Ekspertai tv3.lt skaitytojams pasakoja, ką kiekvienas turėtume žinoti apie galiojimo terminus ir dalinasi patarimais, kaip apsisaugoti nuo nešviežio maisto.
„Maisto produktų galiojimo terminas nustatomas atsižvelgiant į jų sudėtį, gamybos būdą bei atliekant šviežumo įvertinimo tyrimus. Tokių tyrimų metu analizuojama maisto išvaizda, kvapas, konsistencija, skonis ir pagal šių savybių pokyčius nusprendžiama, ar maistas tinkamas vartoti. Tyrimai, kuriais siekiama nustatyti galiojimo laiką, būtini naujai sukurtiems produktams, taip pat jie atliekami ir pakeitus gaminio receptūrą ar žaliavas.
Be to, tokių atliekamų tyrimų skaičius priklauso ir nuo to, ar produkto sudėtyje yra greitai gendančių komponentų. Pavyzdžiui, nustatant pasterizuotų sulčių galiojimo laiką, sultys gali būti vertinamos tik kas 3-6 mėnesius, o štai nepasterizuotos, šviežiai spaustos sultys genda labai greitai, todėl jų galiojimo nustatymo tyrimai turėtų būti vykdomi kasdien“, – teigia LSMU Maisto saugos ir kokybės katedros docentė dr. Aistė Kabašinskienė.
Greičiausiai gendantis maistas
Kiek ilgai produktas yra tinkamas vartoti, lemia jo kilmė, sudėtis, gamybos būdas bei laikymo sąlygos. Kalbant apie greičiausiai gendančiu produktus, pasak A. Kabašinskienės, tai yra termiškai neapdorotas, nekonservuotas maistas, taip pat gyvulinės kilmės produktai.
„Vis dėlto, reikėtų atkreipti dėmesį, kad greitai gali gesti ir augalinės kilmės produktai, pavyzdžiui, avietės, kurios po nuskynimo pradeda pelyti jau praėjus parai. Pastarųjų gedimo intensyvumas neretai priklauso ir nuo sunokimo laipsnio“, – sako pašnekovė.
Dažnai vyrauja įsitikinimas, jog greičiau gendantis maistas yra sveikesnis, kadangi neturi nereikalingų pridėtinių medžiagų, tačiau specialistės teigimu, vienareikšmiško atsakymo nėra. Maisto galiojimo laikas gali būti pratęsiamas apdorojant jį termiškai arba konservuojant (šalčiu, druska, cukrumi ar kitomis priemonėmis). Tokiu būdu sunaikinami gedimą sukeliantys mikroorganizmai ir patogeniniai (apsinuodijimą sukeliantys) mikroorganizmai. Vis dėlto, tokiu būdu suyra ir kai kurios naudingos maistinės medžiagos bei mažėja produktų biologinė vertė.
Nukainoti produktai – rizika?
Parduotuvių lentynose neretai dėmesį atkreipia itin žema kaina išsiskiriantys maisto produktai. Vis dėlto, galime pastebėti, jog tokių prekių vartojimo terminas baigiasi tą pačią dieną. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) teigia, kad gamintojai privalo užtikrinti, jog iki galiojimo termino pabaigos produktas išliktų saugus, tad perkant nukainotas prekes su dar nepasibaigusiu galiojimo terminu, nerimauti nereikėtų.
„Vis dėlto, perkant maistą, reikėtų atkreipti dėmesį, ar produkto pakuotė yra vientisa ir nepažeista, laikymo sąlygos – tinkamos, toks produktas išlieka saugus vartoti iki nurodyto termino pabaigos, tai reiškia, ir tą paskutinę tinkamumo vartoti termino dieną.
