti kaimo bendruomenėms burtis į VVG ir sėkmingai LEADER metodu įsisavinti nemenką ES skiriamą paramą. Šiuo metu Latvijoje 34 suburtos ir dirbančios VVG apima apie 96 proc. šalies teritorijos. Skirtingai nei Lietuvoje, latvių VVG paramos rengti strategijas negauna. Be to, pateiktos, bet teigiamo įvertinimo negavusios strategijos, Latvijoje nenumatomos toliau tobulinti ir įgyvendinti. Joms numatytas, bet neišnaudotas lėšas žadama perskirstyti Latvijoje sėkmingai įvertintoms ir įgyvendinamoms kitoms strategijoms.
Kelias dienas trukusi konferencija suteikė progą ne tik teoriškai analizuoti Baltijos šalių kaimo bendruomenių ir vietos veiklos grupių veiklą įsisavinant paramos lėšas, bet ir praktiškai įvertinti už jas įgyvendintų projektų teikiamą naudą. Konferencijos dalyviai aplankė Raseinių ir Ukmergės rajonų kaimo bendruomenes, domėjosi jų veikla, vietos veiklos grupių (VVG) darbu, aptarė ir dalinosi čia patirtais įspūdžiais.
Kitais metais tarptautinę konferenciją „Baltijos šalių kaimo bendruomenių patirtis ir naujų galimybių paieška 2007-2013 m.“ rotaciniu principu planuojama rengti kitoje Baltijos regiono šalyje.