Žemės ūkio ministerija, įgyvendindama Ilgalaikę tautinio paveldo produktų išsaugojimo, populiarinimo, realizavimo skatinimo strategiją ir programą, rugsėjo 20 d. Lietuvos parodų centre LITEXPO (Vilnius) surengė pirmąjį forumą tema „Tautinio paveldo produktų, tradicinių amatų išsaugojimo, plėtojimo ir populiarinimo galimybės“.
Renginyje dalyvavo ne tik amatininkai iš 21 savivaldybės, bet ir Seimo, Vyriausybės, ministerijų, šiemet įkurtos Tautinio paveldo produktų tarybos nariai, rajonų merai, kultūros, turizmo ir žemės ūkio specialistai, tautodailininkų ir amatininkų asociacijų, bendruomenių ir vietos veiklos grupių, mokslo institucijų atstovai.
Forumo metu buvo aptartos tautinio paveldo produktų valstybinės apsaugos, tradicinių amatų patirties išsaugojimo, populiarinimo, realizavimo galimybės, produktų ir amatų klasifikavimo principai, sertifikavimo procedūros, pristatytos Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos kryptys, paramos galimybės. Forumo dalyviai aktyviai diskutavo, ko dar trūksta, kad būtų sėkmingai vykdoma tautinio paveldo plėtra.
O originaliai įrengtose tradicinių amatų ir kulinarinio paveldo produktų ekspozicijose lankytojai galėjo pasigrožėti auksarankių amatininkų sukurtais gaminiais, įsigyti juvelyrikos, tekstilės, duonos gaminių, pieno ir mėsos produktų, medaus ir kt. Parodų rūmų erdvę užkariavę kūrėjai tvirtino, kad paprastam verslui reikalingas darbas, rankos ir smegenys, tačiau tradiciniams verslams būtina ir širdis. O ji – tai menas, kultūra, istorija ir tradicijos.
Svarbu konsoliduoti pajėgas
„Vykstant globalizacijai, kyla grėsmė etnokultūrai. Turime pamąstyti, kaip išsaugoti savo savitumą, sudominti jaunąją kartą“, - forumo metu akcentavo žemės ūkio ministrė, Tautinio paveldo produktų tarybos pirmininkė prof. Kazimiera Prunskienė. Kaip informavo ministrė, šiuo metu yra priimtas Tautinio paveldo produktų įstatymas, patvirtinti visi reikalingi teisės aktai, Tautinio paveldo produktų tarybos sudėtis, o Žemės ūkio ministerijoje, kuri kuruoja kaimo reikalus nuo žemės ūkio iki kaimo bendruomenių, įkurtas Tautinio paveldo produktų skyrius.
„Džiaugiamės, kad turim talkininkų iš Kultūros, Ūkio, Švietimo ir mokslo ministerijų, prisijungia ir savivaldos atstovai. Labai svarbu konsoliduoti pajėgas ir sukurti plačias galimybes plėtoti tradicinius amatus ir tautinio paveldo produktų gamybą, ypač akcentuojant bendruomenių vaidmenį“, - sakė prof. K.Prunskienė, papasakojusi ir apie ministerijos rengiamus, Lietuvos įvaizdį formuojančius renginius užsienyje, kurie nepaprasto populiarumo sulaukia būtent išskirtinės kokybės tradicinio paveldo produktų dėka.
Konferencijos dalyvius pasveikino ir Ūkio ministras Vytas Navickas, Ministro Pirmininko patarėjas Mindaugas Bastys, paraginę drąsiai kelti aktualius klausimus, kurių neišvengiamai kyla susidūrus verslui ir menui, bei ieškoti bendrų sprendimų.
Turi galimybę pasinaudoti parama
Forume informuota, kad amatininkai gali pasinaudoti konkrečia Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos (KPP) parama – tam skirta beveik 1 mlrd. litų. Pasak žemės ūkio viceministrės dr. Virginijos Žoštautienės, šios programos parama yra didžiausias galimos investicinės paramos šaltinis.
Amatų plėtrai sėkmingai gali būti nukreiptos šios pirmosios KPP krypties investicinės priemonės: ,,Miškų ekonominės vertės didinimas”, ,,Žemės ūkio valdų modernizavimas”, ,,Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas”. Pagal šias priemones gali būti finansuojama 40, 50 arba 60 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų. „Žinoma, kyla klausimas dėl nuosavų lėšų dalies. Tam turime instrumentą – sėkmingai teikiantį kreditų garantijas Žemės ūkio paskolų garantijų fondą”, - informavo viceministrė.
Senųjų veislių gyvulius auginantieji gali gauti kompensacines agrarinės aplinkosaugos išmokas (antroji KPP kryptis).
O štai trečiosios KPP krypties visos keturios priemonės yra nukreiptos ne žemės ūkio veiklai remti. Priemone ,,Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos” gali pasinaudoti užsiimantieji žemės ūkiu, kurie nori dar imtis ir alternatyvios žemės ūkiui veiklos. Finansuojama 50 proc. tinkamų finansuoti projekto išlaidų, o per tris metus galima gauti net 690 560 Lt. Priemone ,,Parama verslui kūrimui ir plėtrai” gali pasinaudoti tiek kaimo gyventojai, tiek labai mažos įmonės, o priemonės „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“ parama skiriama kaimo turizmui ir stovyklavietėms įkurti.
