„Šiandien moksliniais tyrimais įrodyta, kad vitaminas D turi ir galingą antivėžinį poveikį. Vis dėlto, gyvename tokioje geografinėje zonoje, kur saulės turime mažai, taip pat ir mūsų maisto produktuose trūksta šio vitamino“, – sako gydytoja. Dangira Babenskienė priduria, kad vitamino D pasisavinimą trikdo ir virškinamojo trakto, skrandžio, kepenų ligos ir nuolatinis stresas.
Kaip natūraliai gauti vitamino D?
Specialistė atskleidžia, kad savo praktikoje, atliekant tyrimus dėl vitamino D trūkumo, buvo sutikusi tik kelis žmones, kuriems buvo nustatytas pakankamas jo kiekis. Pasak jos, šio vitamino žmogui rekomenduojama gauti natūraliai – su maistu ir saule. Kadangi daugeliui žmonių vitamino D trūksta, gydytoja dažnai išgirsta klausimą, kodėl reikalinga darytis vitamino D tyrimą, jei vis tiek žinome, kad didžiajai daliai rezultatai rodo nepakankamumą.
„Tyrimai reikalingi tam, kad nustatyti pirminį vitamino D kiekį organizme ir kad toliau būtų galima sekti jo dinamiką. Taip pat, rezultatai labai svarbūs norint teisingai paskirti vitamino D kiekį: ar reikia terapinės gydomosios dozės ir kokios, ar užtenka tik profilaktinės“, – aiškina medikė.
Dėmesys maisto produktams
Norint, kad organizmas gautų pakankamai vitamino D, patariama kasdien bent 10 min. pabūti saulėje, tačiau Lietuvoje ne visada tai yra įmanoma.
Mitybos specialistė Indrė Trusovė pasakoja, kad dėl saulė stokos didesnį dėmesį reikėtų skirti mitybai ir rinktis maistą, praturtintą vitaminu D.
„Tokiu atveju savo mitybą patariama praturtinti gyvulinės kilmės produktais, kadangi būtent juose yra vitamino D. Tai būtų: žuvų kepenų taukai, sviestas, visos riebios žuvys, ypač upėtakis, lašiša, silkė. Taip pat naudinga rinktis įvairią mėsą, pieno produktus ir, žinoma, kiaušinio trynį“, –patarimais apie mitybą dalinasi Indrė Trusovė.
