restoranai

Draudimai rūkyti žmonėms daugiabučių balkonuose ties čia nesibaigia. Mėgstantys rūkyti asmenys to daryti, yra tikimybė, negalės dar keliose specifinėse vietose, pavyzdžiui, lauko kavinės. Tai yra kol kas tik rekomendacija iš Europos Komisijos, tačiau nežinia, kaip ją priims Lietuvos verslai. Europos Komisija siūlo rekomendaciją plėsti zonas, kuriose būtų nerūkomos cigaretės bei elektroninės cigaretės. Į šias vietas įtraukta ne tik miestų parkai, autobusų stotelės, bet ir lauko kavinių terasos.

Dalis Lietuvos restoranų, kavinių, valgyklų skelbia atsidūrę gilioje krizėje. Esą padidėjęs PVM, išaugę atlyginimai, per mažas vartojimas juos veda link bankrotų: vis daugiau verslų atsiduria ties bedugne. Restoranų atstovai reikalauja valdžios peržiūrėti mokesčių politiką – grąžinti lengvatinį PVM tarifą, tačiau ekonomistai aiškina, kad apie lengvatas kalbėti per anksti, nes restoranai laikosi pakankamai gerai: apyvartos pakankamai geros, o ir darbuotojų sektoriuje daugėja.

Neretai, lankantis kavinėje ar restorane, galime išvysti, kaip su aptarnaujančiais padavėjais ar kitais įstaigos darbuotojais kai kurie klientai elgiasi ypač nemaloniai. Kartais savo elgesiu jie netgi priverčia jausti svetimos gėdos jausmą, o tokiu būdu sugadinama ne tik darbuotojų, bet ir aplinkinių svečių nuotaika.

Dalis restoranų lankytojų greičiausiai jau pastebėjo, kad Lietuvoje atsirado naujovė – galimybė užsisakyti maistą bei gėrimus ir už juos susimokėti be padavėjo, t. y. tiesiog telefono kamera nuskenavus QR kodą. Vis tik gyventojai pastebi, kad dalis kavinių galimai tuo naudojasi, siekdamos išvilioti iš klientų arbatpinigių.

Dienos pietų kaina skirtinguose Lietuvos miestuose gali skirtis kelis kartus. Didmiesčių gyventojai skaičiuoja, kad ir 10 eurų nepakanka pietums, tuo metu mažesnių miestų gyventojai pietums išleidžia vos 2,5 euro. Panaikinus 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą maitinimo įstaigoms, gyventojai pastebėjo, išaugusias kainas. Žmonės tikina, kad apsilankymas restorane tapo prabanga.

Lietuvos gyventojų perkamoji galia auga, tačiau palikti savo sunkiai uždirbtų pinigų išbrangusiuose Lietuvos restoranuose, valgyklose, kavinėse jie nenori. Naujausia statistika rodo, kad šiemet nuo sausio iki gegužės maitinimo įstaigų apyvartos vidutiniškai krito beveik 9-iais procentais lyginant su pernai. Žmonės nenori permokėti už maistą.   Restoranų verslas aiškina, kad paslaugos negali būti pigesnės, nes esą nuolat kyla algos, o ir mokesčių lengvatos nebeliko.

Gyventojai Lietuvoje vis rečiau užsuka į restoranus ir kavines. Ekonomistas pastebi, kad gyventojams kainos restoranuose atrodo nebeadekvačios, todėl prognozuoja, kad ateityje sulauksime bankrotų. Restoranų savininkų nuotaikos irgi pesimistiškos. Portalo tv3.lt skaitytoja Greta pasakojo, kad anksčiau kiekvieną penktadienį su šeima eidavo vakarieniauti į restoraną. „Dabar einame kas antrą penktadienį, o kartais tik vieną kartą per mėnesį. 4 asmenų šeimai išėjimas į restoraną tapo per brangus.

Praėjus pusmečiui po to, kai lengvatinis 9 proc. pridėtinės vertės mokestis (PVM) maitinimo įstaigoms buvo grąžintas į 21 proc., atstovai neslepia, kad tampa vis sunkiau išvengti nuostolių. Tad vieni ir toliau kelia kainas, kiti atleidžia darbuotojus, o dalis net ir bankrutuoja. Maitinimo ir gėrimų paslaugų teikimo įmonių apyvarta (be PVM) 2024 m. balandį sudarė 124,1 mln. eurų to meto kainomis, ir, palyginti su 2024 m. kovu, palyginamosiomis kainomis sumažėjo 0,8 proc.