Vartotojai sprendžia patys, ar įsigyti tokius produktus, tačiau ir nukainoti besibaigiančio galiojimo maisto produktai yra tikrinami, o VMVT inspektoriai, nustatę pažeidimus, atsakingiems asmenims taiko atitinkamas poveikio priemones“, – tvirtina VMVT Maisto skyriaus vyriausioji specialistė-valstybinė maisto produktų inspektorė Agnė Kolkaitė.
Valgant viešojo maitinimo įstaigose
Pavojingiausia vartoti be papildomo terminio apdorojimo arba silpnai termiškai apdorotą maistą, pavyzdžiui, nepilnai keptą mėsą su krauju, skystai virtus kiaušinius, mėsos karpačio, žalią žuvį ir panašius patiekalus.
„Neretai tokie produktai vartojami viešojo maitinimo įstaigose. Reikėtų būti atidesniems perkant tokius patiekalus, ypač egzotinėse šalyse, kur maistu gali būti prekiaujama nepakankamai higieniškomis sąlygomis, pavyzdžiui, gatvėje ar prekybos vietose, kur mažas pirkėjų srautas ir gali būti pasenusių žaliavų.
Prieš ragaujant tokius patiekalus reikėtų maistą reikėtų gerai apžiūrėti, pauostyti, o jei kyla bent menkiausias įtarimas dėl šviežumo – nevalgyti. Taip pat tokių patiekalų reikėtų vengti vyresnio amžiaus žmonėms, vaikams ir besilaukiančioms moterims“, – pataria LSMU Maisto saugos ir kokybės katedros docentė dr. Aistė Kabašinskienė.
Ar maistas, gaminamas parduotuvėje, patikimas?
Prekybos centruose nemažą dalį produkcijos užima jau parduotuvėje pagamintas maistas: įvairios mišrainės, mėsos, žuvies patiekalai bei konditerijos gaminiai. Renkantis juos taip pat galime pastebėti galiojimo terminus, tačiau kaip pirkėjui būti garantuota, jog jis perka tikrai šviežiai pagamintą maistą?
VMVT teigimu, tinkamumo vartoti terminus nustato maisto gamintojas, remdamasis laboratorinių tyrimų duomenimis, patvirtinančiais, kad per visą tinkamumo vartoti terminą maisto produktas išlieka kokybiškas ir saugus.
„Salotų ir įvairių mišrainių tinkamumo vartoti terminas nustatomas, kaip ir minėjome, remiantis laboratorinių tyrimų duomenimis, o įvairiems kepiniams ar miltinės konditerijos gaminiams, kurie yra nepakuoti, pavyzdžiui, bandelė su varške ar kitu įdaru, nėra reikalaujama nurodyti minimalaus tinkamumo vartoti termino, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad atsižvelgiant į jų sudėtį, rekomenduojama suvartoti per 24 val. nuo jų pagaminimo datos.
Taip pat vartotojams prieš įsigyjant maisto produktus reikėtų atkreipti dėmesį ne tik į galiojimo datą, bet ir įvertinti kitus šviežumo kriterijus, kaip laikymo temperatūra, konsistencija, kvapas bei spalva. Be to, svarbu žinoti, jog pirmieji produktų gedimo požymiai yra nebūdingas skonis, pakitęs produkto kvapas, apdžiuvęs produkto paviršius, pelėsis ir gleivės“, – aiškina VMVT Maisto skyriaus vyriausioji specialistė-valstybinė maisto produktų inspektorė Agnė Kolkaitė.
VMVT akcentuoja, kad parduotuvėje ar viešojo maitinimo įstaigoje, vartotojams pastebėjus, maisto produktus su pasibaigusiu tinkamumo vartoti terminu ar netinkamos prekinės išvaizdos (gedimo požymiais ar pan.) kviečiame pranešti visą parą veikiančia VMVT nemokama telefono linija 8 800 40403 ar raštu, užpildę atitinkamą pranešimo formą VMVT tinklalapyje, ar el. paštu. Taip pat vartotojas gali kreiptis ir į parduotuvės ar viešojo maitinimo įstaigos administraciją.
