Iš Lietuvos statistikos departamento duomenų matyti, kad šių melų lapkričio kainas palyginus su praeitų metų, labiausiai brango restoranų, kavinių ir panašių įstaigų viešojo maitinimo paslaugos – 10 proc., o iš produktų – pienas ir jo produktai, sūris ir kiaušiniai – 11,4 proc., aliejus ir riebalai – 23,3 proc., alus – 25,1 proc.
Alaus brangimui įtakos turėjo padidėję akcizai. Tuo tarpu kitiems kainų svyravimams įtakos gali turėti ir stebėjimai, kiek vartotojas gali sau leisti susimokėti.
Restoranuose lankytis tapo brangiau, net ir atsižvelgus į atlyginimų augimą
„Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Baltijos šalims Žygimantas Mauricas skaičiuoja, kad 10 proc. metinis restoranų, kavinių ir panašių įstaigų viešojo maitinimo paslaugų kainos augimas – tikrai nemažas, vien palyginus, kad atlyginimai kyla lėčiau.
„Jei BVP vienam gyventojui paimti tai dar lėčiau, apie 6 proc. auga atlyginimai. Tai sąlyginai restoranai tampa brangesni Lietuvos gyventojams. Natūralu, kad jei tampa brangesni, tikėtina, kad ilgainiui pradėsi to dalyko mažiau vartoti. Būtų keista, jei sąlyginai brangesnis ir daugiau vartoji. Tada reiškia, dar labiau sumažini savo pajamas kitiems produktams ir paslaugoms. Kažkas nukenčia vis tiek, jei vienam daugiau išleidi, kitam mažiau“, – sako ekonomistas.
Jis taip pat ir svarsto, kad jei gyventojų pajamos augo apie 6 proc., o restoranų apyvartos apie 12 proc., iš ko paaiškinti tą apyvartų augimą?
„Bendra apyvarta auga, nes kainos pakilusios. Restoranai rizikingas verslas, ten pelno maržos didelės. Pasižiūrėjus į metinius rezultatus, restoranai dar bus patenkinti, bet fundamentaliai arba lankytojai mažiau perka, arba jų skaičius mažėja ir tai signalizuoja, kad persistengta su kainų kėlimu. Ir visiems vietos po saule neužteks. Jau dabar tai vyksta. Didelė restoranų pasiūla atsiranda, nes kainos didelės, verslas geras. Kuo didesnės kainos tuo daugiau žaidėjų ateina į tą rinką, bet tikrai ne visi išliks, tada arba kokybę gerinti, ar išskirtinumą turėti: gyva muzika, išskirtinis interjeras. Arba kitas dalykas, kad gal bandys kainų nekelti, bet bandys kokybę prastinti. Gali būti, kad restoranai bus brangūs, bet ne kokybiški“, – komentuoja Ž. Mauricas.
Pasak jo, pačių produktų kainų pokyčiai didelės įtakos restoranams neturi. Daug didesnę įtaką darbo nuoma ir darbo užmokestis.
„Nuomos kainos augo, nes ekonomika kilo, nuomotojai kelia kainą, o nuomininkai moka tą didesnę kainą ir pučiasi tam tikras burbuliukas. Nuomos kainos Vilniuje tikrai nemažos, nesiskiria kartais nuo kitų Vakarų Europos miestų“, – sako jis.
Visgi ekonomistas pastebi, kad kainos kažkiek turėjo kilti, nes buvo vienos mažiausių Europoje, tačiau kainos turėtų eiti koja kojon su kokybe. Jei pastaroji stovės vietoje ar prastės, verslininkų laukia sunkesni laikai.
Prekybininkai išbando vartotojus?
Tarp per metus labiausiai brangusių produktų – pienas. Ž. Mauricas aiškina, kad kainos buvo nukritusios, nes nebuvo kur realizuoti savo produkcijos, o štai dabar jau rinka atsistatė ir ima trūkti žaliavos.
„Vyksta tam tikri ciklai. Kai kaina yra maža, produkcijos apimtys nedidinamos, kai kaina išauga, nebespėjama pakankamai produkcijos tiekti“, – aiškina ekonomistas.
Ž. Maurico teigimu, žemės ūkio produkcijai būdingi cikliniai svyravimai: jei kaina pakyla, ji nebus didžiulė ilgą laiką, nes žmonės gali rasti alternatyvų. Pavyzdžiui, pradėti pirkti kitą aliejų.
„Ne pirmo būtinumo vaisiai tai tikrai pabrangę, ką ne visada matuoja statistikos departamentas. Granatos dabar mačiau apie 4,99 Eur už kilogramą, 20 litų, nemačiau niekur kitur Europoje. Priežastis yra. Tikrinami vartotojai. Atlyginimai kilo, MMA didėjo, restoranų, statybų sektorių pajamos augo, tai tie žmonės jaučiasi turtingi ir dalis nebeskaičiuoja pinigų ir vienas kitas nusiperka tų vaisių. Tai marža turbūt labai didžiulė ir prekybos tinklai savo pelningumą pasididina. Jie kainą testuoja, žiūri, jei perka, tai kodėl ne. Galima dar daugiau padidinti“, – mano ekonomistas.
Apačioje – per mėnesį labiausiai brangusių ir pigusių produktų sąrašai.
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2017 m. lapkričio mėn., palyginti su spalio mėn., iš maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų daugiausia sumažėjo vaisių ir kavos, arbatos ir kakavos kainos, o daugiausia padidėjo aliejaus ir riebalų kainos.
Būsto, vandens, elektros, dujų ir kito kuro grupės prekių ir paslaugų kainų pokytį (kainos padidėjo 1,1 proc.) nulėmė energetinių prekių kainų padidėjimas. Transporto grupės prekių ir paslaugų kainų padidėjimą (1,2 proc.) nulėmė degalų kainų augimas. Sveikatos priežiūros grupės prekių ir paslaugų kainų pokytį (kainos padidėjo 0,7 proc.) nulėmė farmacijos gaminių ir medicinos paslaugų kainų padidėjimas.
Pagal su kitomis Europos Sąjungos (ES) valstybėmis narėmis metodologiškai suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI) 2017 m. lapkričio mėn. apskaičiuota vidutinė metinė infliacija sudarė 3,6 proc.