„Michelin“ žvaigždžių lietus – taip buvo vertinamas džiugesys, kai paaiškėjo, kad net keturi Lietuvos restoranai gavo po „Michelin“ žvaigždę. Tiesa, skelbta, kad „Michelin“ vertintojų apsilankymui, viešinimui ir kitoms paslaugoms turizmo skatinimo agentūra „Keliauk Lietuvoje“ yra numačiusi 1,67 mln eurų. Ar apdovanoti restoranai tikrai yra verti žvaigždės, laidoje „Dienos komentaras“ atsakė apžvalgininkas Andrius Užkalnis.

Ketvirtadienį net penki restoranai Lietuvoje pirmą kartą istorijoje gavo po „Michelin“ žvaigždę, viena iš jų – žalioji „Michelin“ žvaigždė, suteikta išskirtinai dėl tvarumo. Tv3.lt portalas pasidomėjo, kokius patiekalus ir kainas siūlo šie restoranai. „Michelin“ inspektoriai visus metus keliavo po mūsų šalį ieškodami geriausių restoranų, rašoma „Michelin guide“ svetainėje.

Iš pradžių gali atrodyti, kad pavalgyti kavinėje ir pabėgti nesusimokėjus nėra taip paprasta. Vis tik nemažai lietuvių tuo užsiima netgi reguliariai – brangiais patiekalais ir gėrimais vaišinasi nemokamai. Restoranų tinklai neslėpė, kad dėl tokių asmenų susidaro nemenkos sumos. Pavyzdžiui, viename restoranų tinkle klientai šiemet nesusimokėjo 6 kartus, o sumos svyravo nuo 35 iki 99 eurų.

Kavinių, restoranų, valgyklų verslas skelbia pavojų. Valdžiai padidinus mokesčius verslininkai nuo naujųjų pakėlė maisto kainas: o gyventojai daugiau mokėti nenori – ėmė mažiau valgyti ir gerti, kavinių restoranų apyvartos sumažėjo 7-iais procentais. Dėl suprastėjusios ekonominės situacijos padidėjo bankrotų rizika: esą miestuose užsidarė jau ne viena maitinimo įstaiga. „Jurgis ir Drakonas“ nusprendė uždaryti vieną iš savo restoranų sostinėje.

Neseniai Aušrinė Armonaitė gyrėsi, kad kažkurį Lietuvos restoraną šiemet papuoš „Michelin“ žvaigždė. O dar neseniau paaiškėjo, kad tai Lietuvai kainuos beveik 2 milijonus eurų. Už ką tiek mokėti? Ar tai eilinis pinigų švaistymas, o gal atvirkščiai – vertinga investicija? Restoranų bendruomenėje sklando kalbos, kad „Michelin“ inspektoriai Lietuvoje jau lankėsi. Du galimi kandidatai gauti žvaigždes yra šefai Liutauras Čeprackas ir Deivydas Praspaliauskas su savo restoranais Vilniuje.

Jei Seimas nuo sausio panaikins PVM lengvatą maitinimo įstaigoms, patiekalai brangs net iki penktadalio. Taip grasina restoranai, o opozicija siūlo lengvatą vėl pratęsti, šįkart – trejiems metams. Valdantieji apie tai nenori nė girdėti ir siūlymus vadina lobistų desperacija, esą restoranai nori privilegijų.

Vyriausybė siūlo dalį dabar esančių mokesčių didinti ir įvesti naujus. Vienas iš plačiausiai aptariamų klausimų – pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvata maitinimo įstaigoms. Verslininkai prašo lengvatą palikti, tačiau Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė atskleidžia, kad nuo naujų PVM lengvatos maitinimo įstaigoms tikrai nebeliks. Tai reiškia, kad nuo kitų metų už tokias paslaugas vietoje 9 proc. turės būti taikomas standartinis 21 proc. dydžio PVM.

Seimas nusprendė nepratęsti iki šių metų pabaigos galiosiančios pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos viešajam maitinimui. T. y. nuo kitų metų už tokias paslaugas vietoje 9 proc. turės būti taikomas standartinis 21 proc. dydžio PVM. Vis tik restoranų atstovai tikina, kad tai esą pakenks ne tik verslams, bet ir gyventojams bei pačiai valstybei, kurios biudžetas praras daug pinigų. Anot jų, taip nužudysime maitinimo sektorių – vėl didės šešėlis, kainos augs ir iki 20 proc.