Pasak V. Žoštautienės, aktualiausia tautinio paveldo produktų gamintojams yra priemonė „Kaimo atnaujinimas ir plėtra“. Tai yra galimybė gauti paramą viešajai infrastruktūrai, kultūros paveldui tvarkyti, religiniams objektams remontuoti, tradiciniams amatams puoselėti (įskaitant amatų mokymo patalpų įrengimą), technologinei linijai sukurti, reprezentacijai ir prekybai amatų gaminiais, įskaitant paramą tradicinėms amatų prekyvietėms įrengti. Ne pelno siekiančiai įmonei gali būti kompensuojama net 80 arba 90 proc. projekto išlaidų. Kadangi amatininkams lieka tie labai aktualūs 20 arba 10 proc., todėl bus siūloma projektą vykdyti kartu su partneriu, kuris galėtų būti fizinis asmuo, savivaldybė, visos nevyriausybinės organizacijos ir kiti juridiniai asmenys, įsteigti ir veikiantys kaimo vietovėje. „Savivaldybė galėtų būti geras partneris amatininkui, kuris galvoja apie amatų centrą - taip išsispręstų klausimas dėl bendrafinansavimo“, - patarė viceministrė.
Amatininkai turėtų pasidomėti ir jų krašte pagal LEADER metodą veikiančiomis vietos veiklos grupėmis. Visų jų parengtose strategijose numatytas pagrindinis tikslas – kultūros paveldo puoselėjimas.
„Siekiame, kad kelias amatininkams būtų kuo lengvesnis ir paprastesnis. Valstybė pirmą žingsnį žengė – patvirtinti visi reikalingi teisės aktai. Dabar eilė atėjo amatininkams – pateikti prašymus sertifikuoti kuriamą produkciją“, - sakė ŽŪM Tautinio paveldo produktų skyriaus vedėja Rasita Kraujelytė-Noreikienė, skaičiusi pranešimą apie tautinio paveldo produktų, tradicinių amatų mokymo programų, tradicinių mugių, tradicinių amatų meistrų sertifikavimą. Specialistė informavo, kad Ekspertų komisija jau yra pradėjusi pirmąją sertifikavimo procedūrą – vilnietis tautodailininkas Klaidas Navickas paprašė sertifikuoti popierinius karpinius ir buitinius bei apeiginius drožinius. Forumo metu žemės ūkio ministrė prof. K.Prunskienė šiam iniciatyviam tautodailininkui įteikė Žemės ūkio ministerijos padėką.
Išsiaiškinti, susiburti ir startuoti
Forume pranešimą skaičiusi Kultūros ministerijos Regionų kultūros skyriaus vedėja Irena Seliukaitė apgailestavo, kad dalis amatų traukiasi iš aktyvaus vartojimo. Pradėjus rengti amatų klasifikatorių, paaiškėjo, kad dalis amatų – jau istorija. „Vienam kūrėjui šiandien išgyventi sunku. Tradicinių amatų centrų steigimasis turi būti numatytas ten, kur tradicinių amatų technologijas galima atkurti ir parodyti vienoje vietoje“, - sakė daug patirties sukaupusi specialistė.
Lietuvos nacionalinio muziejaus etninės kultūros skyriaus vedėja dr. Elvyda Lazauskaitė pabrėžė amatų tradicijų perdavimo jauniems žmonėms svarbą. „Tie, kurie atgaivins tradicijas, turi turėti žinių. Norėtųsi, kad amatininkai kurtų kuo įvairesnius kokybiškus gaminius. Turime tikrai puikių etnokultūros žinovų, kurie jiems mielai padės ir patars, todėl šią svarbią temą ateityje būtinai pratęsime“, - pažadėjo E. Lazauskaitė.
Didelio forumo dalyvių susidomėjimo sulaukė Ignalinos rajono mero Bronio Ropės pranešimas apie netradicinio verslo ir amatų plėtros galimybes Ignalinos rajone. „Susidomėję Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programa, pernai Ignalinos verslo informacijos centrui pavedėme parengti netradicinių verslų plėtros Ignalinos rajone galimybių studiją. Norėjome pasižiūrėti, ką turime ir ką galime turėti. Netrukus sėsime su amatininkais prie apvalaus stalo ir svarstysime, kaip galėtume pasinaudoti parama. Džiugu, kad mūsų rajone yra žmonių, norinčių rimtai užsiimti amatais“, - kalbėjo rajono meras ir visiems kitiems patardamas kuo greičiau išsiaiškinti, susiburti ir startuoti.
Forume dalyvavusi Lietuvos kaimo bendruomenių sąjungos pirmininkė Guoda Burokienė neabejojo, kad tautinio paveldo produktų plėtrai būtina aktyvi kaimo bendruomenių iniciatyva. Jos nuomone, reikia kuo daugiau bendrauti su jaunimu, kuris perduos žinias kitoms kartoms. Minčiai, kad savivaldybės turėtų sumažinti verslo liudijimų kainas ar bent pradedančius amatininkus atleisti nuo mokesčių, pritarė ir VŠĮ „Prienų drožėjai“ direktorius Algimantas Sakalauskas.
O Utenos apskrities vadovė Angelė Kaušylienė ne tik pristatė neseniai išleistą knygą apie Utenos krašto amatus, bet ir visus forume dalyvavusius amatininkus svetingai pakvietė į Utenoje rugsėjo 27 d. vyksiančią Derliaus dieną „Ievaro tiltas“ – tradicinę žemdirbių, kaimo amatininkų ir miestiečių šventę.