Trys Seimo opozicijos frakcijos siūlo tęsti 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą maitinimo sektoriui. Šią savaitę registruotos Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisos numato, kad restoranų, kavinių ir panašių maitinimo įstaigų teikiamoms maitinimo paslaugoms ir išsinešti tiekiamam maistui, lengvata būtų taikoma dar trejus metus –  iki 2026-ųjų gruodžio pabaigos.

Nors iki Naujųjų nakties dar daugiau nei du mėnesiai, žmonės jau graibsto sodybas ir sales naujųjų sutikimui. Nemažai kaimo turizmo sodybų naujųjų nakčiai jau užsakytos. Tiesa, ir kainos šiemet didesnės, vietos šventei brango maždaug dešimtadaliu. Panašiai tiek brango ir viešbučiai su šventinėmis programomis. Šalies kurortuose ištaigingos vakarienės restorane, šventinė programa su garsiais atlikėjais ir nakvynė prabangiame viešbutyje porai gali atsieiti ir apie tūkstantį eurų.

Gastronominis nusikaltėlis iš Lietuvos jau kone metus siautėja Ispanijoje. Daugiau nei 20 Alikantės restoranų nukentėjo nuo vyro, kuris užsisakydavo maisto ir gėrimų, viską ištuštindavo, o kai reikdavo sumokėti – suvaidindavo infarktą. Bėda, kad vietiniai mūsų tautiečio negali sutramdyti – net po 20 apgavysčių tai laikoma smulkiu sukčiavimu. Paelija su jūros gėrybėmis ir viskio stiklinė – tokiais pietumis mėgavosi pusamžis lietuvis Alikantės restorane Rytų Ispanijoje.

Nepageidaujami vaikai restoranuose – diskriminacija. Tokią išvadą pateikė Lygių galimybių kontrolierė. Tokį kirtį gauna jau ne pirma kavinė ar restoranas. O Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacija mano, kad vidinės taisyklės turėtų būti nustatomos paties savininko. Tokio kontrolierės kirčio dėl diskriminacijos pastaruoju metu sulaukė restoranas „Meat SteakHouse“. Čia vaikai nuo 10-ies metų po 17 val. – nepageidaujami. Dėl tokių restorano taisyklių pasiskundė klientė.

Tinklalaidė „Kas ant stalo“ po savaitės ir vėl grįžo į jūsų ekranus, tačiau maisto vertintojų grupės sudėtis šį kartą kiek kitokia – prie komandas vėl prisijungė Jevgenijus, o Donatas ir Eimantė išėjo atostogų, todėl tinklalaidės studijoje pirmą kartą apsilankė svečias.  Naujausioje tinklalaidės laidoje maisto apžvalgininkai ragavo ir vertino „Bonocosi“ restorano picas, o į svečius užsuko komikas, vienas iš „Neragauta Lietuva“ įkūrėjų – Kristoforas Vaidutis.

Naujausioje tinklalaidės „Kas ant stalo?” laidoje, maisto apžvalgininkai ragavo ir vertino tikrą retenybę Lietuvoje – graikiškos virtuvės restoraną „Kalimera”. Laidos metu ragauti tokie patiekalai, kaip graikiškas apkepas „Musaka”, pita souvlaki kotopoulo su vištiena bei daržovėmis, „Merida” dėžutė su halloumi sūriu ir kaimiškos graikiškos salotos. Šie patiekalai buvo lyginami ir su pačioje Graikijoje išbandytu maistu.

Nauja savaitė – naujas „Kas ant stalo?“ tinklalaidės epizodas, kurio metu maisto apžvalgininkai atrado net pačius nustebinusį restoraną „Meetballs“. Kiekvienos tinklalaidės „Kas ant stalo?“ metu vis skirtingas vedėjas renkasi naują restoraną bei jo patiekalus, kuriuos norėtų pristatyti kolegoms ir žiūrovams.

„Kas ant stalo“ – tai tinklalaidė kuri drįsta atskleisti tiesą apie maisto pramonę. Tad ir naujausiame epizode, laidos vedėjai nagrinėjo aktualią temą – kaip maisto kokybė smunka restoranuose bėgant laikui. Ši tema išsirutuliojo beragaujant ir vertinant daugeliui jau gerai pažįstamo restorano „Grill London“ patiekalus. Vis gi, „Grill London“ garsus ir pasižymėjęs tuo, kad žavi žmones savo didelėmis porcijomis ir puikiu kainos–kokybės santykiu.

Indiški „paneer“ sūrio troškiniai, meksikietiškos kesadijos, japoniški „yakitori“ iešmeliai – tai tik dalis patiekalų, kuriuos jau spėjo paragauti ir apžvelgti „Kas ant stalo?“ tinklalaidės dalyviai.

Ginkluoti kariai senamiesčio gatvėse labiausiai traukia vilniečių dėmesį, dalis praeivių neslepia žavesio retai viešumoje matomiems pareigūnams. Pats užbarikaduotas Vilniaus centras – tuščias ir labai tylus, praeivių vos vienas kitas. Dalis kavinių net nedirba, o kai kurios tikina, kad per kelias dienas prarasiančios šimtus tūkstančių eurų.  Betoninės užtvaros ties senamiesčio prieigomis, policijos pareigūnai kone ties kiekviena sankryža ir net automatais ginkluoti kariai.

Ne paslaptis, kad tiek Lietuvoje, tiek užsienyje kai kurie restoranai nepageidauja lankytojų atvykti su vaikais iki tam tikro amžiaus. Maisto apžvalgininkai tinklalaidėje „Kas ant stalo?“ paaiškino, kodėl keliamas šis prašymas ir kodėl svarbu jo laikytis. Dvyliktojo „Kas ant stalo?“ tinklalaidės epizodo metu apžvalgininkai vertino restorano „Fortas“ patiekalus. Buvo ragaujama: aštrusis troškinys „Chili Con Carne“, lazanija, klasikinis „angus“ mėsainis, antienos salotos.

Opozicijos atstovams antradienį Seimui nepateikus savo siūlymo neribotam laikui pratęsti iki šių metų pabaigos galiojančią 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą restoranams, Seimas prie šio klausimo galbūt grįš rudenį.   Kol posėdžiui pirmininkaujantis konservatorius Jurgis Razma laukė, kas klausimą pristatys, „darbietis“ Andrius Mazuronis paprašė pertraukos iki kito posėdžio rudenį ir Seimas tam pritarė bendru sutarimu.

Žinomi Lietuvos šefai dalijasi užuomenomis, kad jau 2024 m. Lietuva pagaliau turės savo restoraną, pripažintą ir žymiojo restoranų gido „Michelin“. Apie tai diskutavo ir „Kas ant stalo?“ laidos dalyviai. Devintoji laida prasidėjo nuo įmantraus lietuviškų patiekalų restorano „Burna house“ ir pažadėto cinkelio paieškų jų patiekaluose.

Aiškėja, kaip gyvens Vilnius per NATO viršūnių susitikimą. Nors pats renginys truks dvi paras liepos 11–12 dienomis, viešbučiai ir restoranai skaičiuoja, kad miesto ritmas gali pasikeisti 3–4 paroms. Renginys – vienas didžiausių istorijoje, miestas laukia apie 5000 svečių. Ir nors didieji sostinės viešbučiai klestės, restoranų atstovai nedžiūgauja – daliai maitinimo įstaigų teks užsidaryti, o tos, kurios veiks, išskirtinio lankytojų srauto nesitiki.

Dvidešimtojo amžiaus pabaigoje, Anglijoje, o vėliau Jungtinėse Amerikos Valstijose atsiradęs vėlyvųjų pusryčių terminas pagaliau baigia įsitvirtinti ir Lietuvoje. Tai konceptas, kadaa tarp pusryčių ir pietų meto valgomi tam tikri, lengvesni patiekalai su priderintais gėrimais. Dažniausias vėlyvųjų pusryčių metas – savaitgaliais, kada niekur neskubant galima susitikti su draugais ar šeimos nariais ir ramiai papusryčiauti.

Maistas brangsta, tačiau, kaip sakoma, valgyti vis tiek reikia. Gyventojai skaičiuoja, kad pabrango ne tik maisto produktai parduotuvėse, bet ir dienos pietūs kavinėse. Už juos tenka mokėti ir 10 eurų, o kai kur ir dar daugiau. Žmonės ieško pigesnių alternatyvų, perka dienos pietus parduotuvėse, o kai kuriems darbuotojams pietus apmoka darbdaviai.

Ieškote puikios vietos pavalgyti Taline? Ieškote išties puikių valgių sostinėje? Tuomet būtinai susipažinkite su "Michelin" ir "White Guide Nordic" restoranų gidų rekomendacijomis. Raudonasis "Michelin" vadovas 2022 m. garsiausio pasaulyje "Michelin" gido inspektoriai patikrino Estijos restoranus ir dabar naujajame gido leidime paminėtas 31 Estijos restoranas.

Lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą restoranams ir kitam maitinimo verslui bus prašoma patęsti 2024 metams, o gal ir neribotam laikui, sako Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė. Jos teigimu, kuo skubiau įregistruoti tokias Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisas bus prašoma Seimo narių.  „Mes kalbame apie 2024 metus, o gal ir neribotam laikui.

„Starbucks“ septintus metus iš eilės yra brangiausias restoranų prekės ženklas pasaulyje, rodo tarptautinės tyrimų kompanijos „Brand Finance“ paskelbtas naujasis reitingas. Vien tik per pastaruosius metus šio prekės ženklo vertė išaugo 17 proc. iki 53,4 mlrd. JAV dolerių, ir „Starbucks“ padidino atotrūkį nuo kitos JAV korporacijos – antroje reitingo eilutėje įsitvirtinusios „McDonald's“, kurios prekės ženklas per metus nuvertėjo 7 proc. iki 36,9 mlrd. dolerių.

Ne paslaptis, kad „Kas ant salo?“ laidos vedėjai skaičiuoja ne vienerius metus apžvelgdami restoranus. Todėl trečiosios laidos metu su žiūrovais jie dalijosi geriausiomis ir blogiausiomis aplankytomis vietomis per visą tą laiką. Prie blogiausiųjų patirčių buvo aptartas ir, turbūt, neišvengiamas kiekvieno maisto apžvalgininko krikštas – apsinuodijimas. O taip pat ir neprofesionalus ar net agresyvus aptarnavimas bei aptarnavimo lygio pasikeitimas po pandemijos.

Lietuvos tinklalaidžių padangėje startavo naujas projektas, pavadinimu „Kas ant stalo?“. Laidos metu patyrę maisto apžvalgininkai ragauja restoranų maistą, dalinasi įžvalgomis ir neseniai lankytomis vietomis, o taip pat diskutuoja restoranų industrijai ir jų lankytojams aktualiomis temomis. Pirmojoje laidoje „Kas ant stalo?“ komanda – Donatas Karklius, Eimantė Rimašauskaitė, Paulius Balčiukynas, Jevgenijus Misevič – apžvelgia „Čili pizza“ restoraną.

Panašu, kad bent jau vilniečiai, itin nusiteikę švęsti Valentino dieną. Kai kuriose restoranuose vietas tautiečiai iššlavė vos per keletą dienų, o už vakarienę dviems negaili sumokėti ir daugiau nei pusantro šimto eurų. Tiesa, įsimylėjėliai eis ne tik vakarieniauti, džiugins viens kitą ir dovanomis – moterys mieliau vyrams perka apatinį trikotažą, o štai mylimosios gaus brangių dovanų – ir telefonų, ir robotų siurblių.

Nauji metai – naujos kainos. Lietuvoje toliau brangsta maistas. Lietuvos barai, kavinės, restoranai ragina gyventojus nenustebti išvydus nuo 5-ių iki 20 procentų pabrangusias picas, kebabus, alų. Pasak ekonomistų, kainos taip greitai baruose, restoranuose ir kitose maitinimo vietose nekiltų, jei nebūtų milžiniškos paklausos. Mat gyventojai noriai perka pačius brangius patiekalus, dėl to verslininkams nėra priežasčių nekelti kainų.

Ką rinktumėtės – degustacinę vakarienę gyvos muzikos fone už beveik tris šimtus, o gal ir keturis šimtus eurų? Tokiais pasiūlymais pasitikti Naujuosius metus lietuvius vilioja restoranai, viešbučiai ir SPA centrai. Daugelis neslepia – kainas šiemet didino, nes brango ir maistas, ir atlikėjų paslaugos. Visgi klientų stoka verslai nesiskundžia, tikisi, kad laisvos vietos užsipildys. Tiesa, staliukus žmonės rezervuoja vangiau nei prieš pandemiją.

Artėjant šventėms laikas bėga greitai: žmonės perka dovanas, puošia namus, o kai 12-ai patiekalų laiko pritrūksta – gelbėja restoranai, tiekiantys šventinius patiekalus į namus. Priklausomai nuo pasirinkimo, tokia vakarienė vienam valgytojui atsieina keliasdešimt eurų. Įvairūs restoranai Lietuvoje siūlo meniu Kūčių ar Kalėdų stalui. Dažniausiai tai būna tradiciniai patiekalai iš žuvies, įvairios mišrainė, kūčiukai.

Internautai piktinasi žinomais Lietuvos restoranais. Pasirodo, populiarūs kavinių tinklai pardavinėja šiek tiek pakeistą ar net tokį patį maistą prisidengę naujais kavinių pavadinimais. Sutampa tiek adresai, tiek kontaktai, skiriasi tik kainos. Žmonės naujų restoranų neranda, nes jie – virtualūs. Tačiau atstovai ramina, kad tai – ne suktas planas, o nauja strategija. Iš pradžių žmonės pasipiktino „Čili pizza“ gudrybe iš tos pačios virtuvės pristatyti maistą kitų kavinių vardu.

Kai kuriems politikams siekiant neribotai pratęsti 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą maitinimo verslui, BNS kalbinti mokesčių ekspertai sako, kad šią lengvatą reikėtų tobulinti, nes dabar palikta per daug erdvės interpretacijoms. Ekonomistai nepritaria lengvatai, nes, anot jų, ūkio augimui lėtėjant valstybė taip praranda pajamas. Tuo metu verslas tikina atvirkščiai – lengvata naudinga valstybei ir yra būtina įmonių išgyvenimo sąlyga.  9 proc.

Netyla aistros dėl PVM lengvatos restoranams, kavinėms, kultūros, poilsio ir sporto paslaugoms. Į ginčus su Vyriausybę įsivėlė Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas, įregistravęs pataisą, numatančią restoranams neterminuotą PVM lengvatos taikymą. Tuo metu ministrų kabinetas lengvatą pratęsti siūlė tik pusmečiui.

Seimo pirmininkei paprašius skubios Vyriausybės išvados dėl pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos restoranams, kultūrai bei sportui poveikio 2023 metų biudžetui finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad ši lengvata nėra aktuali daugumai įmonių, nes jos nėra PVM mokėtojos. Anot ministrės, didžiausia nauda tenka bendrovėms, turinčioms didelę apyvartą, – greitojo maisto restoranams ir picerijų tinklams.

Su naujuoju valstybės biudžetu Seime prasideda kovos ir dėl pridėtinės vertės mokesčio lengvatų. Viena jų – maitinimo įstaigoms. Ši lengvata jau kelia nesutarimų valdančiojoje koalicijoje. Gąsdindama restoranų ir kavinių bankrotais ir išaugsiančiu šešėliu, Laisvės partija reikalauja lengvatą tęsti visus ateinančius metus, tačiau koalicijos partneriai tvirtina, kad pakaks ir pusmečio.

Jei verslų nepribaigs gaunamos sąskaitos už energiją, nuo kitų metų pradžios dideliai daliai maitinimo įstaigų reikės svarstyti apie užsidarymą, sako verslininkai. Jie taip pat įspėja, kad dėl sprendimo nepratęsti lengvatinio pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifo augs šešėlio grėsmė.

Finansų ministerija nusiteikusi nepratęsti lengvatinio PVM tarifo maitinimo įstaigoms. Argumentuoja, kad restoranai jau atsigavo po pandemijos. Įmonių savininkai sako, kad jiems sąskaitos už elektrą kilo kelis kartus, o nepratęsus PVM lengvatos jie bus priversti atleisti darbuotojus, užsidaryti arba trauktis į šešėlį.

Prie vyriausybės dešimtys restoranų ir kavinių atstovų surengė piketą prieš PVM lengvatos panaikinimą. Jos neturėtų likti jau nuo Naujųjų, tuomet maitinimo įstaigos mokės įprastą 21 procento PVM. Protestuotojai sako, kad dabar, energetikos kainoms šovus iki debesų ir restoranams dar neatsigavus po pandemijos, lengvatos panaikinimas juos pražudys. Kai kurie restoranai jau užsidaro. O esą bankrutavus daliai restoranų, nauji bedarbiai taps dar didesnė finansinė našta valstybės biudžetui.